Pernai balandį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo 2015 metų galiojanti tiesioginė merų rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tad tiesioginiai merų rinkimai kitąmet bus įmanomi tik, jeigu iki tada bus pakeista Konstitucija.
Tai numatanti svarbiausio įstatymo valstybėje pataisa sausio viduryje pirmojo priėmimo Seime metu buvo palaiminta. Galutinis balsavimas dėl to vyks ne anksčiau kaip balandžio viduryje.
Tiesiogiai renkamų merų statusą ketinama apibrėžti Vietos savivaldos įstatyme.
Jo pataisų metmenis jau turi pačioje metų pabaigoje Seimo valdybos sudaryta darbo grupė vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti.
Pagal juos, mero institutas turėtų keistis iš esmės.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad savivaldybių tarybų nariai, kuriais pagal dabartinę tvarką yra ir merai, negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu. Nurodyta, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai. Be to, turi būti nustatytas maksimalus mero kadencijų skaičius ir panašiai.
Merui – veto teisė
Pasak minėtos darbo grupės vadovo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Stasio Šedbaro, iš principo sutarta, kokius įgaliojimus būtų siūloma suteikti merams.
Politikas aiškino, kad darbo grupėje yra 12 parlamentarų, savo pageidavimus teikė Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), merai.
Tačiau jis pažymėjo, kad niekur nutolti neleidžia Konstitucinio Teismo nutarimas.
„Principas maždaug toks: Konstitucijos pataisa, dėl kurios balsuosime antrą kartą ir, tikiuosi, kuri bus priimta, numato, kad tiesiogiai renkamos savivaldos institucijos yra dvi: taryba ir meras. Bet kadangi tik viena institucija gali būti atstovaujamoji, visiškai natūralu, kad meras turi būti savivaldos vykdomosios valdžios galva.
Na, o toliau jau ten yra detalės. Ar bus administracijos direktorius jam į pagalbą, ar nebus? Kol kas sutarėme, kad bus. Ar turės meras vicemerų? Kol kas sutarėme, kad mažoje savivaldybėje gal vieną, didelėje – gal kelis. Taryba toliau dirba pagal savo grafiką, bet tarybos pirmininkas, sutarėme, kad bus. Jis, aišku, neturės tokių didelių įgaliojimų, kaip meras, tačiau jis organizuos tarybos posėdžius suderinęs su meru, formuos darbotvarkę, o meras turės teisę bet kada papildyti darbotvarkę savo manomais klausimais“, – vardijo S.Šedbaras.
Iš pradžių, pasak politiko, kaip ir buvo sutarimas, kad meras galėtų pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiams. Tačiau dėl to dar bus diskutuojama.
Tarkime, dėl vicemerų sutarta, kad juos meras skirtų su savivaldybės tarybos pritarimu. Vicemeras taip pat negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu.
„Pagal Konstitucinio Teismo doktriną ir Konstituciją, taryba ir meras yra atskiros savivaldos institucijos. Vadinasi, negali kryžmintis tos funkcijos, nes nebus valdžių atskyrimo ir atsakomybė bus išplauta“, – pabrėžė jis.
Pagal planuojamą tvarką, meras pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus. Seimo TTK pirmininko teigimu, darbo grupėje sutarta siūlyti, kad meras turėtų veto teisę.
Tik neprieita prie galutinio sprendimo, ar ji galiotų visais, ar tik, pavyzdžiui, svarbiausiais klausimais.
Kitaip tariant, meras galėtų pakartotinai grąžinti savivaldybės tarybai svartyti klausimą, kuris, jo nuomone, yra netinkamai išspręstas, prieštarauja įstatymams ir panašiai.
Dėl merų kadencijų ribojimo Seimo darbo grupėje vyko balsavimas. S.Šedbaras sakė, kad dauguma parlamentarų pasisakė už tai, kad jos būtų ribojamos.
O balsuojant dėl kadencijų limito, apsispręsta dėl trijų. Meras ir savivaldybės tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai.
Seimo TTK pirmininko nuomone, koks svarbus ir gražus bebūtų meras, jis visų pirma turi rūpintis vietos žmonių svarbiausiais rūpesčiais.
„Meras iš tiesų turi pasirūpinti, kad taryba laiku priimtų tinkamus sprendimus, o jis su savo komanda pasirūpinti, kad jie būtų tinkamai įgyvendinti, išmokėtos pašalpos, nuvalyti keliai, mokykla ir ligoninė tinkamai dirbtų.
Kas yra savivaldos žinioje? Tai iš tiesų yra kiekvieno žmogaus kasdieninis gyvenimas. Su centrine valdžia žmonės rečiau susiduria, nors atrodo, kad centrinė valdžia už juos viską turi išspręsti. Šita prasme merui ir tektų visa atsakomybė už tą kasdienį žmonių gyvenimą ir rūpinimąsi jų reikalais“, – komentavo jis.
Negalėtų vienas be kito
Paklaustas, ar nesiras sankirtų tarp mero ir savivaldybės tarybos, darbo paralyžiavimo ir panašiai, S.Šedbaras sakė, kad visko bus.
