NATO tiesioginio įsitraukimo vengia
Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu aktyviai platinama žinutė, esą Lietuva bando organizuoti šalies karių siuntimą į Ukrainos frontą. Atsirado net tvirtinančių, esą priverstinai gali būti siunčiami net šauktiniai.
Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, dalyvaudama prieštaringai vertinamos interneto televizijos OPTV laidoje, pareiškė turinti informacijos, kad Lietuva ruošiasi įsitraukti į karą Ukrainoje.
Anot jos, ukrainiečiai nori, kad visa Europa „įsitrauktų į karą“, o „kažkas, neaišku kas, iš Lietuvos vadovų, žada pasiųsti kariuomenę į Ukrainą“.
NATO šalys, įskaitant ir Lietuvą, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir nuolat siunčia karinę bei humanitarinę pagalbą jai, tačiau tiesioginis susidūrimas su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojamas.
Kaip skelbiama interneto svetainėje, Aljanso veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.
Bet kuriai iš valstybių narių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, Aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių.
„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome: duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą komentavo šios šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Nesikeičia ir Lietuvos kariuomenės pozicija – ji pranešė, kad nedalyvauja ir nedalyvaus kariniuose veiksmuose Ukrainoje.
Mūsų šalis Ukrainai teikia ginkluotę ir kitą karinę įrangą, ją remontuoja, taip pat su sąjungininkais apmoko karius ir pasirūpina sužeistųjų reabilitacija, tačiau tiesioginio karių dislokavimo neplanuojama.
Taip pat skaitykite: Lietuva ketina tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje: ar tikrai?
Iki šių metų balandžio vidurio Lietuva suteikė Ukrainai karinės paramos už beveik 454 mln. eurų. Didelę dalį Lietuvos paramos Ukrainai sudaro karių mokymai. Šiemet planuojama apmokyti 1 600 karių.
Dar vienas numatytas Lietuvos pagalbos Ukrainai būdas – šiemet priimti iki 400 asmenų gydymui ir iki 1200 asmenų reabilitacijai įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose.
Supyko dėl brangesnių Ukrainos vėliavų
Internete užvirė diskusija dėl Ukrainos vėliavėlės kainos, kuri yra triskart didesnė – 2,95 euro – nei šalia esančios Lietuvos trispalvės – 0,95 euro.
Panašu, kad internete platinama sena informacija – Kauno spaudos kioskuose, viename iš kurių jos greičiausiai nufotografuotos, dabar kainos yra panašios, o Ukrainos vėliavėlių beveik nebelikę – gyventojų jos nebedomina.
Taip pat skaitykite: Ukrainos padėka Lietuvai plinta internete: „Niekuomet nepamiršime jūsų dosnumo“
Visose socialinių tinklų paskyrose ir grupėse po nuotrauka pasipylė komentarai, kuriuose buvo ne tik stebimasi, kad iš pažiūros vienodos, tik skirtingų spalvų vėliavėlės kainuoja taip skirtingai.
Internautai piktinosi, kad Ukraina „įkainota“ net triskart daugiau, adresavo jai užgauliojimus, reiškė nepasitenkinimą jai skiriama parama, tyčiojosi iš perkančiųjų vėliavėles ar remiančiųjų Ukrainą ir kitaip kurstė nesantaiką.
Nuotraukoje galima įskaityti virš kainų parašytą užrašą: „Kauno spauda“, matyti įmonės ženklas. Susisiekęs su įmone, portalas 15min išgirdo nuostabą dėl tokių vėliavėlių kainų. „Lietuvos kainuoja 0,95 euro, Ukrainos – šiek tiek brangesnės, po 1,25 euro“, – paaiškino jos atstovė.
Tačiau mėlynos ir geltonos vėliavėlės esą nebepardavinėjamos, belikusios vos trys E.Ožeškienės gatvėje esančiame kioske. Didesnė ukrainietiškų vėliavėlių kaina buvo nustatyta iš pradžių, per jų pirkimo bumą.
Patvirtinti, kad vėliavėlės neseniai fotografuotos būtent šiame kioske, negalima. Juoba kad prie nuotraukos nenurodyta jei jų pardavimo vieta, nei fotografavimo laikas.
Tikėtina, kad galėjo būti fotografuota seniau, kai tokios kainos tikrai buvo. Tai patvirtina portale lrytas.lt pernai kovo viduryje publikuotas straipsnis.
Tekste teigiama, kad „Kauno spaudos“ kioskuose miesto centre tuomet buvo parduodamos paprastos popierinės Lietuvos ir Ukrainos vėliavėlės ant medinių kotelių. Jų kainos buvo kaip tik tokios, kokios matomos nuotraukoje.
Taip pat skaitykite: Aistros dėl vėliavėlių: ar tikrai Ukrainos kainuoja triskart brangiau nei Lietuvos?
Straipsnyje nurodyta, kad gerokai didesne suma – kone penkiskart – Ukrainos vėliavėles buvo įvertinusi jas pagaminusi įmonė.
Sniegą tyrė nemokšiškai
Internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kurio autorius tvirtina, kad ištyrus žiemą paimtus sniego mėginius buvo nustatyta, neva Lietuvoje itin padidėjusi oro ir vandens tarša.
Jis tvirtina žinantis ir to priežastį – „chemtreilai“. Specialistų teigimu, šalies ekologinė būklė išlieka nepakitusi, o tyrimai, kuriais remiasi įrašo autorius, buvo atlikti netinkamai.
