Rusų lėktuvas nebuvo atskridęs
Penktadienio popietę socialiniuose tinkluose ėmė plisti įrašai apie neva į Lietuvos teritoriją įskridusį Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos lėktuvą „IL-76“. Jie iliustruoti skrydžių sekimo programėlės flightradar24.com vaizdais, iš kurių išties atrodo, kad lėktuvas apsuko ratą rytiniame Lietuvos pakraštyje.
Įrašas apie tai pasirodė ir „Facebook“ grupėje „Lithuanian aviation/Lietuvos aviacija“.
Tačiau „Oro navigacija“ patikino, kad tokio skrydžio nebuvo ir tai tesanti klaida.
„Toks orlaivis Lietuvos oro erdvės nekirto ir pažeidimas nefiksuotas. Atkreipiame dėmesį, kad programėlėje „Flightradar24“ galimai atvaizduojama netiksli šio orlaivio skrydžio trajektorija“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė bendrovė
Plačiau apie tai skaitykite: Skrydžių programėlėje – klaidinga informacija apie rusų lėktuvą Lietuvos oro erdvėje
Klaipėdos sovietai neatidavė
Naujienų portalas „charter97.org“ išplatino naujieną, kad karą prieš Ukrainą palaikantis prokremliškų pažiūrų atlikėjas Olegas Gazmanovas ragina Rusiją okupuoti Baltijos šalis.
Žinutę apie tai, kad O.Gazmanovas vienos Rusijos televizijos eteryje pareiškė, jog Rusija atidavė Klaipėdą Lietuvai, ir piktinosi Baltijos valstybių politika Maskvos atžvilgiu, paskelbė ir nemažai Lietuvos naujienų portalų.
Nors tokia frazė iš dainininko lūpų tikrai nuskambėjo taip pat Kremlių palaikančio Boriso Korčevnikovo vedamoje laidoje „Sudba čeloveka“ (liet. „Žmogaus likimas“), ištarta ji buvo prieš pusmetį.
Nuo pat miesto įkūrimo 1252-aisiais Klaipėda daugelį šimtmečių buvo žinoma Mėmelio pavadinimu ir Lietuvai atiteko tik po 1923 m., kai lietuviai ginklu perėmė šio miesto kontrolę iš laikinai uostamiestį bei Klaipėdos kraštą administravusių prancūzų.
Kilus karui tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, pastarosios armija prie Klaipėdos priartėjo 1944-ųjų spalį, bet miesto užimti nesugebėjo. Sovietai į Klaipėdos kraštą įžengė tik 1945 m. sausio 28 d., bet neturėjo jokio teisinio pagrindo jame pasilikti.
Pagal galiojančius teisės aktus Lietuva yra nedaloma, Rusija neturi jokių teisių į mūsų šalies teritorines pretenzijas.
Plačiau apie tai skaitykite: Kremliaus dainorėlio O.Gazmanovo kalboje – kaltinimai Lietuvai: mes jiems atidavėme Klaipėdą, o kaip jie elgiasi
Vėl netikras „Charlie Hebdo“ viršelis
Mažiausiai septintą kartą per pastarąjį pusmetį internete pasirodė netikras prancūzų satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ viršelis.
Jame pašiepiamas Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, ant vandens motociklo tolstantis nuo degančio Krymo tilto. Prancūzų kalba jis neva sako „C'est ne pas moi“ (liet „Tai – ne aš“). Prezidentui už nugaros kabo raketa.
Tai yra aliuzija į ataką prieš tiltą, kai liepos 17-ąją paryčiais įgriuvo jo tarpatramis. Anksčiau sprogimas ant šio tilto nugriaudėjo pernai spalio 8 d., po to ant tilto kilo gaisras.
Krymo tiltas svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui kare prieš Ukrainą. Po sprogimo jis buvo ilgą laiką uždarytas.
