Su tokiu sprendimu sutinka tiek didesnių nei 100 tūkst. gyventojų, tiek mažesnių savivaldybių merai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad KT sprendimas yra „pagrįstas ir racionalus“ bei laukia pokyčių.
„Kaip supratu, mano žmona pasidžiaugs, kad parnešiu daugiau pinigų, – ironizavo R.Šimašius. – Bet niekada nesiguodžiau tuo, kad yra per mažai“.
Jo teigimu, Vilniuje aktualesnis atlyginimo diferencijavimo klausimas savivaldybės administracijos tarnautojams, nes savivaldybėje atlyginimai vargiai leidžia konkuruoti su sostinėje veikiančiomis ministerijomis, valstybinėmis institucijomis.
„Dėl to tos žirklės, galimybė mokėti realiai daugiau kai kuriais atvejais, kad žmonių būtų mažiau, o rezultatai geresni, kartais turėtų būti. Natūralu, kad tie dalykai galėtų būti susieti su vidutiniu atlyginimu būtent tame regione“, – aiškino R.Šimašius.
„Teisingai kažkas iškėlė klausimą – ar teisinga, kai Vilniaus ir Birštono merai gali gauti panašius atlyginimus, kai tiek darbų, tiek atsakomybių apimtys skiriasi. Labai tikiuosi, kad ir šita sritis susitvarkys, ačiū Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą“, – BNS teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Jis teigė, kad šiuo metu jo alga „į rankas“ yra 1800-1900 eurų, tačiau 2015 metais jam tapus meru pirmąjį kartą, alga esą buvo mažesnė nei administracijos skyrių vedėjų.
„Čia ir reikia diskutuoti. Įsivaizduokime 100 tūkst. ribą. O 95 tūkst.? Ar sumažėjo darbų? Galbūt darbų netgi padaugėjo, nes tau reikia susigrąžint tą 100 tūkst. gyventojų“, – teigė A.Visockas.
Kolegai pritaria ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, kurio vadovaujamoje savivaldybėje gyventojų skaičius jau kelerius metus nebesiekia 100 tūkstančių.
„Kriterijus nėra teisingas, nes žemiau 100 tūkstančių yra ir 90 ar devyniasdešimt keli tūkstančiai ir 25 ar 40 tūkstančių. Jie pastatomi ant vienos pakopos, o atsakomybė ir darbo apimtis – šiek tiek skirtingi (...), Panevėžys jau gal metai iškrito iš to šimtuko, bet mes vis tiek dar esame šalia, miestas netampa kitoks su visa savo didmiesčio problematika“, – BNS dėstė jis.
Savivaldybės vadovas sako gaunantis per 1800 eurų atlyginimą, bet mažesnį, nei vienas iš jo pavaduotojų, turintis didesnį stažą valstybės tarnyboje. Jis sako, kad gyventojų skaičius galėtų likti kriterijumi, tačiau reikėtų nustatyti platesnį diferencijavimą didesnėms nei 100 tūkst. gyventojų savivaldybėms.
Anot Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai vienintelis kriterijus yra gyventojų skaičius, neobjektyvi, nes uždarbis nepriklauso nuo savivaldybės valdomo biudžeto.
Ji BNS teigė, kad skaičiuojant merų ir vicemerų algas, turėtų būti atsižvelgiama ir į darbo rezultatus, krūvį bei patirtį.
„Šiandien mes matome labai skirtingas savivaldybių pozicijas, skirtingus rezultatus, bet atlyginime tai neatsispindi. Ypatingai vicemerų atlyginimai yra labai maži“, – kalbėjo A.Miškinienė.
Per 50 tūkst. gyventojų turinčio Alytaus meras Nerijus Cesiulis taip pat sutinka, kad ne gyventojų skaičius turi lemti atlyginimą.
„Reikėtų kažkokius kriterijus įsivesti, pasižiūrėti miesto ar miestelių proveržį, matyti jų darbus atsakomybes, merų ar administracijos indėlį į tam tikrą veiklą“, – sakė N.Cesiulis
