Įregistruotas prieš kelias dienas
Pastarosiomis dienomis įvairiose viešose „Facebook“ grupėse pasirodė įrašų, kuriuose matyti tariamai panašaus į Š.Stepukonį vyro atvaizdas ir mažesnė nuotrauka, kurioje du vyrai kažką neša ant neštuvų.
„Gaila šeimos, bet jis pats pasidavė intrigom ir įlindo kur nereikėjo lysti.. (kalba netaisyta – red. past.)“, – tas pats sakinys su visomis rašybos ir skyrybos klaidomis prie nuotraukos pridėtas visuose įrašuose.
Jie buvo paskelbti „Facebook“ keliose skelbimų grupėse, vienoje Norvegijos lietuvių grupėje. Kai kurie įrašai jau pašalinti, bet kiti likę, nors komentatoriai atkreipia dėmesį, kad platinama melaginga informacija.
Įrašuose pateikta nuoroda į tekstą (kaip tik jo iliustracija ir matoma), paskelbtą puslapyje adresu 15M1N.EU. Atsidarius tekstą galima pagalvoti, kad matomas portalo 15min.lt straipsnis (puslapio viršus primena portalą), bet tai nėra tiesa.
Tai nesunku suprasti ne vien iš puslapio dizaino (jis panašus tik kai kuriomis panaudotomis ikonomis), bet ir iš pavadinimo. Portalo 15min.lt adresas rašomas mažosiomis raidėmis, santrumpoje „min“ yra tik raidės, baigiasi .lt.
Užregistruotų domenų (unikalių interneto adresų) duomenų bazėje whois.com nurodyta, kad minėtą adresą yra užregistravusi Suomijos bendrovė „Sarek Oy“, teikianti duomenų registravimo paslaugas „tiems, kurie pavargę galvoti senoviškai“.
Prie tinklalapio serverių paminėti trys bendrovės „Njalla“, kuri teikia privatumą užtikrinančias paslaugas, serveriai. Ji sveikinasi samiškai bures („labas“) ir yra pavadinta kaip aukštai įrengtas namelis, kuriame paprastai saugomas maistas, kad nepasiektų gyvūnai, tačiau yra įregistruota Nevyje, vienoje iš Karibų jūros salų, kur teikiamos ofšorinės paslaugos.
Europos Sąjungos domenų bazėje prie adreso 15M1N.EU nurodyta, kad Nikosijoje (Kipras) įsikūrusi bendrovė jį užregistravo vasario 19 d., taigi šį pirmadienį.
15min, kitąmet minėsiantis 20 metų veiklos jubiliejų, su šiuo tinklalapiu neturi nieko bendro. Iš minėtos informacijos akivaizdu, kad bandoma paslėpti, kas iš tiesų ir kokiam tikslui jį užregistravo.
Platforma neegzistuoja
Paspaudus įrašuose pateikiamą nuorodą atsidaro ilgas tekstas. Jame iš tiesų pasakojama apie Š.Stepukonį, kuris, kaip žinoma, buvo sulaikytas dviem savaitėms, tačiau esą „paleistas už milžinišką piniginį užstatą ir šį rytą rastas prie upės kranto, negyvas“.
Tiesa, šios detalės paminėtos tik pavadinime ir pačioje pirmoje pastraipoje. Kalbinami vyro giminaičiai pasakoja ne apie netektį, o apie jo investavimo planus ir netrukus paminima viena investavimo platforma.
Jos pavadinimas panašus į realiai egzistuojantį įrankį, kuris dirbtinio intelekto pagalba analizuoja kriptovaliutų rinką ir padeda priimti sprendimus dėl investavimo. Užtat jokios patikimo informacijos apie tekste minimą platformą nėra.
Skaitytojai raginami susikurti paskyrą šioje platformoje, palaukti vadybininko, kuris ją turėtų patvirtinti, skambučio ir pervesti pinigų, o tuomet pradėti generuoti pelną. Tai garantuojama, nors ir be išsamių investavimo žinių galima suprasti, kad investicijos gali neatnešti greitos grąžos ar apskritai virsti nuostoliais.
Nepaisant to, minimos tariamai uždirbtos nemažos sumos, net patikinta, kad nusprendus pasitraukti iš platformos investuotos sumos bus grąžintos. Tik nepaaiškinta, iš kur būtų paimti pinigai, jei investicijos virstų minusu.
„Gavome pranešimą, kad nuo šiandien, 2024/2/22, beveik visos laisvos registracijos vietos yra užimtos. Šiuo metu jų liko tik 37“, – viliojami žmonės. Beje, trečiadienį tame pačiame tekste buvo nurodyta vasario 21-oji ir kad buvo likusios tik 36 vietos.
