Lietuvos politikai ir pareigūnai, ieškodami kaltų, ėmė badyti vieni į kitus. Bet, pirma, kas jei ne politikai atsakingi už padėtį, kai metai iš metų buvo mažinamos išlaidos krašto gynybai ir nebuvo paisoma ekspertų įspėjimų, jog Lietuva nesugeba kontroliuoti oro erdvės? Antra, Lietuvos diplomatai visiškai nebuvo pasirengę tokiam skandalui – Užsienio reikalų ministerija tyli lyg nieko nebūtų nutikę. Trečia, Generalinė prokuratūra tik po mėnesio pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ar ne jos pareiga operatyviai pradėti tyrimą, įtarus valstybės sienos pažeidimą? Ketvirta, pareigūnai, užuot Pociūnų oro uoste sulaikę ir apklausę pilotus, apskritai neigė sienos pažeidimo faktą ir rodė pirštu į už skrydžių kontrolę atsakingą Civilinės aviacijos administraciją.
Gal po apklausos būtų išaiškėję ir šios akcijos sumanytojų tikrieji tikslai? Tuo metu viešoje erdvėje sklando įvairūs svarstymai – nuo siekio sužlugdyti Švedijos verslą Baltarusijoje iki seno Kremliaus siekio dar labiau suimti į savo rankas Baltarusiją ir tuo pat metu žlugdyti Baltijos valstybių uostus. Ar pagrįstas pastarasis, aiškinasi LRT Televizijos laida „Savaitė“.
Vadinamosios meškiukų akcijos vykdytojai šaipėsi, kad pasirinko teisingą datą – išvakarėse Baltarusija triukšmingai šventė Nepriklausomybės dieną, tad ankstų rytą vargu ar buvo kam įsakyti šauti į pažeidėjus. Maža to, visažinė KGB pražiopsojo, kad švedų reklamos agentūros savininkas akciją stebėjo Baltarusijoje.
Žiniasklaida kasdien pateikinėjo vis naujų įrodymų, tačiau tai Baltarusijos kariškiai vadino klastote, įsakyta cenzūruoti Rusijos žinių transliacijas.
Tačiau po trijų savaičių Aliaksandras Lukašenka pratrūko: įsakė suimti meškučius reklamavusius jaunuolius, atleido sienos apsaugos, karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos vadus, atšaukė savo diplomatus iš Stokholmo ir liepė nešdintis lauk švedams.
A. Lukašenka šią akciją priėmė kaip asmeninį įžeidimą – sąjunginės valstybės oro pajėgų ginkluotei Maskva ir Minskas skyrė 20 mlrd. dolerių. Naujam pasienio vadui A. Lukašenka įsakė pažeidėjus numušinėti be gailesčio.
„Lėktuvas buvo pastebėtas laiku, bet kodėl jo nesustabdė, ko gi jie pasigailėjo?“ – kalbėjo A. Lukašenka.
Vilnius taip pat tylėjo, kariškiai gynėsi stebintys tik karinius orlaivius, o Civilinė aviacija teigė negalinti suganyti visų.
„Kaip tai įrodyti, nežinau. Pilotai sako, kad buvo, bet jie tai gali sakyti „pjaro“ tikslais, kad jie tikrai ten buvo“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Baltarusija kreipėsi į Švediją ir Lietuvą. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sienos pažeidimo fakto. Tačiau ar išvados pasieks Minską, nežinia. Nuo pavasario Lietuva daugiau kaip šimtą kartų yra atsisakiusi teikti teisinę pagalbą.
„Lietuvoje tegul netupi kaip pelės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją pažeisti sieną. Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“, – grasino A. Lukašenka.
Vienas iš buvusių valstybės vadovų atremia, kad Minskas taip pat turi prisiimti atsakomybę.
„Lietuva galėtų paklausti pono Lukašenkos, kodėl jis leidžia nežinomiems lėktuvams su nežinomu kroviniu kirsti Lietuvos sieną. Tai mes galim ne mažiau pareikšti Baltarusijai: kokia ten pas juos tvarka. Kartą vėjas [iš Lenkijos – LRT.lt] nunešė balioną su žmonėmis, A. Lukašenka įsakė numušti, visi žmonės žuvo. Tai buvo prieš daug metų, viskas dabar užmiršta. Dabar lėktuvėlis skraido, mėto kažką, paskui tas pats lėktuvėlis skrenda Lietuvos pusėn. Gal kažką nori numesti ant Lietuvos. Tai Baltarusija negaudo to lėktuvėlio, nestabdo nenumušinėja. Aš nežinau, ar praneša Lietuvai“, – sako Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Teigiama, kad „meškiukų“ akcija kainavo apie 100 tūkst. eurų. Spėliota, ir kas iš tiesų galėjo finansuoti, padėti įgyvendinti rizikingą sumanymą. Privati švedų bendrovė galėjo leisti nebūtinai savo pinigus.
