Ši Amsterdame registruota ir pagal Nyderlandų teisę veikianti nevyriausybinė organizacija vienija tradicinių, istorinių laivų savininkus, o taip pat jūrų muziejus bei kitas jūrinio paveldo srityje dirbančias institucijas visoje Europoje.
„Daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių įprastas vaizdas, kai krantines puošia įspūdingi tradiciniai, istoriniai lavai. Gilesnes jūrines tradicijas turinčios valstybės, savivaldybės labai rūpinasi tokio paveldo išsaugojimu, randa būdų prisidėti prie jo išlaikymo, sumaniai panaudoja miestų, šalių reprezentavimui. Įstojome į Europos jūrinio paveldo asociaciją, siekdami atrasti bendraminčių, pasisemti patirties, kuri ir į Lietuvą bei konkrečiai į Klaipėdą atneštų teigiamų pokyčių puoselėjant, išsaugant jūrinį paveldą, aktyviau pritaikant jį mūsų uostamiesčio reprezentavimui, turizmo, jūrinės kultūros ir pažinimo plėtrai“, – sako VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
EMH turi apie keturiasdešimt narių beveik dvidešimtyje Europos valstybių. Organizacijai priklauso tūkstančiai įvairiausių istorinių laivų – tiek plaukiojančių, tiek prie krantinių stovinčių laivų-muziejų.
Burlaivis „Meridianas“ į EMH buvo priimtas kovo viduryje Vokietijos mieste Rostoke vykusios asociacijos generalinės asamblėjos sprendimu. Jam suteiktas nacionalinio nario statusas. Taip Lietuva tapo pirmąja Rytų Baltijos valstybe, turinčia savo nacionalinį atstovą Europos jūrinio paveldo asociacijoje. Iki šiol nacionaliniai EMH nariai buvo Danija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Nuo 2010-ųjų asociacijos narys yra ir Lietuvos jūrų muziejus. Jis kartu su kai kuriais kitais Europos jūrų muziejais sudaro patariamųjų narių grupę.
Pagrindiniai asociacijos tikslai yra Europos jūrinio paveldo išsaugojimas bei propagavimas, atstovavimas organizacijos nariams Europos Sąjungos bei nacionalinėse valdžios institucijose dėl bendrų istorinių laivų sertifikavimo, eksploatavimo, plaukiojimo taisyklių adaptavimo skirtingose valstybėse ir taikymo, istorinių laivų išsaugojimo finansavimo programų kūrimo ir kt.
Būtent EMH 2005 m. inicijavo Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumą (vadinamąjį Londono memorandumą), taip pat Barselonos chartiją Dėl tradicinių plaukiojančių laivų išsaugojimo ir restauravimo bei kitus svarbius europinius susitarimus dėl jūrinio paveldo.
Kol kas Londono memorandumą yra pasirašiusios tik 10 Europos valstybių, tarp ir jų – ir Lietuva, prie susitarimo prisijungusi 2012 m., o 2017 m. tam tikras jo nuostatas įtraukusi į nacionalinius teisės aktus. Nei kaimyninė Lenkija, nei Latvija šio memorandumo nėra ratifikavusios, tuo metu Estija buvo Londono memorandumo signatarė, jį pasirašiusi dar 2005 m.
EMH generalinė asamblėja, tvirtindama organizacijos veiklos strategiją, pasisakė už tai, kad būtina plėsti asociacijos narių tinklą apimant be išimties visas Europos jūrines valstybes, o taip pat didinti savo įtaką siekiant įtikinti tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalines vyriausybes atkreipti daugiau dėmesio į jūrinio paveldo išsaugojimą bei skatinti jas sudaryti tam palankesnes sąlygas.
„Plačiąja prasme istoriniai, tradiciniai laivai nėra vien tik privatus jais besirūpinančių savininkų turtas. Tai – bendro Europos jūrinio paveldo dalis, kurios išsaugojimas yra visuomeninis interesas“, – tokia pagrindinė žinutė skambėjo Rostoke kartu su EMH generaline asamblėja vykusios tarptautinės konferencijos metu.
EMH yra suskaičiavusi, kad Europoje kasmet įvyksta apie 500 su jūriniu paveldu susijusių renginių, pritraukiančių apie 20 milijonų žiūrovų. Statistiškai skaičiuojant, kad kiekvienas tokių renginių lankytojas išleidžia apie 25 eurus per dieną, išeina, kad jūrinis paveldas Europos turizmo sektoriui sugeneruoja apie pusę milijardo eurų per metus.
Kai kurios šalys tai puikiai supranta ir stengiasi išnaudoti šią sritį į ją investuodamos. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur yra apie 100 tradiciniais pripažintų laivų, nuo 2018 m. kovo įsigaliojo tvarka, pagal kurią šalies Vyriausybė įsipareigojo skirti 20 mln. eurų tokių laivų priežiūrai ir eksploatavimui, – savo pranešime konferencijoje informavo Vokietijos atstovas EMH.
„Mes gi savo pavyzdžiu galime konstatuoti, kad mūsų šalyje dar gana sunku sulaukti adekvataus valdžios institucijų dėmesio. Esame susidūrę su situacija, kai net kartu su partneriais laimėję Europos Sąjungos finansuojamos programos projektą, kuriuo buvo suplanuoti „Meridiano“ privalomo dokavimo darbai, o taip pat jo turistinės, ekspozicinės infrastruktūros plėtra ir net kai kurie patobulinimai, kad jis vėl galėtų tapti mobilus, galiausiai, pritrūkus supratimo iš šią programą kuravusios ministerijos, buvome palikti be pagalbos“, – apgailestavo VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas A. Kuzmarskis.
Anot jo, tikėtina, kad Lietuvos narystė Europos jūrinio paveldo asociacijoje ir mūsų šalyje padidins tą supratimą bei dėmesį jūriniam paveldui, atvers daugiau galimybių istorinių, tradicinių laivų savininkams bei paskatins tokių laivų išsaugojimo, rekonstravimo, priežiūros bei eksploatavimo programų atsiradimą tiek savivaldybių, tiek valstybės mastu.