Tačiau ir dabar, anot politiko, yra keli rajonai, kur pasikeitus situacijai meras nebeturi daugumos taryboje.
Dabar, Seimo TTK pirmininko žodžiais, stengiamasi santykius tarp mero ir tarybos sudėlioti taip, kad jie vienas be kito negalėtų gyventi.
Pavyzdžiui, dėl savivaldybės biudžeto. Jį rengtų meras su komanda, o tvirtintų savivaldybės taryba.
Esą be mero biudžetas negalės atsirasti, bet ir meras biudžeto negaus be tarybos.
„Jeigu koks nors tarybos narys vidury metų ką nors nori labai pasiūlyti, kas susiję su biudžetu, taryba, žinoma, gali paimti ir išlaidas padidinti nesant pajamų ir pastatyti merą į tokią situaciją, kad, o ką jam daryti, nes jis atsakingas už vykdymą. Tai tokiu atveju mes sutarėme įrašyti į projektą, kad jeigu tarybos narys nori padidinti išlaidas, jis turi gauti išvadą iš mero tarybai. Ir galų gale meras, jeigu ką, dar galės ir vetuoti tokį sprendimą.
Bandome ieškoti tokių sąsajų, kur nei taryba negalėtų viena funkcionuoti, nes tada ji prieš rinkėjus, prieš bendruomenę atrodo kvailai, ir meras negalėtų būti toks aukštas ir gražus, kuris už nieką neatsako ir be tarybos gali daryti ką nori“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Didelės laisvės nepaliko
Darbo grupės savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti narė, Seimo TTK vicepirmininkė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad situacija tokia, jog Konstitucinio Teismo nutarimas didelės vaizduotės laisvės parlamentarams nepaliko.
Ji sakė, kad nutarime detaliai išdėstyta, kuo meras gali būti ir kuo ne, kaip turėtų būti su kadencijomis ir taip toliau.
„Šiuo atveju darbo grupė, bent jau kiek aš matau, eina labai paraidžiui pagal Konstitucinio Teismo nutarimą ir kitos išeities, matyt, šiuo atveju nėra. Kad tas gali sukelti tam tikrą nepasitenkinimą, ypač posėdžių salėje jau priimant sprendimus, aš tikrai šitos galimybės neatmesčiau iš esmės.
Nes, manau, ir patiems merams, ir savivaldybininkams bus labai sunku priimti tą situaciją dėl labai aiškių mero galių apribojimų, tiek ir politikams“, – komentavo parlamentarė.
A.Širinskienės teigimu, esame įpratę, kad meras yra savivaldybės tarybos narys, dalyvaujantis tarybos posėdžiuose, jiems pirmininkaujantis, balsuojantis, iš esmės turintis vadinamojo antro balso teisę, jeigu tarybos narių balsai per balsavimą pasidalija po lygiai. Įgyvendinus Konstitucinio Teismo nutarimą to neliks.
Todėl ji neatmetė, kad Seimo plenarinių posėdžių salėje svarstant pataisas opozicinės frakcijos gali bandyti registruoti kitokius savo siūlymus.
Merai nori pirmininkauti tarybos posėdžiams
Jonavos rajono mero M.Sinkevičiaus teigimu, vasario pabaigoje numatytas LSA valdybos posėdis, kuriame ketinama priimti bendrą poziciją dėl Seimo darbo grupės siūlymų.
Jos štrichai jau sudėlioti. Asociacijos prezidentas sakė, kad savivaldybininkai neprieštarauja siūlymui riboti merų kadencijas.
Esminis dalykas, jų nuomone, kad meras, nebūdamas savivaldybės tarybos nariu, galėtų pirmininkauti tarybos posėdžiams. Tokių pavyzdžių esama užsienyje.
„Tuo pačiu pasakydami tai, mes pasakome, kad naujadaras toks, kaip atskiras asmuo politinis tarybos pirmininkas, perteklinis ir nereikalingas. Manome, kad su pirmininkavimo vaidmeniu susitvarkytų tiesiogiai žmonių išrinktas meras“, – pabrėžė jis.
Anot M.Sinkevičiaus, LSA abejoja, ar reikėtų ir tokio naujadaro, kaip savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Esą tai ne tik papildomai kainuotų mokesčių mokėtojams, bet ir kurtų trintį tarp vietos valdžios atstovų.
Pritariama, kad tiesiogiai išrinktas meras galėtų paskirti administracijos vadovą ir jį atleisti.
Jonavos rajono meras priminė, kad proceso pradžioje LSA siūlė savo nuomonę, kokie įstatymų pakeitimai galėtų būti.
Tąsyk nesulaukus palaikymo Seime, dabar, jo teigimu, norima pasakyti, kad kai kuriais esminiais aspektais asociacijos pozicija tvirta.
Konkrečiai – dėl mero pirmininkavimo savivaldybės tarybos posėdžiams ir naujų pareigų nekūrimo.
