Palangos meras pats juokiasi iš klausimo, ar tikrai bylinėsis teisme su Andriumi Užkalniu. Esą tik norėjęs pasakyti, kaip iš tiesų viskas atrodo jo vadovaujamame mieste ir nutildyti neteisius kritikus. Nes Palanga per pastaruosius metus gerokai pasikeitė, bet jeigu nori matyti vien šiukšles, jų rasi. Kaip ir nespėsi į tualetą iš paplūdimio, jeigu šimtas metrų iki jo yra neįveikiamas atstumas. Tačiau kurortas atsinaujina ir jau turi kuo pasigirti.
– Vietoj senosios vasaros dainų estrados kyla naujoji. Kada atversite jos duris ir koks tai bus statinys?
– Tai bus 2200 vietų salė, kuri veiks visus metus. Turėjome seną atvirą koncertų salę, kuri buvo išnaudojama tik tris mėnesius, taip mums netinka, nes Palanga turi būti ištisus metus veikiantis kurortas. Per šiuos ketverius metus yra pastatyta daug uždarų objektų, kurie tarnautų ne tik vasarą, bet ir žiemą, rudenį, pavasarį, kad čia suvažiuotų visa Vakarų Lietuva, šalia juk Klaipėda, o ir Kaunas su Vilniumi ne taip toli.
Šių metų gruodžio 12 dieną planuojame šitoje salėje organizuoti pirmą koncertą. Tai labai graži, gerai suprojektuota salė. Itin didelis dėmesys buvo skiriamas akustikai, net turėjome atskirą projektą, numačiusį, kaip išgauti gerą akustiką. Ir sienos buvo statomos atitinkamai, ir lubos, ir pati akustinė sistema bus įdiegta speciali. Šitoje salėje galės vykti įvairiausi koncertai, visų žanrų renginius galėsime organizuoti. Yra ir orkestro duobė. Laukiame dar vieno užsakyto įrenginio, kuris, kai negros orkestras, pasikels ir padidės scena. Čia galės vykti ir operos ir baleto koncertai, ir spektakliai, ir pan.
Kas įdomu, salė jau iš karto bus pritaikyta rengti tiesiogines televizijos transliacijas, numatėme kartu su Lietuvos televizija visas vietas, kur stovės kameros, bus išvedžioti laidai, įrengta studija.
– Iš kur buvo gauta lėšų šiam projektui?
– Tai savivaldybės, Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas. Palangos savivaldybė investavo 14 mln. Lt (4,05 mln. Eurų), ES – 10 mln. Lt (2,89 mln. Eurų), Valstybės biudžetas per valstybės investicijų programą – dar 7 mln. Lt (2 mln. eurų).
Iniciatyva buvo paprasta – miestas turi keistis ir keičiasi, todėl reikia daugiau uždarų objektų, kad žmonės atvažiuotų ir turėtų ką veikti ištisus metus, o ne tik karštą vasarą.
Nėra taip, kad mes būtume tik vasaros kurortas, svečių srautai kasmet didėja. Ne sezono metu nevažiuoja visą savaitę, juk žmonės dirba. Bet penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį žmonės ir ne sezono metu mielai atvyksta. Bet pripažinsiu – jų reikia daugiau.
– Kas administruos šitą salę?
– Pagal ES reikalavimus salę administruoti turi privatus operatorius, vėliau turtą perims savivaldybė. Skelbsime konkursą ir jis bus išrinktas konkurso būdu. Tik koncesijos laikas numatomas trumpesnis, nes didžioji dalis investicijų yra ne ES, o savivaldybės ir valstybės biudžeto.
– Šalia kultūros objektų turite ir kitokio pobūdžio įkurtuves – naujas Palangos sporto kompleksas jau veikia, atidarytas ir atnaujintas stadionas. Koks tokių objektų poreikis pajūryje?
– Viską esame paskaičiavę ekonomiškai. Tarkim, Sporto kompleksas pats save išlaiko, perdavėme jį Sporto centrui, nereikėjo net koncesininko. Ten sportuoja ir mūsų vaikai, ir poilsiautojai ateina.
Komplekso statybos pradėtos 2012 metų lapkritį, o 2013-aisiais balandžio 14 dieną šis objektas buvo atidarytas. Tai Sporto kompleksas, visiškai pritaikytas krepšiniui. Čia treniravosi ir Lietuvos krepšinio rinktinė, dabar mėnesį treniruosis Kataro komanda, išsipirko visą kompleksą.
Šis objektas visiškai save išlaiko, mums nereikia jo iš savivaldybės biudžeto dotuoti. Palangos savivaldybė padarė techninį projektą, o iš ES fondų gavome lėšų pagal programą „Tarp sienų“, turime miestą-partnerį iš Kaliningrado srities Svetlogorską (Raušius), tad mes pasistatėme šį kompleksą, o jie įsirengė sporto aikštelių. Tam gavome pusę sumos, o dėl kitos mus teko įtikinti Vyriausybes – buvusią ir dabartinę. Bendrai projektas kainavo 14,5 mln. Lt (4,2 mln. eurų).
