Pasipylė nesutikimai dėl organų donorystės
Užteko vos savaitės, kad, internete ėmus plisti raginimui atsisakyti donorystės esant dar gyvam, tokią valią išreikštų pusšimtis žmonių. Transplantacijos laukiančių žmonių asociacija tokius įrašus socialiniuose tinkluose įvertino kaip dezinformaciją. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) taip pat pabrėžė, kad platinama klaidinanti informacija apie gyvąją organų donorystę.
„Facebook“ paplito įrašas, kad galima atsisakyti (pačiam ar už vaikus) organų donorystės esant gyvam. Kartu buvo pridėta klaidinga nesutikimo forma ir dvi mirusių vaikų nuotraukos bei atliekamo skrodimo piešinys. Nei nuotraukos, nei piešinys nėra susiję su organų transplantacija, tad akivaizdu, kad įrašas jomis iliustruotas tik norint sustiprinti bauginantį įspūdį.
Į raginimą atsisakyti būti donoru ir platinamą melagingą informaciją apie vadinamą gyvąją organų donorystę sureagavo NTB. „Organų donorystė esant gyvam donorui galima tik išskirtiniais atvejais, – priminė biuras. – Lietuvoje gyvosios organų donorystės pagalba inkstą dovanoti galima tik artimam šeimos nariui ar sutuoktiniui.“
Be to, gali būti persodinama dalis kepenų. Mūsų šalyje tokios transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tam siunčiami į užsienio klinikas, kur jų donorais taip pat tampa artimiausi šeimos nariai.
Donoru gali tapti tik pilnametis artimas giminaitis arba sutuoktinis, kuris sutiktų dovanoti inkstą. Nepilnametis gali dovanoti tik regeneruojančius audinius ir ląsteles – kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar kaulų čiulpų ir tik tuomet, kai suaugęs artimas šeimos narys negali tapti donoru.
Lietuvoje galima išreikšti sutikimą ar nesutikimą organų donorystei tik po savo mirties. Be artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios žmones, kurie laukia transplantacijos arba jau gyvena su persodintais organais, vadovės Aušros Degutytės duomenimis, ėmus platinti šį raginimą per savaitę buvo pateikta maždaug 50 nesutikimų dėl donorystės po mirties.
NTB duomenimis, nuo 2001-ųjų, kai Lietuvoje pradėtos išduoti donoro kortelės, iki šių metų vasario 1 d. tai buvo padarę 435 žmonės. Naujausiais – balandžio 1-osios – duomenimis, jų padaugėjo iki 586, kitaip tariant, per du mėnesius nesutikimą iš viso pareiškė pusantro šimto gyventojų.
A.Degutytė taip pat pabrėžė, kad donorais tampama po mirties – nustatačius smegenų mirtį, staigiai sustojus kraujotakai ir nebeplakant širdžiai. Jei artimieji nesutinka dovanoti mirusiojo organus, donorystės procesas net neprasideda.
Pasak jos, per metus Lietuvoje miršta apie 43 tūkst. žmonių. Esą vos šimtas iš jų galėtų tapti organų donorais, kitaip tariant, jų mirtis atitinka kriterijus. Organai paimami tik iš pusės.
Taip pat skaitykite: Užkibo ant organų donorystės priešininkų kabliuko: jau ėmė teikti nesutikimus
Mat reikia ne tik artimųjų sutikimo, bet ir imunologinio atitikimo. Taip pat žiūrima, kokia mirties priežastis, kokiomis ligomis žmogus sirgo. Amžius nėra svarbiausias kriterijus – donoru yra tapęs ir 75 metų sulaukęs žmogus. Būna, kad kažkuris organas netinka dėl pažeidimo: vieną inkstą galima persodinti, kito – ne, nes jis paveiktas ligos.
Prieš gerą mėnesį Vyriausybė pritarė numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti.
Seimas svarsto grupės parlamentarų inicijuotą projektą, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Propagandinis įrašas – pilnas klaidų
Rusijos propagandininkai internete ėmė aktyviai platinti naują klastotę. Vaizdo įraše neva matyti, kaip „Ukrainos kariai“ sustabdo civilinį automobilį ir grubiai įžeidinėja jame esančią moterį su vaiku. Bet matomi neatitikimai bado akis ir signalizuoja, kad tai tėra klastotė.
2 min. trukmės įrašas prieš savaitę imtas platinti įvairiose socialinių tinklų grupėse bei paskyrose. Itin aktyviai įrašą platina oficialiosios Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyros socialiniame tinkle „Twitter“.
Viena lietuvė, kurios paviešintas įrašas jau peržiūrėtas daugiau nei 400 tūkst. kartų, paaiškino, esą moterį su vaiku neva sustabdė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys.
Automobilį kariai esą nutarė sustabdyti, kai moteris įsiterpė į keliu judančią ukrainiečių karių koloną, tačiau matomas tik vienas automobilis – likusios tariamos kolonos dalies nematyti. Nerodomi nei moters, nei kario ar vaiko veidai.