M.Sinkevičius pasakojo, kad bendrai vertindami pertvarką kai kurie merai galvoja, jog geriau grįžti į situaciją, buvusią iki 2015 metų, kai savivaldybės vadovai rinkti taryboje iš jos narių, nei leisti tokias modifikacijas.
Jis svarstė, kad žmonėms gal tie pokyčiai nebus tiek matomi. Bet tie, kas dirba savivaldoje, LSA vadovo žodžiais, konstatuoja, kad įgyvendinus Seimo darbo grupės siūlymus pasikeitimai valdyme bus radikalūs, galbūt net užprogramuoti konfliktai.
M.Sinkevičius minėjo, kad ir dabar yra savivaldybių, kur tarybose politinė konjunktūra nepalanki merams, kyla konfliktų, vyksta teisminiai ginčai. Tačiau tai, kas siūloma dabar, tam esą leis išvešėti kartais.
Apibendrinant, jo nuomone, situacija bus pabloginta.
„Aš manau, kad daug kur savivaldoje atmosfera, priėmus darbo grupės svarstymo rezultatus, bus prastesnė, nei buvo iki šiol. Nenoriu būti blogas pranašas, bet tai nėra mano vieno toks pamąstymas ir nuojauta. Kolegos ir iš Palangos, ir iš Akmenės, ir iš Lazdijų tą patį teigia.
Elektrėnų meras (Kęstutis Vaitukaitis – 15min), kuris yra LSA viceprezidentas, meras ne vieną kadenciją, po Nepriklausomybės laikų išbandęs įvairias sistemas, mano, kad tai yra neteisingas kelias“, – reziumavo M.Sinkevičius.
Aš manau, kad daug kur savivaldoje atmosfera, priėmus darbo grupės svarstymo rezultatus, bus prastesnė, nei buvo iki šiol.
Nerimą kelia darbo tempai
A.Širinskienei didžiausią nerimą kelia ne darbo grupės veiklos turinys, o tempai reguliuojant rinkimų klausimus.
Ji priminė, kad merų ir savivaldybių tarybų rinkimų kampanija startuos rudenį. Likus tiek nedaug laiko iki jos pradžios, neturime nei Rinkimų kodekso, nei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų.
Seimo TTK vicepirmininkė pabrėžė, kad pagal Venecijos komisijos reikalavimą, metai iki rinkimų reikia sutvarkyti pagrindinius rinkimų turinį lemiančius teisės aktus.
„Vietos savivaldos įstatymas, kurį mes rengiame darbo grupėje, tikrai lemia esminius dalykus. Jis gali lemti merų, kandidatų apsisprendimą – gal jie matys, kad tiesiog mero pareigybė taip pakinta, kad jiems neįdomu kandidatuoti. Ir iš esmės mes visa tai priiminėsime paknopstomis.
Su Rinkimų kodeksu, kadangi konstitucinis įstatymas, aš bijau, gali taip išsidėlioti terminai, jog iš viso gal ir nespėsime priimti iki rugsėjo mėnesio. Šitas dalykas tikrai yra ydingas“, – akcentavo ji.
Kalbėdamas, ar bus spėta įteisinti įstatymų pakeitimus, S.Šedbaras sakė, kad net tokio klausimo kilti negali. Viskas turi būti padaryta.
Jis minėjo, kad Rinkimų kodeksas yra baigtas, įregistruotas Seime.
Planuota, kad jo pateikimas vyks kitą savaitę per neeilinę parlamento sesiją, dėl kurios sušaukimo valdantieji galiausiai apsigalvojo, bet Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nespėjo pateikti savo išvadų.
„Deja, be kovo pradžios mes šito, matyt, nepateiksime. O ten dar darbų turėsime irgi daug. Iki to laiko aš darysiu viską, kad iki sesijos pradžios mes jau turėtume Vietos savivaldos įstatymo variantą. Kitaip sakant, būsime pasigimdę merą naują.
Bet mes negalime paleisti to įstatymo dar, kol nepakeista Konstitucija. Seka tokia: balsuojame dėl Konstitucijos (...), iš karto paleidžiame Vietos savivaldos įstatymą, jis gali būti per mėnesį, pusantro priimtas, ir šalia eina rinkimų kodeksas“, – dėstė S.Šedbaras.
Kitaip sakant, būsime pasigimdę merą naują.
Jis neatmetė, kad gali būti visko, tarkime, parlamentarai priregistruos projekto pataisų ir panašiai, bet kartu viliasi, jog visi yra protingi ir konstruktyviai stengsis įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą.
-
Apklausa: dauguma respondentų linkę pritarti merų kadencijų ribojimui
-
M.Sinkevičius apie kylantį pavojų Seime: „Modifikuos merą kaip Molio Motiejų“
-
A.Zuokas apie būsimus merų rinkimus: tikrai galėčiau ir mokėčiau, bet klausimas, ar noriu
-
Seimo opozicijos atstovai teigia dėl tiesioginių merų balsuojantys užrištomis akimis