Penktadienį atidarome stadioną, kuris atitinka visus lengvosios atlektikos reikalavimus. Prasideda pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Čia turime ir treniruoklių sales, ir futbolo aikštyną.
Stadione – devyni bėgimo takai, tai vienintelis toks stadionas Lietuvoje. O už senųjų tribūnų, kurias ketiname išmontuoti, kitais metasi pradėsime įrenginėti dar vieną futbolo aikštę su dirbtine danga. Dangą jau turime, ją davė Lietuvos futbolo federacija. Taip pat yra vieta keturiems teniso aikštynams, tada turėsime visą kompleksą.
– Iki šiol užsieniečiai stebisi, kad Palanga neturi normalaus, europinius standartus atitinkančio kempingo. Kada pagaliau kurortas jį turės ir koks jis bus?
– Penkių hektarų plote Nemirsetoje, Pajūrio regioniniame parke, bus kempingas. Šiuo metu baigtas pirmasis etapas, jo metu buvo įrengta visa infrastruktūra kemperiams. Žmonės galės atvažiuoti, gauti kaip viešbutyje kortelę, prisijungti prie elektros ir vandentiekio bei praleisti laiką. Vieta yra ideali ir puiki – už 200 metrų turime dviračių taką, kuris jungia Šventąją su Klaipėda ir tęsiasi 40 km, o už 400 metrų – jūra.
Vieta kempingui yra ideali ir puiki – už 200 m turime dviračių taką, o už 400 m – jūra.
Šiuo metu vyksta antrasis etapas: baigiamos administracinio centro statybos, sanitariniai mazgai, savitarnos skalbyklos, vaikų žaidimo kambariai, sporto ir žaidimų aikštelės, ruošiama vieta palapinių miesteliui. Bus ir virtuvės, kur galima bus gaminti maistą, pavalgyti prie staliukų ir t.t.
– Kokių dar pokyčių per pastaruosius metus galima pastebėti Palangoje? Ar gyvenimas vis dar verda tik J.Basanavičiaus gatvėje?
– Mūsų sumanymas – nekoncentruoti viso kurorto gyvenimo J.Basanavičiaus gatvėje, norime suskaldyti erdves. Todėl vaikų žaidimų parką kūrėme tolėliau, kad šeimos turėtų ką veikti, pertvarkėme Jūratės gatvę, kurioje esantis grojantis fontanas tapo labai didele traukos vieta. Kuriame alternatyvas.
Visi Palangą tapatina su J.Basanavičiaus gatve, o tai nėra tiesa. Juk iš esmės nuo J.Basanavičiaus nuėjus 20 metrų turėsite ramybę, jeigu jos norite. Nuo tilto pasukate į Meilės alėją ir turite puikų dviejų kilometrų kelią iki pat Birutės parko, galite važinėtis dviračiais, čia ramu. S.Dariaus ir S.Girėno gatvė irgi yra rami.
Kas nori linksmybių, jas turi, esu aplankęs daugybę kurortų visame pasaulyje, visur yra judriųjų gatvių ir poilsio gatvių.
Esu pastebėjęs, kad keičiasi ir pačios kavinės, nes nesulaukia žmonių. Žmonės atvažiuoja kitokie, atvažiuoja šeimos su vaikais, jie nebenori triukšmo, lenkia J.Basanavičiaus gatvę, nes jiems ten nepatinka. Jeigu nebūtų tilto į jūrą, nebūtų ir šios gatvės. Tiltas yra išties pagrindinis traukos objektas.
– O kokie didieji Palangos skauduliai?
– Reikia tvarkyti infrastruktūrą – tai nebuvo daroma daug metų. Yra didžiulės plėtros galimybės, Palanga plečiasi į Šventosios pusę, verslas investuoja į įvairius objektus, todėl ateityje bus didžiulis iššūkis sutvarkyti infrastruktūrą – kelius, šaligatvius. Yra dar ką veikti ir senojoje miesto dalyje. Dirbame pagal planą, visko vienu metu sutvarkyti negalime, tą lemia daug dalykų.
Palanga yra visų Lietuvos ir ne tik žmonių kurortas. Atvažiavę užsieniečiai čia susidaro vaizdą apie visą valstybę.
Visų pirma – finansai. Mūsų biudžetas nėra didelis, kiek daugiau nei 15 mln. eurų. 80 proc. biudžeto yra skirta švietimo sistemai. Kitiems dalykams nelabai ir lieka, rekonstruoti gatves mes praktiškai nebeturime pinigų. Per pastaruosius kelerius metus, už ką esu dėkingas abiem Vyriausybėms, atsirado geras, rimtas požiūris, juk Palanga yra visų Lietuvos ir ne tik žmonių kurortas. Atvažiavę užsieniečiai čia susidaro vaizdą apie visą valstybę.
