Demokratinėse valstybėse “ketvirtąja valdžia” vadinama žiniasklaida autoritarinių režimų rankose tampa dar viena priemone išlaikyti savo galią. Per pastaruosius 11 metų, išlaidos žiniasklaidai Rusijoje išaugo 30 proc.
DebunkEU.org analitikų surinkti duomenys rodo, kad jos sudaro apie 0.5 proc. viso federalinio biudžeto. Vien pernai iš Rusijos valstybės biudžeto visuomenės informavimo priemonėms skirta 1.5 milijardo JAV dolerių (arba 115 milijardų rublių).
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, poreikis manipuliuoti viešąja nuomone dar labiau išaugo, o tai atsispindėjo ir valstybiniame biudžete – sausio-kovo mėn. išlaidos žiniasklaidai padidėjo tris kartus (lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu).
Šių metų kovą, kai jau vyko intensyvūs karo veiksmai, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių (158,8 mil. dolerių) - dvigubai daugiau nei sausį ir vasarį kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių arba 74,2 mil. dolerių). „Stebint šias tendencijas galima teigti, kad išlaidos žiniasklaidai šiemet tik didės ir gerokai viršys planuotą biudžetą“, – sako viena iš analizės autorių Aleksandra Michałowska.
Didžiausia lėšų dalis atitenka RT (buvusiai „Russia Today“). 2005 m. įkurta žiniasklaidos agentūra yra viena iš politinės įtakos priemonių Kremliaus arsenale, skirta skleisti dezinformaciją ir kenkti Vakarų vertybėms visame pasaulyje. Į užsienio auditoriją orientuota RT turi šešias skirtingas versijas (anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų kalbomis). Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą RT transliacijos buvo suspenduotos Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Per pastaruosius 12 metų RT skiriamos lėšos padidėjo beveik tris kartus. Pasak analitiko Jakubo Kubś, 2022 m. duomenimis, šiemet agentūrai turėtų atitekti ketvirtadalis visų žiniasklaidai skirtų lėšų. „Paminėtina, kad RT valstybinės Rusijos žiniasklaidos sistemoje užima ypatingą vietą. 2012 m. Vladimiras Putinas uždraudė mažinti agentūros finansavimą, o „ANO TV-Novosti“ (pagrindinei įmonė) nereikia oficialiai deklaruoti savo išlaidų“, – sako DebunkEU.org analitikas.
Antroje vietoje pagal iš valstybės gaunamų lėšų skaičių – VGTRK (Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanija), yra didžiausias Rusijos valstybinės žiniasklaidos holdingas. Penkis nacionalinius (tokius kaip „Rossiya-1”), du tarptautinius televizijos kanalus bei 80 regioninių radijo ir televizijos stočių valdančiai kompanijai taip pat priklauso ir „Rossiya Segodnia”.
Ši informacinė agentūra 2013 m. buvo įkurta V.Putino įsakymu „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. „Rossiya Segodnia“ valdo „RIA Novosti“, „Sputnik“, ir kitas Kremliaus propagandos sklaidos struktūras. Agentūros finansavimas palaipsniui didėja nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Donbase.
Remiantis biudžeto projektu, artimiausius metus išlaidos valstybinei žiniasklaidai mažinamos nebus. RT 2023 m. bus skirta 28,5 mlrd., o 2024 m. - 28,9 mlrd. rublių (palyginti su 28,7 mlrd. rublių, arba 383 mil. dolerių 2022 m.).
VGTRK, kuri šiemet gaus 25,2 mlrd. rublių (336,4 mil. dolerių), per ateinančius dvejus metus turėtų gauti dar 25,3 mlrd. ir 25,8 mlrd. rublių (337,8 ir 344,4 mil. dolerių). Kita vertus, nors šiais metais „Rossiya Segodnia“ gauna 9,4 mlrd. rublių (125,5 mil. dolerių), 2023 ir 2024 m. valdžia planuoja skirti agentūrai dar 8,3 ir 8,6 mlrd. rublių (110,8 ir 114,8 mil. dolerių).
Iš viso šie trys konglomeratai gauna daugiau nei pusę metinių lėšų, skiriamų Rusijos žiniasklaidai. Tarp kitų finansavimą gaunančių subjektų verta paminėti Pirmąjį Rusijos kanalą („Pervyj Kanal“), Rusijos visuomeninę televiziją („OTR“) ir agentūrą „ITAR-TASS“.
Tačiau pasak tyrimą atlikusių A.Michałowskos ir J.Kubś, galima daryti prielaidą, kad, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos karui, propagandos operacijai Rusijoje skirtos lėšos gerokai viršys biudžetą. Pastaba. Konvertuojant valiutas, naudotas visų į analizę įtrauktų metų sausio 1 d. valiutų kursas. Duomenys iš 2023 ir 2024 m. konvertuoti pagal 2022 m. sausio 1 d. kursą.