Galiausiai rašoma, kad 15min.lt redakcija ėmė domėtis platforma ir net ėmė investuoti.
Investuoti vilioja ne pirmą kartą
Ši informacija yra melaginga. Portalas 15min.lt nėra ne tik investavęs į šią platformą, bet ir svarstęs tai daryti, apskritai net neturi žinių apie ją. Tai patvirtino aktualijų redaktorius Raimundas Celencevičius.
Tariamas 15min.lt straipsnis pradžioje iliustruotas dviem kito portalo – „Delfi“ – nuotraukomis.
Mažesnėje matyti išties mirusįjį nešantys vyrai, bet tai negali būti minėto vyro kūnas, mat kadras – beveik metų senumo. Pasitelkus atvirkštinę vaizdo paiešką, šią nuotrauką galima rasti internete. Fotografijoje užfiksuoti pernai kovą Vilniuje apleistame pastate kilusio gaisro padariniai – per jį žuvo du žmonės
Pagrindinėje rašinio nuotraukoje – net ne Š.Stepukonis, o žinomas laidų ir renginių vedėjas, prodiuseris Rolandas Mackevičius. Atvirkštinė vaizdo paieška taip pat nuveda į „Delfi“. Fotografija buvo iliustruotas, pavyzdžiui, 2019 m. vasarį publikuotas tekstas, kuriame R.Mackevičius dalijosi mintimis apie ryšį su vaikais.
Tekstas pilnas stiliaus, skyrybos ir rašybos klaidų („artimūjų“, „begalo“), tad abejotina, kad būtų parašytas žurnalistų profesionalų, bent jau ne vieno didžiausių portalų.
O žmonės, besidalijantys nuoroda į šį tekstą, neatrodo panašūs į finansų ar investicijų konsultantus, kad reikėtų tikėti jų rekomendacija patikėti pinigus nežinomai platformai.
Pavyzdžiui, moteris, kurios įrašas su nuoroda pasirodė Norvegijos lietuvių grupėje su daugiau nei 7,1 tūkst. narių, turi tik 12 draugų. Neseniai ji siūlė „užsidirbti be jokių piniginių investicijų, tiesiog žiūrint „TikTok“ vaizdelius arba kviečiant draugus“, o spalį dalijosi melagingu tekstu apie pernai dingusį ir vėliau negyvą Neryje rastą vilnietį paauglį, bet iš tiesų – raginimu investuoti.
Ši melagiena apie Š.Stepukonį, kuris įtariamas pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš „BaltCap“ įmonių, – ne pirmoji. Praėjusią savaitę jau buvo platinami įrašai su nuorodomis į straipsnį, kuriame taip pat reklamuota apgaulinga investavimo platforma.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Šarūnas Stepukonis rastas upėje? Portalas 15min to niekada neskelbė
Š.Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Vasario 12-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido Š.Stepukonį suimti dviem savaitėms.
Vilioti skandalais įprasta
Tai yra įprasta lengvatikių viliojimo schema. Dezinformacijos analizės centras Debunk.org yra ne kartą ją paaiškinęs. Sukuriamos didžiųjų portalų dizaino ir turinio kopijos, panaudojami interneto adresai, primenantys žinomų naujienų portalų.
Šių klonų turinys dažniausiai susijęs su aktualiomis ar socialiai jautriomis temomis, pavyzdžiui, kriminalinėmis naujienomis, staigaus praturtėjimo istorijomis. Dėmesiui pritraukti pasirenkamos labiausiai aptarinėjamos naujienos, skandalai, manipuliuojant turiniu taip, kad realus įvykis atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti.
Taip pat skaitykite: Tragedija tapo pinigų šaltiniu: Mykolo istoriją sukčiai naudoja kaip jauką lengvatikiams
Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose siaučiančių sukčių įrankiu tapo ir prezidentas, ir žiniasklaida
Taip pat skaitykite: Debunk.org: sukčiai lengvatikių ieško pasitelkdami žinomų žmonių vardus ir veidus
Lietuvos banko ir policijos atstovai čia yra paaiškinę, kaip patikrinti lengvą praturtėjimą siūlančias negirdėtas platformas ir apsaugoti savo pinigus nuo sukčių.
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”.
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti.
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”).
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Šaltinis: Policijos departamentas
15min verdiktas: melas. Š.Stepukonis šiuo metu yra sulaikytas, todėl skelbiama informacija apie jį yra melaginga. Tekstas portalą 15min imituojančiame tinklalapyje skirtas lengvatikiams sugundyti apgaulinga investavimo platforma.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