Šiandien turėjome pasitarimą savivaldybėje, tad buvau informuotas, kad yra paskelbti konkursai rekonstruoti aštuonias gatves, alėjas, miesto aikštes. Daug ką reikia padaryti Šventojoje, bet tai ta pati Palanga – viskas priklauso nuo finansavimo.
– Neretai girdime priekaištus Palangai dėl paplūdimių infrastruktūros – kažkam trūksta tualetų, kažkas norėtų dušų. Ar tikrai to Palangoje per mažai?
– Esame kritikuojami dėl paplūdimių infrastruktūros, kurios neva nėra. Bet tokios didelės problemos tikrai nėra. Per pastaruosius kelerius metus praktiškai prie kiekvieno išėjimo įrengėme sanitarinius mazgus. Tai jau yra žmonių kultūros reikalas – ar jis gali nueiti 100 metrų iki tualeto, ar ne. Paplūdimyje statyti kažkokius įrenginius nėra galimybės, esame apie tai kalbėję su specialistais.
Negalima lyginti su Ventspiliu, kas mėgstama, kai ten nėra žmonių. Jeigu Palangoje pastatysime paplūdimiuose tualetus, jie bus pripildyti labai greitai, kaip juos tada išvalyti, kaip privažiuos technika? Tada bus dar daugiau nepatenkintų.
Buvo reikalaujama įrengti dušus paplūdimyje, įrengėme 20 Gelbėjimo stotyje. Ir spėkite, kiek žmonių jais pasinaudojo pernai? Lygiai trys. Tad toks ir poreikis... Nelyginkime Baltijos pajūrio su Viduržemio jūra – ten druska juk. O čia žmonės mieliau pareina namo ir išsimaudo.
Buvo reikalaujama įrengti dušus paplūdimyje, įrengėme 20 Gelbėjimo stotyje. Ir spėkite, kiek žmonių jais pasinaudojo pernai? Lygiai trys. Tad toks ir poreikis...
Galvojame tik priekopyje, išeinant iš pliažo, įrengti vandens kranus, kad žmonės galėtų nusiplauti kojas.
– Ar ateityje paplūdimiuose yra numatyta kažkokių pasikeitimų?
– Esame numatę turėti tris paplūdimio zonas: įrengti šeimų, sporto ir neįgaliųjų pliažus. Šeimų paplūdimyje būtų atitinkama infrastruktūra vaikams, kad jie turėtų nedideles žaidimų aikšteles. Bet Baltijos jūra, ypač prie Palangos, yra atvira, todėl rudenį viskas turi būti išmontuojama, juk jūra viską nuneš. Kai kalbama apie Liepojos infrastruktūrą, tai pamirštama paminėti, kad ten yra įlanka, o ne atvira jūra.
Sporto paplūdimyje turėtume aktyvią zoną su aikštelėmis. Neįgaliųjų poreikiams įrengsime priėjimus prie jūros, kalbamės su partneriais Liepojoje, radome priemones, tad jeigu bus atsižvelgta į mūsų bendrą paraišką, sutvarkysime infrastruktūrą – galės neįgalieji maudytis jūroje, nes turėsime specialius keltuvus ir t.t.
– Miesto centre tebėra apleistų, negyvenamų pastatų, kurių niekas netvarko, jie dažniausiai – privatūs. Ar yra būdų priversti jų šeimininkus kaip nors susitvarkyti?
– Tai yra ne tik Palangos problema, kiekviename mieste, taip pat ir didmiesčiuose, tokių statinių galima surasti tūkstančiais. Bet per pastaruosius 4-5 metus mums pavyko įvairiomis, pirmiausia – teisinėmis, priemonėmis verslininkus priversti nugriauti apie 7-9 tokius pastatus.
Tarkim, gydyklos Vytauto gatvėje – atsirado investuotojas, jas įsigijo bendrovė „Minera“, Šiaulių banko dukterinė įmonė, kuri yra įrengusi sanatorijas Druskininkuose ir Birštone. Jau išdavėme jiems projektavimo sąlygas, jie planuoja per septynerius metus 50 mln. eurų investuoti į šitą kompleksą. Jame bus ir mineraliniai vandenys, bendrovė įsigijo yra purvo karjerus. Tai labai rimta investicija, kurios reikia Palangai – sanatorinis gydymas ištisus metus. Rudenį bus pradėta griauti senus pastatus.
Palanga turi truputį daugiau nei 18 tūkst. gyventojų, bet skaičiuojama, kad realiai joje nuolat gyvena 16 tūkst. žmonių.
