„Pamatė“ ukrainiečių pareigūnes
Du kadrus iš nenurodyto vaizdo įrašo, kuriuose stambiu planu matyti dvi pareigūnės, prieš kelias dienas paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
„Lietuvos policija? Ar Okrainos policija, paspėliokim…“ – greta pasiūlė jis.
Įrašu ėmė aktyviai dalintis kiti šio socialinio tinklo vartotojai.
Komentaruose žmonės stebisi, kodėl emblemai panaudotos tokios spalvos, aiškina, esą mūsų šalyje dirba ukrainiečių policininkai, aiškina, esą Lietuva ir Ukraina per karą tapusios kone viena valstybe.
Tokie išvedžiojimai nėra pagrįsti. Nuotraukose matyti Lietuvos policininkės (viena komentatorė net nurodė mačiusi reportažą, iš kurio yra šie stop kadrai, ir jame buvo kalbama lietuviškai), vilkinčios oficialiai patvirtintą uniformą. Dvigubas kryžius emblemoje – ne Ukrainos, o kaip tik mūsų šalies simbolis.
Ukrainos simboliai kitokie
Mėlyna ir geltona išties yra Ukrainos vėliavoje naudojamos spalvos. Šių spalvų, tik esančių atvirkščiai, vėliava – pirma nacionalinė – buvo patvirtinta 1848 m. Ją sukūrė revoliucionieriai, kurie siekė Ukrainos vakarines teritorijas išvaduoti iš Austrijos-Vengrijos jungo.
1918 m. vėliavos juostos buvo sukeistos vietomis, kad simbolizuotų mėlyną dangų virš auksinių kviečių laukų.
Tąmet, o po sovietmečio – 1991-aisiais, Ukrainai atgavus nepriklausomybę, buvo atgaivintas ir valstybės simbolis – aukso spalvos trišakio galva mėlyname fone.
Ji buvo naudojama jau Kyjivo Rusioje – daugiau nei prieš tūkstantį metų dalyje dabartinės Ukrainos teritorijos atsiradusioje galingoje valstybėje, o dabar yra herbas.
Nuotraukose ant pareigūnių rankovių matomas dvigubas kryžius yra uniformų dalis. Tuo galima įsitikinti per kelias sekundes, internete paieškojus informacijos apie policininkų aprangą.
Vyriausybės nutarime dėl policijos pareigūnų uniformos ir skiriamųjų ženklų nurodyta, kad tokia emblema – skydo formos ženklas su Jogailaičių kryžiumi – turi būti prisiūta ant dešiniosios rankovės, po lenkta juostele su įrašu didžiosiomis raidėmis „Lietuva“.
Kaip tai atrodo, galima pamatyti šiose nuotraukose, padarytose 2018-aisiais per naujų uniformų pristatymą.
Naudojamas nuo XIV a.
Ant uniformų siuvamas dvigubas kryžius taip pat aprašytas Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo antrojo skirsnio 6 straipsnyje „Lietuvos nacionaliniai simboliai“.
Čia teigiama, kad „dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis“. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai su skydu ar be jo.
Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386-aisiais Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Iš pradžių kryžius buvo Jogailos, vėliau, kai jį perėmė kiti valdovo broliai ir įpėdiniai, tapo Jogailaičių dinastijos herbu.
Paprastai mėlyname lauke vaizduotas auksinis dvigubas kryžius ankstyvuoju laikotarpiu dažnai buvo su ilgesne apatine kryžma, teigiama Seimo tinklalapyje.
Nuo XVI a. antrosios pusės kartais pieštas sidabrinis lygių galų dvigubas kryžius raudoname skyde arba raudonas kryžius auksiniame skyde.
Kadangi dvigubas kryžius atsirado tuoj po valdovo krikšto, tikėtina, kad jo simbolika buvo susijusi su šiuo reikšmingu tiek Jogailai, tiek visam kraštui įvykiu.
Vakarų Europos heraldikoje panašus kryžius vadinamas patriarchaliniu Lotaringijos kryžiumi, jį naudoja arkivyskupai, o pats kryžius simbolizuoja krikštą.
Tapo ir ordinu
Lietuvoje dvigubas kryžius dažniausiai vaizduotas valstybės herbe raitelio skyde. Iš pradžių jis rodė valdančiąją dinastiją. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui, paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios giminės palikuoniui, dvigubas kryžius išliko valstybės herbe. Netekęs ryšio su dinastija, jis imtas vadinti tiesiog Vyčio kryžiumi.
Dvigubas kryžius, kaip Jogailos ar Jogailaičių simbolis, kartais naudotas ir savarankiškai arba su kitais simboliais. Vieną jį galima rasti pavaizduotą XIV a. pabaigos Lietuvos monetose, valdovo dvaro vėliavoje, vadintoje „Gončia“. Jogaila jį buvo leidęs naudoti keliems Lenkijos miestams, taip pat – Vilniui. Čia dvigubas kryžius papuošė šv. Kristoforo rankoje laikomą nugenėto medžio viršūnę.
Šis simbolis ypač išpopuliarėjo XX a. pirmojoje pusėje nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip skiriamąjį ženklą jį ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Jis puošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.
1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų. Vėliau jis buvo pervadintas Vyčio Kryžiumi, Vyčio Kryžiaus ordinu.
Dvigubas kryžius naudotas ir kariuomenės simbolikoje kaip karo aviacijos simbolis, kaip Lietuvos karo invalidų šalmų ženklas, kaip pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos simbolis.
1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, buvo uždrausti visi valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Tačiau šie simboliai ir toliau buvo naudojami pogrindyje. Pavyzdžiui, partizanai 1944-1953 m. dvigubą kryžių naudojo rezistencinėje spaudoje, apdovanojimams, uniformų ženklams, ginklų puošybai.
1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, jis kaip valstybės simbolis vėl pradėtas naudoti karo aviacijoje, policijoje. Dvigubą kryžių kaip savo simbolį naudoja ir Lietuvos šaulių sąjunga.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors ant policininkų uniformų prisiūta emblema – Ukrainos vėliavos spalvų, tai yra senas lietuviškas simbolis. Tokį dvigubą kryžių dar nuo XIV a. naudojo Lenkijos karalius Jogaila, vėliau jis tapo ir visos Jogailaičių dinastijos herbu. Dvigubas kryžius yra Lietuvos herbo dalis – jis nupieštas ant skydo, kuriuo dengiasi Vytis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.