Daugiau nei valandos trukmės vaizdo įraše pasakojama, kaip žiemą buvo paimti sniego mėginiai, o po tam tikro laiko, pabuvę „savanorių šaldikliuose“, buvo išsiųsti į laboratorijas. Tai esą buvo apmokėta iš surinktų aukų, kurių bendra suma siekė kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų. Tuomet rodomas laboratorinių tyrimų sertifikatas.
Vaizdo įraše kalbantis vyras mini daugybę rimtų susirgimų, kuriuos sukelia įvairūs cheminiai elementai, esą aptikti sniego ėminiuose. Sertifikate pažymėta, esą mėginiuose buvo rastas padidintas švino, sieros, silicio, stroncio, bario, titano ir aliuminio kiekis.
Anot jo, šie pavojingi elementai gali patekti į organizmą keliais būdais, tarp kurių – vakcinacija, dializė, kraujo perpylimas. Tai – itin pavojinga dezinformacija, nes gali paskatinti kritinėje būklėje atsidūrusius asmenis atsisakyti gyvybiškai būtinų medicinos procedūrų.
Tačiau autorius čia pat pasiūlo ir išeitį – išvardija kelis pažįstamus asmenis, kurie galėtų pagelbėti ir parduoti „organizmą valančių“ produktų.
Taip pat skaitykite: Sėja paniką dėl oro taršos Lietuvoje: remiasi žiemą paimto sniego tyrimais
Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras tokius išvedžiojimus prilygino „plokščios žemės“ teorijai: „Yra žmonių, kurie atlieka dializes kiekvieną dieną po daugiau nei 20 metų. Jei per dializę būtų galima gauti sunkiųjų metalų ir panašių elementų, tai jie jau taptų geležiniais žmonėmis (angl. Iron man).“
Portalo 15min kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtino, kad paėmus sniego paviršiaus mėginį iš vieno lopinio, net ir gavus atsakymus, būtų nekorektiška tvirtinti, kad duotoje vietovėje užterštas ir vanduo, ir oras, ir gruntas.
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrėjų teigimu, imant mėginius aplinkos užterštumui įvertinti privaloma laikytis labai griežtai reglamentuotų procedūrų, kurių sniego tyrėjai nepaisė.
Geologijos tarnybos hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė taip pat stebėjosi tokio tyrimo metodologija: „Labai keista, kad tyrimo iniciatoriai sprendžia apie grunto užterštumą „akluoju būdu“, t. y. iš kažkokių sniego tyrimų. Kas jiems trukdė paimti paties grunto mėginius?“
Net keli 15min kalbinti ekspertai akcentavo, kad sniego paviršiaus užterštumas galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių – tai galėjo būti ir krosnies smalkės, netoliese degintas laužas, nuo kelio atpūstos dulkės ir panašūs veiksniai, kuriuos dabar, praėjus tiek laiko, būtų sunku nustatyti tiksliai.
Kodėl sudegė bažnyčia?
JAV neseniai kilęs bažnyčios gaisras apaugo nepagrįstais gandais. Pasak kai kurių internautų, tai buvo Dievo bausmė už anksčiau pareikštą paramą LGBTQ+ bendruomenei.
Iš tikrųjų statiniui buvo jau apie 160 metų, be to, jis buvo dengtas mediena, dėl to vos įsiplieskus ugniai greitai nieko nebeliko.
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame įamžinta deganti bažnyčia ir paaiškino: „Masačusetse, JAV, bažnyčia liepsnoja po to, kai į ją trenkė žaibas, kai buvo pranešta, kad ji švenčia „pride“ mėnesį.“
Įrašu aktyviai dalijasi ir socialinių tinklų vartotojai iš kitų šalių (čia, čia). „Į LGBTQ+ bažnyčią trenkė žaibas ir ji sudegė iki pamatų“, „Bažnyčią Masačusetse ištinka Sodomos ir Gomoros likimas kelios valandos po „Pride“ mėnesio šventimo“, – aiškina jie.
Taip pat skaitykite: LGBTQ+ bendruomenę remiančią bažnyčią prarijo liepsnos: tai nebuvo Dievo pirštas
Vaizdo įraše matyti Spenserio pirmoji kongregacijos bažnyčia, esanti Masačusetso valstijoje. Joje birželio pradžioje iš tiesų kilo gaisras, greičiausiai – į bokštą trenkus žaibui. Šis nugriuvo ant likusios bažnyčios dalies.
Spenserio priešgaisrinės ir avarinės tarnybos „Facebook“ puslapyje paskelbtas įrašas, kuriame dėkojama visiems, prisidėjusiems prie šio gaisro malšinimo. Jame ir kituose įrašuose matomos ir nuotraukos iš įvykio vietos.
Pranešimų apie gaisrą galima rasti ir pačios bažnyčios paskyroje „Facebook“. Joje taip pat esama įrašų, kuriuose išreiškiamas palaikymas LGBTQ+. Pernai birželį, kuris laikomas LGBTQ+ pasididžiavimo mėnesiu, bažnyčia savo paskyroje ne kartą dalijosi nuotraukomis, kuriose išreiškė savo paramą šiai bendruomenei.
Bažnyčios vadovas kunigas Bruce’as McLeodas pareiškė nemanantis, kad ši nelaimė įvyko dėl Dievo rankos Anot jo, bažnyčios sienos buvo 150 metų senumo išdžiūvusi mediena.
Pirmoji bažnyčia dabartinės vietoje buvo pastatyta dar 1743 m. Bokštas su varpu buvo pridėtas 1802 m. Po trijų dešimtmečių bažnyčia buvo perstatyta, tačiau 1862 m. sudegė. Dabartinė bažnyčia buvo atstatyta praėjus metams po gaisro. Ji išbuvo apie 160 metų, iki sudegė praėjusią savaitę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
