„Klaipėdos regionas nedreifuoja jūroje, laukdamas, kur palankus vėjas papūs, o pats bando tą vėją įkinkyti“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, primindamas, jog prie strategijos kūrimo per dvejus metus prisidėjo apie 300 įvairių organizacijų, asociacijų bei jų atstovų. Pagrindiniais partneriais tapo uostas bei savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei pramonininkų asociacija.
Klaipėdos regionas nedreifuoja jūroje, laukdamas, kur palankus vėjas papūs, o pats bando tą vėją įkinkyti, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šį miestui svarbų dokumentą parengė kompanija „Ernst&Young“. Pasak jos atstovo Lino Dičpetrio, būdas, kuriuo parengta ši strategija – išskirtinis, mat į jį įsitraukė daugybė institucijų.
„Jau žinau, kad Lietuvos valdžios institucijos šią strategiją mato kaip sektiną pavyzdį ir rekomenduoja kitiems miestams. Tai modernioji praktika“, – sakė L.Dičpetris, neslėpęs, jog vyko itin sudėtingas analitinis ir derinimo darbas. Pabrėžiama, jog strategija, numatanti miesto vystymosi gaires iki pat 2030 metų, nėra kaip konstanta – ji gyvas ir kintantis dokumentas, kuris per artimiausius 12 metų bus nuolat pildomas.
Išskyrė keturias kryptis
Strategijoje išskirtos keturios didžiausios augimo kryptys – jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės ekonomika bei kūrybinė ir paslaugų ekonomika.
„Pramonė turi plėstis mieste ir aplink jį – robotika, automatika, tai tos sritys, kur pridėtinė vertė auginama dabartinės ekonomikos sąlygomis“, – pasakojo L.Dičpetris.
Investuoti ketinama į verslo aplinką, miesto patrauklumo didinimą, inovatyvią mokslo ir švietimo sistemą. Projektai suskirstyti pagal reikalaujančius laiko išteklių – įgyvendinamus per metus, per 2-7 metus ir daugiau nei 7 metus.
Proveržį turėtų garantuoti įvairūs projektai: sparčiai pirmyn judantis uosto plėtros projektas, tikslinių skrydžių pritraukimas, universiteto technologijų ir inovacijų perdavimo centro kūrimas, senamiesčio atgaivinimas, motyvaciniai paketai talentų pritraukimui, jūriniai bei ekonomikos klasteriai, tarptautinės mokyklos, kurios pasigendama uostamiestyje, kūrimas ir kitos priemonės.
Pasak L.Dičpetrio, norint, kad augtų atlyginimai, verslas turi sukurti didesnes pajamas. Kad atsirastų brangiai apmokamos darbo vietos būtina kurti paslaugų centrus, aukštų technologijų sprendimus, šie verslai garantuotų didesnę pridedamąją vertę, kurtų naujas paslaugas ir produktus, už kuriuos pirkėjai mokėtų daugiau.
Ambicingiems projektams, tarp kurių numatytas centrų, klasterių kūrimas, ketinama panaudoti savivaldybės, ES lėšas, sutelkti partnerius. Pritarta, jog strategijos įgyvendinimo priežiūrą įgyvendins naujai sukurta miesto ekonominės plėtros taryba.
Pristatydamas pagrindines kryptis, kuriose reikia imtis darbų, L.Dičpetris teigė, jog tikslai iš tiesų ambicingi, gali kilti klausimas, ar ne per daug, tačiau padarius makroekonominį modeliavimą nustatyta, jog ambicijos įgyvendinamos.
„Skaičiai stiprūs, tačiau padėliotas pakankamai stiprus planas, kaip tai pasiekti“, – sakė jis. Taigi, iki 2030 metų Klaipėda užsibrėžė tikslą tapti miestu, kuriame geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione.
Be to, uostamiestis ketina tapti greitų sprendimų miestu. Esą potencialūs investuotojai atsakymo turėtų sulaukti kuo greičiau, o statybos ir kiti reikiami projektai privalo būti derinami kuo skubiau.
„Partneriai spaudė savivaldybę, akcentavo poreikį greitinti sprendimus. Kai pasako, kad per mėnesį reikia atsakyti (į dokumentą, užklausą, – red.past.), kyla klausimas, o kas draudžia per dieną? Tai priklauso, kaip jūs susidėlioję procesus. Prioritetiniam investuotojui galima atsakyti per dvi dienas. Jei pagarsėsit kaip greitų sprendimų miestas, kai kurie investuotojai pradės eiti vien dėl to“, – sakė L.Dičpetris.
Svarbu nesustoti
Pasak pramonininkų asociacijai atstovavusio bendrovės „Klaipėdos vanduo“ direktoriaus Leono Makūno, strategija yra labai plati ir gili, o tai yra stiprybės, tačiau slepiasi ir grėsmės.
„Svarbu įgyvendinant nesustoti, akcentuotis į sunkias, daug lėšų, darbo reikalaujančias veiklos sritis, kurios užtikrins pasiekimą. Palankių sąlygų sukūrimas, talentų pritraukimas, modernios ekonomikos sritys – tai svarbu, bet jos turi patekti į bendrą kontekstą. Kai kurios paslaugos yra importuojamos, reikia, kad aukštos pridėtinės vertės paslaugos būtų daromos čia“, – sakė L.Makūnas.
Anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Klaipėdoje privalo būti sustiprinta mokslinė sritis. Nerimą kelia mokslininkai, pasitraukiantys iš energetikos ir kitų sričių, kurios svarbios uostamiesčiui. Apie laukiančius iššūkius mokslo bendruomenei pritarė Klaipėdos universiteto prorektorė Rita Vaičekauskaitė.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atstovas Vaidas Velykis teigė, jog investicijomis besidominčios įmonės visų pirma domisi, ar mieste yra talentingų specialistų, o žemi darbo kaštai nėra pagrindinė investicijų trauka.
„Jei turėsime specialistų, turėsime rimtą žingsnį į pritraukimą. Ši strategija tikrai yra unikalus dalykas nes dirbo mokslas, verslas, savivalda. Tai sveikintinas dalykas, linkėčiau, kad bendras darbas būtų toliau daromas ir į visa tai žiūrima ne kaip į akmeniu iškaltas tiesas, o žiūrėtume, kur veda rinka“, – sakė V.Velykis.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Viktoras Krolis itin akcentavo turizmo sektorių. Pasak jo, Klaipėdos regionas išskirtinis savo kraštovaizdžiu, tad investuotojams čia patraukli vieta vystyti turizmo sektorių.
Strategijoje numatytas jūrinio turizmo vystymas, ketinama plėtoti Smiltynės, Girulių zonas, stiprinti SPA sektorių. Gerąją žinią apie mėlynojo proveržio strategiją ir jos įgyvendinimą bei ambicijas rūmai ketina paskleisti 60 šalių, su kuriomis bendradarbiauja.
Pasak L.Dičpetrio, nedarant proveržio strategijos, remiantis Oksfordo ekonominiais tyrimais, gyventojų Klaipėdoje iki 2030 metų sumažėtų iki 126 tūkstančių.
„Demografinė situacija yra vienas didžiausių galvos skausmų. Šia strategija bandoma užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui. Rengiant sumanymus dairytasi į Airijos, Italijos ir kitose šalyse esančių miestų geruosius pavyzdžius“, – sakė L.Dičpetris.