Iš garso galima suprasti, kad vyras šaukia ant vairuotojos, reikalaudamas kalbėti ukrainietiškai, o kai šią ištinka panika, įsiunta ir ima šaudyti į orą.
Taip pat skaitykite: Įrašas užminė mįslę: ar tikrai ukrainiečių kariai šautuvais grasino motinai su vaiku?
Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) netrukus išplatino pranešimą, kad įrašas klastotė, ir pateikė nemažai įrodymų. Pavyzdžiui, tariamai filmuota vaizdo registratoriumi, bet jie saugumo sumetimais Ukrainoje buvo uždrausti dar pernai kovą.
Atvirų šaltinių žvalgybos (OSINT) grupės „GeoConfirmed“ tyrėjai išnagrinėjo nufilmuotą aplinką ir išsiaiškino, kad vieta, kurioje neva įvyko incidentas, yra rusų kontroliuojamoje teritorijoje tarp Donecko ir Makijivkos. Maždaug už 30 km nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos linijos.
„Telegram“ kanalo „Moscow calling“ pagalbininkas, nuvykęs į nurodytą vietą, pagal šakas aptiko tikslią atkarpą.
Esama ir daugiau užuominų, kad situacija galėjo būti suvaidinta: karių automobilis įtartinai švarus, be valstybinių numerių, bet pažymėtas Vermachto kryžiumi, garsas trūkinėja, negirdėti šūvio.
Karys dokumentuose perskaito, kad vairuotoja – Aida Mustafajeva, bet žurnalistams nepavyko aptikti asmens tokiu vardu ir pavarde pėdsakų socialiniuose tinkluose.
Karinė technika keliavo ne į Ukrainą, o į JAV
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti daugybė tankų, automobilių ir kitos karinės technikos, su komentarais, esą jie siunčiami į Ukrainą. Iš tiesų šios karo mašinos buvo siunčiamos atgal į JAV. Įrašas buvo padarytas Lenkijoje, jas ruošiant kelionei per Atlanto vandenyną.
„Spardome širšių lizdą ir tai niekam, kas su tuo susijęs, nebus gerai, – įvertino vienas „Instagram“ vartotojas. – Prisiminkite, jog kairieji sakė, kad Donaldas Trumpas pradės Trečiąjį pasaulinį karą... Jis to nepadarė.
Dabar, vadovaujant demokratams, artėjame prie jo (karo – red. past.) labiau nei bet kada anksčiau. Mes nenorime karo, karo kurstytojai Vašingtone nori…“
Taip pat skaitykite: Platina melą, kur siunčiama karinė technika: sako, kad į Ukrainą, iš tiesų – į JAV
Tokios interpretacijos klaidingos. Karinė įranga buvo ruošiama grąžinimui į Jungtines Valstijas, o ne siunčiama į Ukrainą.
JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje atstovas spaudai Martinas O‘Donnellis naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad matoma karinė įranga, priklausanti 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinei grupei. Brigada 9 mėnesius buvo dislokuota Lenkijoje ir neseniai buvo išsiųsta atgal.
Tą patį vaizdo įrašą galima rasti organizacijos „Baltic Security“ paskyroje „Twitter“ su paaiškinimu, kad karinė įranga tuo metu (kovo pradžioje) buvo Lenkijoje.
Būdama Europoje, minėta brigada dalyvavo dar 2014 m. pradėtoje operacijoje „Atlantic Resolve“, kurios tikslas – parodyti JAV įsipareigojimą NATO, didinti parengtį, sąveiką ir stiprinti sąjungininkų bei partnerių kariuomenių ryšius.
Be chloro būtų pavojingiau
Nauja sąmokslo teorija – esą iš krano bėgantis vanduo yra pavojingas ne tik gerti, bet ir praustis, nes jame esama chloro – pasiekė ir Lietuvą. Šis cheminis elementas tikrai yra nuodingas ir gali sukelti sveikatos problemų, tačiau taip nutinka jo įkvėpus, išgėrus ar palietus. Vandeniui dezinfekuoti leidžiama nedidelė koncentracija, todėl jį gerti ar maudytis vonioje saugu.
Taip pat skaitykite: Melagienų TOP-5: banko griūtis, D.Trumpo „sulaikymas“ ir „branduoliniai ginklai“ Ukrainai
Įvairiuose socialiniuose tinkluose jau kurį laiką plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas namie, ne laboratorijoje atliekamas eksperimentas, tariamai įrodantis, kaip vandenyje esantis chloras daro neigiamą poveikį.
Lietuva viešam vandens tiekimui naudoja vien požeminį vandenį, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Įvertinus, kad šio vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo. Geriamojo vandens kokybei keliami įvairūs reikalavimai.
Kai tiekėjai negali garantuoti, kad geriamasis vanduo yra natūraliai švarus, jis dezinfekuojamas (dažniausiai natrio hipochloritu).
