Teisininkų parengtame dokumente Vilniaus valdžiai teigiama, kad sostinės savivaldybės skelbtame konkurse šis projektas buvo vienintelis, atitikęs konkurso sąlygas, ir pagal nuostatus turėjo tapti laimėtoju. Pasak M.Maziliausko, jei nepavyks susitarti su Vilniaus valdžia gražiuoju, bus kreiptasi į teismą.
M.Maziliauskas pasiūlė aikštę prieš Nacionalinės filharmonijos pastatą išgrįsti šviesiais akmenimis, o Aušros Vartų ir Subačiaus gatvių sankryžoje pastatyti veidrodinio plieno ir stiklo konstrukciją „Aušros bokštas“. Viduje būtų įrengtas simbolinis J.Basanavičiui skirtas muziejus ir laiptai, kuriais pakilus galima išvysti aušrą.
BNS primena, kad sostinės savivaldybė paminklo Jonui Basanavičiui nugalėtoju paskelbė skulptorių Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektą. Šio paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė stovinčio J.Basanavičiaus figūra ant granitinio kubo, kuris savo ruožtu stovi ant apvalios granitinės formos.
Antrąją vietą konkurse laimėjo bendrovės „Studija2a“ projektas „Vėliavnešys“, vaizduojanti J.Basanavičių profiliu, nešantį Lietuvos trispalvę, trečioji vieta atiteko „Vilniaus architektūros studijos“ darbui „Lietuva-Lietus-Basanavičius“.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
