Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius pripažino nesąs tiesioginių mero rinkimų entuziastas, tačiau teigė, kad svarbiausia rasti sprendimą, koks turėtų būti tiesioginį žmonių pasitikėjimą gavusio mero vaidmuo ir galios. Tada esą būtų galima merus rinkti tiesiogiai. Tačiau būtent tai ir kelia aršiausią diskusiją: vieni įsitikinę, kad meras turi būti vykdomoji, kiti – kad teisėkūros valdžia. Kitaip tariant, vieni mero galias linkę gretinti su premjero, kiti – su Seimo pirmininko vadovo galiomis.
Vieną iš vizijų, koks turėtų būti tiesiogiai renkamo mero vaidmuo ir pareigos, paruošė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pasiūlymo šerdis – tiesiogiai renkamas meras turi perimti dabartinių administracijos direktorių įgaliojimus ir tapti vykdomąja valdžia. Pasak šio komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso, šio pasiūlymo logika – tiesioginį žmonių pasitikėjimą gavęs asmuo turi turėti ir dideles galias bei atsakomybę šiam pasitikėjimui pateisinti.
„Mes siūlome paprastą modelį. Savivaldoje turi būti du aiškūs subjektai: atstovaujamoji institucija – taryba – ir vykdomoji – meras“, – „15min“ sakė politikas. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbiausias šio modelio aspektas yra mero santykiai su taryba.
„Suprantame, kad svarbiausias uždavinys būtų įstatymais numatyti saugikliai – gerai pasvertos mero teisės, leidžiančios jam dirbti ir neturint didesnio tarybos palaikymo“, – aiškino V.Kurpuvesas. Jo teigimu, tai reiškia, kad galbūt reikėtų numatyti, kad savivaldybės biudžetą ar svarbiausius projektus teikia tik meras.
Parlamentarų pasiūlymas numato, kad meras galėtų aktyviai formuoti tam tikrą politiką, tačiau jis neturėtų balso teisės balsuojant už sprendimą tarybos posėdyje.
Nesiūlo revoliucinių pakeitimų
Pagal asociacijos teikiamą pasiūlymą tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės vadovas, tarybos pirmininkas ir žemesnės pakopos teisėkūros valdžia.Visiškai kitaip tiesiogiai išrinkto mero galias ir vaidmenį įsivaizduoja Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), siūlanti nedaryti revoliucinių pakeitimų. Pagal asociacijos teikiamą pasiūlymą, tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės vadovas, tarybos pirmininkas ir žemesnės pakopos teisėkūros valdžia. Šiuo atveju du svarbiausi pokyčiai būtų – mero išrinkimas tiesiogiai ir jo funkcijų išplėtimas. Tokiam mero galių modeliui pritaria ir šalies prezidentė D.Grybauskaitė.
Kaip „15min“ sakė LSA prezidentas, ilgametis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, mero galių išplėtimas pasireikštų tuo, kad jam galbūt galėtų būti patikėtas administracijos tvarkymas, savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų skyrimas ir atleidimas, taip pat – lėšų, iki tam tikros sumos, perskirstymas bei žemės detaliųjų planų tvirtinimas.
„Sakau „galbūt“, nes tai turi būti reglamentuota įstatymu. Bet tiesiogiai išrinktas miesto vadovas būtų žmogus, kuris po rinkimų formuotų savivaldybės administracijos komandą. Jei žmonės išrenka tam tikrą asmenį, jis turi turėti įgaliojimus spręsti ir būti atsakingas už priimtus sprendimus“, – aiškino R.Malinauskas.
Kritikuoja vieni kitus
V.Kurpuveso įsitikinimu, pritarus LSA siūlymui, numatančiam, kad tiesiogiai išrinktas meras yra tarybos pirmininkas, nebus išvengta politikavimo. „Be svarbių ir miestiečiams rūpimų klausimų, kuriuos turėtų spręsti meras, jis turėtų dar ir politikuoti, įvairiais būdais siekdamas tarybos palaikymo. Aš manau, kad politikas taryboje turi užsiimti ne tik tokiu politikavimu“, – kalbėjo parlamentaras.
Be to, pasak V.Kurpuveso, Savivaldybių asociacija siūlo per sudėtingą modelį, kai savivaldoje atsiranda trys svarbūs subjektai – meras, taryba ir savivaldybės administracijos direktorius – tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kas už ką yra atsakingas.
Druskininkų meras R.Malinauskas kritiką, esą būdamas atstovaujamosios valdžios atstovas neturės realių įtakos svertų, pavadino „mažų mažiausiai neišmanančio žmogaus paistalais“.
„Jei jūs norite susitvarkyti savo namus – pakeisti baldus, nupirkti naują kilimą – o aš esu jūsų pinigų šaltinis ir aš pasakau, kad už tuos pinigus aš pirksiu automobilį, tai ar galite atsakyti, kaip jūs susitvarkysite namus?“ – retoriškai klausė R.Malinauskas.
Pasak jo, jei būtų pritarta seimūnų pasiūlymui, tiesiogiai išrinktas meras nedalyvautų tvirtinant savivaldybės biudžetą ar sprendimus dėl miesto prioritetų, vystymo krypčių ir pan. – visi svarbiausi strateginiai klausimai būtų palikti spręsti savivaldybės tarybai, o tiesiogiai išrinktas meras net nebūtų tos tarybos narys.
„Savivaldybės taryba sprendžia svarbiausius strateginius klausimus, tarp jų – ir dėl savivaldybės biudžeto. Tai jei meras, eidamas į rinkimus, žadėtų prie mokyklos pastatyti stadioną, tuo tarpu po rinkimų į savivaldybės tarybą patekę politikai kartu su jos pirmininku nuspręstų, kad reikia statyti ne stadioną, o bažnyčią, kaip jums atrodo, ką savivaldybė statytų – stadioną ar bažnyčią?“ – dėstė R.Malinauskas.
