Meno kūrinys „Karūna“ buvo pagamintas 2010 metais iš Antrojo pasaulinio karo šaudmenų ir kitos atributikos. Kūrinys buvo skirtas teminei parodai „Tikėjimas“.
Prieš kelias dienas Edita Sūdžiūtė išeksponavo kūrinio nuotrauką, pabrėždama, kad ji pagaminta iš tuščių šovinių.
Beje, kai ji gamino karūną – klijavo šovinius – net nepagalvojo, kad šoviniai gali būti ir netušti. Nė minties tokios nekilo. Internete užvirė gana rimta diskusija apie šaudmenų laikymą.
„Po nuotraukos paviešinimo vėlai vakare gavau žinutę iš vieno geranoriško žmogaus, kuris mane perspėjo ir patarė paskaityti šiek tiek literatūros.
Taip aš perskaičiau LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei kai kuriuos LR Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – pasakoja menininkė.
Menininkė sužinojo, kad ir seni šaudmenys gali būti ir yra labai pavojingi gyvybei, nes dėl ilgo stovėjimo juose esantis užtaisas nuo kiekvieno neatsargaus smūgio gali sprogti.
„Vadinasi, mano meninė veikla su Antrojo pasaulinio karo šoviniais vienareikšmiškai bus traktuojama kaip nusikalstama. O, kad šoviniai tušti, tai nė pati nežinojau. O ir naudojau juk ne pagal pirminę jų paskirtį. Kadangi tokio pobūdžio literatūros paprastai neskaitau, juolab pirkdama šį gėrį turguje, nenumaniau, kuo gali tai baigtis“, – atvirauja E.Sūdžiūtė.
Kūrėja apsidžiaugė, kad egzistuoja ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo, ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo antrasis straipsnis, atleidžiantis nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės.
Patikrino ir paaiškėjo, kad tai jau iššauti, bet gražiai atgal į visumą surinkti šoviniai.
„Aplenkdama visus, kurie galėjo mane paskųsti, į policiją nuvažiavau pati. Prieinu prie informacijos langelio ir ramiu veidu klausiu – kur kreiptis dėl neteisėto šaudmenų laikymo?
Būtumėt matę jo veidą... Padaviau maišelį su šoviniais, o jis nuėjo pasitarti, ką dabar daryti. Patikrino ir paaiškėjo, kad tai jau iššauti, bet gražiai atgal į visumą surinkti šoviniai.
Su manimi pasikalbėjo solidesnis policininkas, kuris patarė daugiau tokių nesąmonių (meno kūrinių) nedaryti, o juo labiau neviešinti jokiuose internetuose“, – pasakoja nuotykius E.Sudžiūtė.
Pareigūnas jai papasakojo, koks galėjo būti liūdnesnis scenarijus – menininkė įdeda nuotrauką, o koks internautas paskambina policijai trečią valandą nakties, pridurdamas, kad gal menininkė tokio gėrio turi ir daugiau.
Prieš keletą metų E.Sūdžiūtė fotografuodavo menines nuotraukas, kuriose daiktai prarasdavo savo pirminę paskirtį ir tapdavo kitos minties nešėjais: „Taip ir su šoviniais buvo. Mano mąstymą šioje situacijoje galima suprasti.“