Rusija jau perėmė Baltarusijos magistralinį dujų vamzdyną, dabar išsukinėja rankas perleisti aukso kiaušinius dedantį „Belaruskalij“. Dar Maskvos planuose – sujungti Minsko vilkikų gamyklą MAZ su rusų „Kamaz“. Liepą į Minską užsukęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ne juokais užsiminė, kad kantrybė senka ir dar priminė apie pažadus įvesti bendrą valiutą.
Dar rusus erzina, kad A. Lukašenka it koks užsispyręs vaikis nenori nukreipti Baltarusijos krovinių iš Baltijos valstybių uostų į draugiškos Rusijos.
Paprastai, kad A. Lukašenkai liktų mažiau erdvės spyriotis, meistriškai organizuojamas vienas kitas skandalas, kuris dar labiau izoliuoja Baltarusijos diktatorių nuo Europos.
„Gali būti, kad Baltarusija ar kas nors kitas už jos nugaros yra labai suinteresuoti konfliktu su Lietuva. Gali būti, kad bus kokios pasekmės Lietuvai – ekonominės pasekmės, kurios reikš Rusijos interesus permesti tranzitą į Karaliaučių ar dar kur nors. Ir tai bus aiškinama kaip bausmė Lietuvai“, – mano V. Landsbergis.
Per pastaruosius metus Baltarusijos krovinių srautas padidėjo keletą kartų ir dabar jau sudaro trečdalį Klaipėdos krovinių.
Klaipėda dabar rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra viena iš lyderių – trečia po Rusijos Primorsko ir Sankt Peterburgo uostų.
Balandį Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas pareiškė, kad jei dėl Briuselio sankcijų Minskui tektų trauktis iš Klaipėdos, Lietuvos nuostoliai siektų 7 mlrd. litų. Anot V. Dražino, vien nutraukus krovinių tranzitą per uostą, nuostoliai viršytų 2 mlrd. Lt. Darbo netektų maždaug 4500 Klaipėdos uosto ir su juo susijusių įmonių darbuotojų. Geležinkeliai turėtų atleisti maždaug 3500 žmonių.
Šie Baltarusijos diplomato žodžiai nesulaukė didesnio dėmesio, tačiau jie paaiškina oficialiojo Vilniaus poziciją dėl ES ekonominių sankcijų A. Lukašenkos režimui.
Dėl meškiukų nauja įtampa tarp Briuselio ir Minsko Maskvai suteikė gerą progą įkalbinėti A. Lukašenką perkelti krovinių srautus į Kaliningrado bei Ust Lugos uostus, tačiau baltarusiai laukia lengvatinių tarifų.
Dabar baltarusiški kroviniai keliauja per Ukrainos Nikolajevo, Latvijos Ventspilio, Rygos ir Klaipėdos uostus. Rusijos Karaliaučiaus uostui lieka vos 2 proc. baltarusiško prekių tranzito.
Politikos apžvalgininkai sako, kad skandalas išsikvėpė. „Manau, kad didesnių pasekmių nebus. Manau, kad totaliai nutraukti santykius su Lietuva ir ES A. Lukašenkai nenaudinga. Be to, jis turi žinoti arba turi nujausti, kad rinkimus veikiausiai laimės dabartinė opozicija, kuri labai pabrėžia gerų prekybinių ir kitų ryšių su Baltarusija svarbą. Aš manau, kad jis nebandys eskaluoti padėties“, – teigia politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Prezidentas A. Lukašenka užsienio reikalų ministru paskyrė savo administracijos vadovą Vladimirą Makejų. Vienais vertinimais, jis galėtų pagerinti santykius su Vilniumi – tuoj po įvykių Minsko aikštėje V. Makejus lankėsi Lietuvos prezidentūroje. Kitais vertinimais, naujojo užsienio žinybos vadovo užduotis – sugriežtinti Europos diplomatų kontrolę. V. Makejus įrašytas į „juodąjį“ Baltarusijos pareigūnų, negalinčių patekti į ES, sąrašą.