Daugiau rizikos nei naudos
„Nematau jokios tiesioginių merų rinkimų naudos, tačiau matau rizikos. Bandymas įvesti vis daugiau tiesioginių rinkimų tapo savotiška mada.„Nematau jokios tiesioginių merų rinkimų naudos, tačiau matau rizikos. Bandymas įvesti vis daugiau tiesioginių rinkimų tapo savotiška mada. Įsivaizduojama, kad tokiu būdu bus įnešama daugiau demokratijos. Bet iš tiesų tiesiog keičiama pati demokratijos logika“, – teigė politologė Ainė Ramonaitė. Ji išryškino du pagrindinius pavojus, kuriuos sudarytų tiesioginiai mero rinkimai. Pirmasis iš jų – galimi mero ir tarybos nesutarimai dėl valdžios ir atsakomybės.
Kita doc. A.Ramonaitės įvardyta problema – per didelės galios suteikimas vienam žmogui. „Tai neretai išsirutulioja į tam tikrų vietinių „karaliukų“ įsigalėjimą. Lietuvoje net ir esant dabartinei savivaldos sistemai, merai kai kuriose savivaldybėse turi sukaupę neadekvačiai daug galių“, – sakė politologė.
Sumažintų atotrūkį tarp valdžios ir tautos
Politologas Vytautas Dumbliauskas, pritardamas tiesioginių mero rinkimų idėjai, išskyrė psichologinį aspektą. „Atotrūkis tarp valdžios ir tautos Lietuvoje yra didžiulis. Todėl žmonėms reikia leisti pajausti, kad jie taip pat dalyvauja politikos formavime ir ką nors lemia“, – teigė politologas. V.Dumbliauskas taip pat pabrėžė, kad dabartinė situacija, kai rinkėjai išrenka 25 tarybos narius, kurie vėliau „žaidžia savo žaidimus“ ir kuriems rinkėjai neturi jokios įtakos, piktina žmones ir dar labiau didina minėtą atotrūkį.
Paklaustas, koks turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero vaidmuo savivaldybėje, doc. V.Dumbliauskas tvirtino, kad meras turėtų turėti realias vykdomąsias galias, nes žmonės „gerbia tą, kuris turi realią galią spręsti“.
Tiesioginių rinkimų reikia
Savo ruožtu buvęs ilgametis Klaipėdos miesto meras, europarlamentaras, šiuo metu – Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad tiesioginių mero rinkimų poreikis neatsirado iš niekur.
„Problema ta, kad kai merai yra renkami savivaldybės taryboje, dažnai koks nors nevykęs meras gali prisidengti tarybos sprendimais, sakydamas: „Aš norėjau, bet buvo nepakankama dauguma“ ir pan. Manau, kad reikalingas tiesiogiai renkamas miesto vadovas, kuris būtų tiesiogiai atsakingas ir negalėtų savo neveiklumo dangstyti po įvairiomis priežastimis“, – sakė E.Gentvilas.
Komentuodamas iškilusią dilemą, ar meras turėtų būti tiesiogiai renkamas tarybos pirmininkas, ar vykdomosios valdžios atstovas, buvęs Klaipėdos miesto vadovas teigė manąs, kad tiesiogiai išrinktam merui turi būti suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimai. „Taryba merą gali išsirinkti ir be tiesioginių mero rinkimų. Tuo tarpu vykdomoji valdžia savivaldybėse iki šiol yra žmonių nerenkama ir tai yra didžiulė spraga“, – komentavo E.Gentvilas.
Merų nuomonės
„15min“ pasidomėjo, ką apie tiesioginius mero rinkimus ir tiesiogiai išrinkto mero galias mano trijų didžiausių Lietuvos miestų vadovai.
Vilniaus meras Vilius Navickas: „Esu už tiesioginius mero rinkimus, bet mero galios turi būti pakankamai aiškios ir didelės, jis turi turėti realią valdžią ir instrumentus. Butaforinių merų nereikia. Kol nėra tiesioginių mero rinkimų, taryba vadovauja merui ir daro, ką nori. Tiesiogiai išrinktas meras visada turi didesnį pasitikėjimą ir didesnę atsakomybę.“
Kauno meras Andrius Kupčinskas: „Nemanau, kad tiesioginiai mero rinkimai yra blogas dalykas, ir jų tikrai nesibaiminu. Tik norėčiau aiškiai žinoti, kokios bus tiesiogiai išrinkto mero galios. Jeigu tiesiog pakeisime rinkimų tvarką, tačiau neužtikrinsime savivaldybių finansinio savarankiškumo, iš esmės nieko per daug nepakeisime. Priešingai – kaip tik nuvilsime piliečius. Pagal dabar siūlomą modelį meras turi būti tvarkos ir ūkio prižiūrėtojas. Tačiau tam reikia finansinių išteklių.“
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius: „Esu už tai, kad merus tiesiogiai rinktų gyventojai. Tačiau modelis, kurį dabar siūlo Seimo komitetas, atrodo ydingas. Tokią sistemą mes jau turėjome 1990–1995 metais, tada tarp merų ir tarybos buvo atotrūkis. Klaipėdoje per pirmą kadenciją pasikeitė trys merai – dirbo sudėtingomis sąlygomis, neapsikentė nuolatinių tarybos plakimų. Būtina aiškiai numatyti, kokias galias turės meras. Meras turi būti renkamas tarybos nariu, privalo turėti svertus vykdyti pažadus. Turi būti numatyta ir aiški mero nuvertimo procedūra.“