Bet tokio „Charlie Hebdo“ viršelio niekada nebuvo. Ant tariamo viršelio nurodyta, kad tai – 2023 m. liepos 18 d. leidinys, kurio numeris – 1579. Tikrasis 1579-asis leidinio numeris pasirodė 2022 m. spalį, o ant jo buvo nupieštaa Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politiko Erico Zemmouro karikatūra.
Plačiau apie tai skaitykite: Ar „Charlie Hebdo“ tikrai skyrė viršelį Krymo tilto sprogdinimui?
Pinigams vilioti – netikri vaistai
Internete vėl reklamuojamas neaiškios kilmės preparatas pavadinimu „Vermixin“, tariamai turintis išgydyti nuo parazitų.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad šis produktas nėra registruotas kaip vaistas, jo nėra ir notifikuotų maisto papildų sąraše.
Žmonės raginami vaistus pirkti tik legaliose prekybos vietose, o ne nežinia kur sukurtuose tinklapiuose, kur juos reklamuoja to net nežinančios žvaigždės ar fiktyvūs medikai.
VVKT atstovės spaudai Aistės Tautvydienės žodžiais, tokios piktybiškai sukurtose interneto svetainės išsiskiria specifiniu stiliumi: daug ryškių spalvų, deklaratyvių, stebuklingą neva gydomąjį preparato poveikį nusakančių šūkių. Jos dažnai būna viena į kitą panašios.
Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų šiose svetainėse yra neaktyvios. Bet žmonės primygtinai raginami paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat – falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų.
A.Tautvydienės teigimu, visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose. Tai yra vaistinės, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – ir mažmeninės prekybos vietos: parduotuvės, degalinės, vaistinių interneto puslapiai, pažymėti specialiu logotipu.
„Vaistų siūlyti įsigyti elektroniniu paštu ar telefonu (skambinant, siunčiant SMS), legaliai veikiančios vaistinės neturi teisės ir to nedaro, – patikino pašnekovė. – Tad, jei vaistų siūloma įsigyti būtent tokiu būdu, tai turėtų būti pirmas ir pats rimčiausias signalas, kad tapote sukčių auka, kad jums greičiausiai siūloma įsigyti neaiškios kilmės produktą, pristatomą kaip vaistai.“
Taip pat galima pasitikrinti, ar siūlomas preparatas yra vaistas. Tam tereikia apsilankyti VVKT interneto svetainėje ir atsidaryti specialią skiltį „Vaistų paieška“.
Plačiau apie tai skaitykite: Vaistai telefonu: entuziastingai ir pigiai įsiūlyti pakenks ir sveikatai, ir piniginei
„Facebook“ – dešimtys netikrų „Valdemarų Rupšių“
Sukčių taikinyje atsidūrė ir kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys – „Facebook“ sukurta daugiau nei dvi dešimtys netikrų jo paskyrų.
Jose naudojamos pavogtos karininko nuotraukos ir turinys. Jas, pasak nepriklausomo tyrimų centro Debunk.org, sukčiai naudoja taikydamiesi i turtingas moteris, siekdami išvilioti pinigų.
Portalas 15min gavo informacijos apie mažiausiai 24 tokias paskyras (pavyzdžiui, čia, čia, čia, čia). Jos iš pirmo žvilgsnio išties gali pasirodyti esančios V.Rupšio.
Bet įtarimų gali sukelti jau vien tai, kad kai kuriose paskyrose pavardė parašyta be lietuviškų raidžių arba su klaida. Daugelyje paskyrų paskelbta įvairių įrašų, bet kai kuriose matyti tik vienas arba visai nieko nėra.
Bene pagrindinis ženklas, kad reikėtų suabejoti paskyrų autentiškumu, – sekėjų ir „mėgstančiųjų“ skaičius. Jų yra vos po kelis arba visai nė vieno. Tikrasis kariuomenės vadas turi 14 tūkst. sekėjų.
Plačiau apie tai skaitykite: „Facebook“ – dešimtys netikrų kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio paskyrų
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