Taip pat skaitykite: Rado naują baubą – vandenį iš čiaupo: gąsdina, esą jis pavojingas sveikatai
Laisvo chloro gamtoje nėra, todėl ir natūraliame vandenyje jo negali būti. Geriamajame vandenyje chloro būna nebent dėl dezinfekcijos chloravimu, siekiant išnaikinti parazitus, bakterijas ir virusus, bet jis nenaudojamas.
Žmonės laisvą chlorą dažnai painioja su chloridu, kurio yra, pavyzdžiui, ir valgomojoje druskoje (natrio chloride). Chlorido koncentracija geriamajame vandenyje negali viršyti 250 mg/l, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skoninių ir kitų savybių. Ši koncentracija yra saugi žmogui ir tiesioginės žalos sveikatai nedaro.
Chloras sudaro apie 0,08 proc. gyvūnų masės, daugeliui (ir žmogui) yra būtinas. Tai yra gelsvai žalios, troškios, aštraus kvapo dusinančios nuodingos dujos. Jos smarkiai dirgina gleivinę ir odą, o, kai koncentracija didesnė, nudegina.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, dėl cheminių dezinfekantų susidaro šalutinių produktų, tačiau jų keliamas pavojus yra kur kas mažesnis, palyginus su tuo, kuris grėstų netinkamai dezinfekavus vandenį.
Popiežius madingos striukės nevilkėjo
Internete žaibiškai išplito popiežiaus Pranciškaus, vilkinčio mados namų „Balenciaga“ prailgintą pūstą striukę, nuotrauka. Ji – netikra, sukurta kompiuteriu. Tai galima suprasti, atidžiau įsižiūrėjus į kai kurias detales.
Taip pat skaitykite: Melagienų TOP-5: nuo nesančio Volodymyro Zelenskio grafičio iki nenupiešto pašto ženklo
Šią ir dar kelias pontifiko nuotraukas sukūrė 31-erių čikagietis Pablo Xavier, prisistatantis tik vardu, kad išvengtų persekiojimo. Tam jis pasitelkė „Midjourney“ – programą, kuriančią vaizdus dirbtinio intelekto pagalba pagal tekstu pateiktas užuominas.
Platformoje „Reddit“, oficialiame pogramos kanale r/midjourney, galima rasti daugiau šiuo įrankiu sukurtų nuotraukų, įskaitant ir įvairias popiežiaus nuotraukas (čia, čia, čia, čia, čia, čia) bei JAV prezidento Joe Bideno, esą apsirengusio tokią pačią baltą striukę, atvaizdą.
Kitą dieną Pranciškaus nuotrauka pasidalijo viena „Twitter“ vartotoja. „Bruklino vaikinai galėtų tik viltis tokio lygio jėgiškumo“, – ji pažėrė pagyrų, pavartodama žodį, kuris žargone reiškia „įspūdingai, stilingai“. Įrašas peržiūrėtas jau daugiau nei 20,6 mln. kartų, 230 tūkst. žmonių pažymėjo, kad jis „patinka“.
Suprasti, kad gatve žingsniuojančio pontifiko nuotrauka yra netikra, užtenka į ją atidžiau įsižiūrėjus – apgaulę išduoda ne viena detalė.
Taip pat skaitykite: Popiežius nepasidavė mados vilionėms – stilingą striukę „aprengė“ dirbtinis intelektas
Vienas Pranciškaus akinių stiklas keistai susiliejęs su veidu. Dešinioji jo plaštaka suspausta į kumštį, nors turėtų laikyti daugkartinį puodelį, kuris dėl to atrodo lyg pakibęs ore.
„Dirbtinio intelekto vaizdų generatoriai iš esmės yra modelių replikatoriai: jie išmoko, kaip atrodo popiežius ir kaip gali atrodyti „Balenciaga“ pūkinė striukė, ir stebuklingai sugeba juos sujungti.
Taip pat skaitykite: Interneto sensacija tapusi popiežiaus nuotrauka: kaip atpažinti netikrus vaizdus?
Tačiau jie (dar) nesupranta fizikos dėsnių. Jie nesuvokia, kodėl kryžius neturėtų pakibti ore be jį prilaikančios grandinės (nuotraukoje nematyti vienos grandinės pusės – red. past.) arba kad akiniai ir už jų esantis šešėlis nėra vienas ir tas pats objektas.
Taip pat skaitykite: Melagienų TOP-5: nuo nesančio Volodymyro Zelenskio grafičio iki nenupiešto pašto ženklo
Būtent šiose dažnai periferinėse vaizdo dalyse žmonės intuityviai geba pastebėti neatitikimus, kurių dirbtinis intelektas nepastebi“, – paaiškinta žurnalo „Time“ tinklalapyje.
Nors programinė įranga, skirta dirbtiniu intelektu pagrįstoms nuotraukoms kurti, tobulėja, ji vis dar negali idealiai atkartoti tikroviškų vaizdų.
Bene didžiausi iššūkiai jai – žmonių dantys ir pirštai. Kartais žmonės turi daugiau nei po penkis pirštus arba per daug dantų. Tai rodo ir vienas iš popiežiaus atvaizdų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
