Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 22

Meno kūrėjai reikalauja atsiprašyti režisierės Inesos Kurklietytės ir grąžinti jai kratos metu paimtas darbo priemones bei kūrinius

Grupė garsių meno kūrėjų penktadienį kreipėsi į aukščiausius valstybės vadovus ir Generalinę prokuratūrą, reikalaudami nutraukti menininkų persekiojimą ir grąžinti režisierei Inesai Kurklietytei kratos metu paimtas darbo priemones ir kūrinius.
Inesa Kurklietytė ir Ramūnas Abukevičius
Inesa Kurklietytė ir Ramūnas Abukevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kratą menininkės I.Kurklierytės namuose teisėsaugininkai atliko antradienio naktį.

Ankstų rytą tris valandas trukusios kratos tikslas buvo dokumentinis filmas „Lengvas raganavimas“. Jo įrašus antradienį pareigūnai išsivežė. Juosta, kurioje pasakojama apie gimdymą namuose, esą prilyginta nusikalstamos veikos propagandai.

Grupė menininkų penktadienį iš platino atvirą laišką, kurį adresavo prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, premjerui Algirdui Butkevičiui, teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Generalinei prokuratūrai.

Anot menininkų, krata I.Kurklierytės ir kitų meno atstovų, pavyzdžiui, architekto, poeto, vizualiųjų menų atstovo Tomo S.Butkaus, namuose pažeidžia kūrybos laisvę ir apskritai žmogaus teises, Lietuvos meno kūrėjams kelia nerimą ir rūpestį dėl pagarbos demokratiškumo principams stokos, dėl asmens saugumo, jo privatumo bei teisių apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos nepaisymo.

„Ypač stebina žmonių, turinčių užtikrinti teisėtumą, siaurai formalistinis požiūris į meninės veiklos sritį, demonstratyvus jėgos įsiveržimas į kūrybos pasaulį. Tokiais veiksmais bandomi kompromituoti menininkai ir menkinamas kūrėjo prestižas, nekalbant jau apie tai, kad jais padaryta ne tik moralinė, bet ir materialinė žala. Lietuvos meno kūrėjams ši šokiruojanti situacija kelia labai daug klausimų, į kuriuos tikimės labai aiškaus ir skubaus viešo paaiškinimo, – rašo jie. – Kaip gali būti, kad Lietuvos kultūros ministerijos finansuotas, Lietuvos ir užsienio festivaliuose rodytas, Lietuvai atstovavęs filmas praėjus beveik dešimčiai metų po jo sukūrimo staiga tampa teisminio proceso įkalčiu, o jo kūrėja apkaltinama propagavusi nusikalstamą veiklą? Ar demokratinėje valstybėje normalu, kad atimami menininkų darbo įrankiai, medžiagos, trukdomas jų darbo procesas, jų vaikų akivaizdoje atliekamos kratos? Taip pat kyla pagrįstas klausimas, ar buvo iki šio grubaus jėgos demonstravimo išnaudotos visos galimybės teisėsaugos institucijoms civilizuotai kreiptis į kūrėjus ir gauti iš jų reikalingos informacijos“.

Pasak laiško autorių, Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomais veiksmais paminama menininko ne tik kūrybinė, bet ir pilietinė laisvė išreikšti savo požiūrį į gyvenimo reiškinius, interpretuoti įvykius, apskritai turėti savo nuomonę ir poziciją.

Menininkai klausia, ar tokie veiksmai negali tapti precedentu, kai valdžia menininkui ims nurodinėti, kokiomis temomis jis gali kalbėti, o kokiomis – ne.

„Kaip ir kodėl nepriklausomoj Europos Sąjungos valstybėje menininko požiūris į pasaulį tampa įtartinas? Ar tai  nereiškia grįžimo į „raganų medžioklės“ laikus? Rūpestį kelia ir prokuratūros vengimas nušviesti šį įvykį, už sprendimus atsakingų pareigūnų slėpimasis nuo visuomenės naudojantis ypatingu tarnybiniu galios ir nepasiekiamumo statusu. Kad ir kokios būtų asmenų užimamos pareigos, jie, kaip civilizuoti ir išsilavinę piliečiai, neturėtų kelti abejonių dėl savo kultūrinio ir moralinio sąmoningumo kokybės“, – teigiama laiške.

Anot menininkų, įvairių valdžios sluoksnių ar institucijų, teisėsaugos įstaigų bei dalies politikų veiksmai ima atrodyti kaip sąmoningas ir tendencingas siekis kontroliuoti, cenzūruoti kūrybines veiklas ir manipuliuoti kultūros žmonėmis.

„Mes pasisakome už kūrėjų asmens ir kūrybos laisvę ir manome, kad vertinti kūrybą kaip daiktinį įrodymą yra iš principo neteisinga, neprofesionalu ir amoralu.  Meno kūrėjų bendruomenės vardu reikalaujame nedelsiant nutraukti menininkų persekiojimą, grąžinti paimtas jų darbo priemones ir kūrinius bei atsiprašyti už veiksmus, įžeidusius konkrečius kūrėjus ir visus menininkus bei visą visuomenę“, – rašoma laiške.

Atvirą laišką pasirašo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, Lietuvos kinematografininikų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Rasa Matulevičienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis,  Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis ir Lietuvos muzikų sąjungos pirmininkė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs