Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas prieš kurį laiką išplatino pranešimą, kuriame informuota, jog kreipėsi į Europos komisijos narį Virginijų Sinkevičių ir kitus šalies valdžios vadovus dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų išteklių apsaugos.
Pasak L.Jonausko, nors menkių, lašišų žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama, tačiau galimybė žvejams verslininkams didelius kiekius šių žuvų pasiimti su priegauda, diskredituoja Lietuvos žuvų išteklių apsaugos politiką.
„Nuo 2020 metų Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudžiama menkes žvejoti ir komerciniais, ir pramoginiais tikslais. Šis sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos tyrimus, kurie rodo, kad menkių ištekliai yra pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos neigiamo poveikio atsidūrę kritinėje būklėje ir ji blogėja. Nepaisant to, kaip priegaudą, žvejai verslininkai per metus gali pasiimti net 33 tonas menkių, – sakė L.Jonauskas.
– Neramina ir viešojoje erdvėje sklindanti informacija apie tai, kad, kaip priegaudą, žvejai verslininkai per metus gali pasiimti 900 lašišų. Galimybė pasiimti su kitomis žuvimis pakliuvusius tokius didelius menkių, lašišų kiekius diskredituoja visą šių žuvų išteklių apsaugos politiką. Atrodo absurdiška, kai žvejui mėgėjui draudžiama sugauti vieną menkę, o verslininkai jas su tinklais traukia tonomis ir, kaip priegaudą, pasiima sau. Didelė dalis šios žuvies net nepatenka ant lietuvių stalo, o išvežama į užsienį“.
Skaičiai prasilenkia su tikslais
L.Jonauskas 15min teigė, jog šis griežtas ribojimas palietė ne tik verslininkus, bet ir žvejus-mėgėjus, tačiau pastarieji su meškere tikrai neprigaudo tiek, kiek verslas, tad ir įtakos populiacijai teturi menkos. Anot politiko, draudimas vienodai turėtų galioti visiems.
„30 tonų ne tik kad nepanašu į priegaudą, bet ir bado akis. Nemenkas poveikis populiacijai ir visiškai nepriimtinas. Draudimas turi galioti visiems, apie priegaudas neturi būti kalbama, – mano politikas.
– Problema ir tai, kad žvejybos kontrolę turėtų užtikrint Žuvininkystės tarnyba, bet, mano žiniom, neturima galimybių jūroje tikrinti išteklių, neužsiiminėjama kontrole, tik kartais išsikrovimo metu. Vieną dieną gali būti priegauda nulinė, jei pasitinka kontrolė, kitą dieną gali būti sukčiaujama ir pasiimama daugiau“.
L.Jonauskas įsitikinęs, jog esant tokioms aplinkybėms, kai verslas turi priegaudas, ir mėgėjams turėtų būti leidžiama pasiimti vieną kitą žuvį, tačiau pagrindinis tikslas apriboti jų žvejybą apskritai, kaip tai padarė norvegai.
Politikas mano, jog 33 tonos yra gerokai per didelis skaičius ir prasilenkia su tikslais saugoti populiaciją. Esą menkių pilnas Klaipėdos turgus.
Tačiau klaipėdiečiai galėtų paliudyti, jog menkė, nepaisant prie pat esančios jūros, ant jų stalo pastaruoju metu tapo didesne retenybė ir dažniau tenka skanauti ledjūrio, tačiau ne Baltijos jūros menkių. Pastarųjų pasitaiko, tačiau rečiau nei anksčiau.
„Pirkdavome tiesiai iš žvejų menkę, vykdavome į Antrąją Melnragę, oficialūs žvejai prekiavo, bet kai neliko leidimo gaudyti, įsigyti galimybės nebeliko. Sulaukdavome skambučio, jog yra šviežios menkės ir pirkdavome ir 20 kg, ir 30 kg menkių, pasidalindavome šeimoje, bet to su lyg draudimu nebeliko. Dabar retkarčiais nusiperkame ledjūrio menkės, ji irgi labai skani“, – pasakojo viena klaipėdietė.
Vadina nesąmone
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis tokius politiko pasisakymus vadina „populistiška nesąmone“.
