Ignalinos rajono savivaldybės mero Justo Rasiko teigimu, savivaldybei problemų su užsieniečių apgyvendinimu nėra.
Migrantai įkurdinami buvusioje mokykloje. Joje vietos turėtų užtekti ir naujai atvežamiems asmenims, kurių savivaldybė netrukus turėtų sulaukti.
„Vidaus reikalų ministerija yra informuota apie papildomas galimas patalpas, bet kol kas, matyt, jiems nėra poreikio papildomoms patalpoms, ir tiek, kiek mums žada papildomai jų atvežti, tiek jų telpa į dabar numatytas patalpas“, – teigia rajono meras.
Vis dėlto, jis išreiškė susirūpinimą dėl tolesnių atvykėlių srautų.
Pasak J.Rasiko, Ignalinos rajone asmenys nėra apgyvendinami tik karantino laikotarpiui, todėl kyla klausimas, kiek dar laiko jų apgyvendinimu rūpinsis savivaldybės.
„Mes suprantam, kad yra perkamos ir palapinės, ir bus statomi miesteliai. Mes, savivaldybės vadovai, padedame tiek, kiek galim valstybei dorotis su šia situacija, bet visada yra tam tikros proto ribos. Ir mes stebim situaciją“, – sako J.Rasikas.
Iššūkiu migrantų apgyvendinimą vadina Lazdijų rajono merė A.Miškinienė.
Pasak jos, atvykėliams gyventi pritaikytų patalpų rajone nėra. Taigi asmenis teko apgyvendinti netinkamose patalpose. Visų pirma, jie buvo apgyvendinti Kapčiamiesčio mokykloje, vėliau – kitoje miestelio vietoje.
„Laukiame dienos, sprendimo, kada bus galimybė ir atitinkamos institucijos minėtus asmenis perkels į tam pritaikytas vietas“, – sako A.Miškinienė.
Nerimą gyventojams kelia saugumas
J.Rasiko teigimu, gyventojai į susidariusią situaciją reaguoja gana ramiai, migrantai yra saugomi, tad didesnių incidentų išvengti pavyko.
Pasak mero, pagrindinis prioritetas sprendžiant migrantų krizę yra gyventojų saugumas.
„Visi, aišku, baiminasi. Kaip ir kiekvienam iš mūsų, ir man pačiam kelia nerimą būtent saugumas, tai mes tą akcentuojam <…> Be abejo, mes irgi stebime situaciją. O jeigu matysim, kad kyla kažkokių neaiškumų, gal padidėjus atvežtų asmenų skaičiui gali kažkas būti, bet mes visada akcentuojam – pirmoje vietoje yra gyventojų saugumas“, – pabrėžia Ignalinos rajono meras.
A.Miškinienė tikina, kad Lazdijų ir kaimyninių rajonų gyventojai į situaciją reaguoja su dideliu nerimu, kadangi jaučia grėsmę savo pačių ir turto saugumui.
Merės nuomone, gyventojų baimės yra pagrįstos, kadangi dėl prastų sąlygų atvykėliai gali pradėti rodyti nepasitenkinimą:
„Žmonės, kurie yra apgyvendinti, tikrai nesidžiaugia sąlygomis, kurios jiems yra suteiktos. Sąlygos yra minimalios, jie taip pat kelia klausimus ir reiškia nepasitenkinimą dėl maitinimo ir karšto vandens, dėl to, kad juos kanda vabzdžiai. Mano manymu, tai tik laiko klausimas, kada jie pradės reikšti nepasitenkinimą ne žodžiais ir prašymais, o iš tikrųjų bandys pabėgti arba kels tam tikrą fizinę grėsmę.“
Savivalda tikisi būti išgirsta
Kalbinti merai sutiko, kad tarpinstitucinis bendravimas tarp savivaldybių ir Vyriausybės bei kitų institucijų vyksta, todėl savivaldybių vadovai gali išsakyti problemas ir užduoti aktualius klausimus.
Merai taip pat tikina, jog tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja ir pačios savivaldybės.
„Tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė, tiek visi asmenys, kurie priima sprendimus, nėra dar visiškai pasiruošę tam antplūdžiui, <…> bet visos savivaldybės, pasienio savivaldybės, mes tikrai bendraujam, išsakom savo pozicijas, pastebėjimus. Aš tikiuosi, kad mus girdi. Be to, kassavaitiniuose pasitarimuose mes sulaukiame žinių, į ką buvo atsižvelgta“, – teigia J.Rasikas.
A.Miškinienės teigimu, tarpinstituciniai pokalbiai kol kas didesnės sėkmės neatnešė.
„Reguliarus formatas, Vidaus reikalų ministerijos susitikimai su savivaldybių, kurių patalpose apgyvendinti nelegalūs migrantai, vyksta. Kol kas jis nėra rezultatyvus, tačiau merai tikrai esame pasirengę ir esame konstruktyvūs, vieningai identifikuojame problemas, kurios kyla. Jos tikrai visose savivaldybėse yra panašios“, – sako Lazdijų rajono merė.
Ignalinos rajono meras tikina, kad karščiausios diskusijos tarp savivaldos ir Vyriausybės susijusios su išlaidų kompensavimu, maitinimu, medicina bei gyventojų saugumu.
„Mūsų savivaldybės, kurios prisideda prie šios krizės, nori būti girdimos. Taip pat siekia dalyvauti sprendimų priėmime, o netapti tik vykdytojomis“, – teigia J.Rasikas.
Turi konkrečių pasiūlymų
A.Miškinienė pasidalijo keliais savivaldybių atstovų teikiamais siūlymais.
Visų pirma, ji pasigenda stipresnio bendradarbiavimo į organizuojamus pasitarimus pakviečiant daugiau suinteresuotų asmenų.
Be to, Lazdijų rajono merė norėtų, kad savivaldybės būtų informuojamos, kiek migrantų bus atvežama į konkrečios savivaldybės teritoriją.
Taip pat – kad būtų pateikiama informacija apie jų amžių, specialiuosius poreikius, kiek dienų planuojama juos apgyvendinti.
„Taip pat siūlome išplėsti ir papildyti tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, kuris šiuo metu yra tik patvirtintas, kol kas kompensavimo jokio nebuvo. Vyksta procesai išlaidoms, kurios nėra įtrauktos į dabar tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą“, – dar vieną siūlymą įvardija A.Miškinienė ir teigia, kad šiuo metu kai kurios išlaidos, pavyzdžiui, medikamentams ar teritorijų pritaikymui atvykėliams gyventi, nėra iki galo numatytos.
Pašnekovės teigimu, savivaldybių atstovai siūlo migrantų maitinimą vykdyti ir finansuoti centralizuotai.
„Šiuo metu maitinimo klausimas perkeltas savivaldai ant pečių. Šiuo metu mes tikrai atliekame viešuosius pirkimus, stengiamės kiek įmanoma mažesne kaina juos nupirkti, tačiau visose savivaldybėse situacija yra skirtinga, bet ji yra panaši: tikrai už 5,85 eurų nupirkti maitinimo ir užtikrinti maitinimą suaugusiųjų tris kartus per parą, vaikų – keturis, tikrai nėra galimybės ir šiuo metu vidurkis yra 13 eurų už kiek maitina savivaldybės“, – teigia A.Miškinienė.
Lazdijų rajono merė sako, kad numatytos kompensuoti išlaidos savivaldybėms bus grąžintos tik po detalaus visų išlaidų vertinimo.
„Visos savivaldybės yra pasirengusios tai daryti, tačiau, kai atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės atskirų pinigų rezervų neturi, mums labai svarbu, kad mums nelegalių migrantų rūpinimuisi vykdant operacijų vadovės sprendimus išleisti pinigai kuo greičiau sugrįžtų į savivaldybės sąskaitą ir mes galėtume tęsti darbus, kuriuose esame pradėję, tai yra rūpintis savo miestų ir rajonų gyventojais ir jų gerove“, – teigia A.Miškinienė.
