Bendrovės „Maisto arsenalas“ gamyklėlė įsikūrusi nedideliame Pavermenio kaime keliolika kilometrų nuo Kėdainių. S.Kaupienė sako, kad čia jie gamina mėsos konservus, teikia tokią paslaugą ūkininkams, galvijų augintojams, avininkams, medžiotojams.
„Visai neseniai pradėjome gaminti paštetus – išskirtinio skonio, gurmaniškus, be jokių pridėtinių E, nuostabaus skonio. Tai naujausias mūsų gaminys“, – skuba pasigirti S.Kaupienė.
Viską daro rankomis
Asortimente bendrovė turi dviejų rūšių elnienos, trijų rūšių jautienos, dviejų rūšių kiaulienos konservus ir dar gaminį skubantiems – kiaulienos ir kruopų konservus. Paštetų irgi yra trijų rūšių.
Šiuos produktus galima rasti bent keliuose prekybos tinkluose, mažesnėse parduotuvėse visoje Lietuvoje.
Mūsų produkcija yra be jokių pridėtinių E, pjaustome mėsą rankomis, visas darbas vyksta rankomis – nuo mėsos iškaulinimo iki sudėjimo į dėžę.
„Jau mus žino, mūsų prašo, kadangi produkcija yra tikrai labai aukštos kokybės. Jautieną perkame iš vietinių ūkininkų – tai mėsiniai galvijai, pati matau, kaip jie auginami, ką ėda, kaip vaikšto. Tai ne ekologinė, bet kaip ekologinė jautiena. Kiaulieną perkame iš vietinės žemės ūkio bendrovės, tai irgi lietuviška kiauliena. Dalį dar perkame iš kitų tiekėjų. Kepenis – iš įvairių didžiųjų tiekėjų.
Mūsų produkcija yra be jokių pridėtinių E, pjaustome mėsą rankomis, visas darbas vyksta rankomis – nuo mėsos iškaulinimo iki sudėjimo į dėžę. Pakavimas, dėjimas, prieskoniavimas - viskas vyksta rankiniu būdu, tai vartotojai vis drąsiau perka mūsų konservus. Labai džiaugiamės. Toks ir buvo mūsų tikslas, kad vartotojas nebijotų valgyti konservus, nes tai tikrai geras produktas. O toks stereotipas yra. Aš ir pati galvodavau – kas tuose konservuose? Viskas, kur niekur netinka“, – juokiasi S.Kaupienė.
Įsitvirtinti reikėjo laiko
Šis stereotipas buvęs viena iš priežasčių, kodėl rasti savo vietą rinkoje įmonei buvo itin sunku. Direktorė atvira – kelerius metus balansuota ties išlikimo riba ir bendrovės savininkai net turėjo minčių šio verslo atsisakyti.
„Mes tikrai labai sunkiai ėjome į rinką. Įmonė įkurta 2016 metais, veikti pradėjo 2017 metais. Šiemet balandį bus penki metai, kai įmonė įregistruota, ir ketveri – kai dirba. Pirmus metus nebuvo iš viso nieko, tik dokumentų tvarkymas. Antrais metais pradėta bendradarbiauti su „Aibe“. Bet didieji tinklai mažiukus gamintojus tiesiog suvalgo, tai iš tikrųjų buvo labai sunku. Dabar šiam tinklui tiekiame tik konservus su kruopomis. Tada atsirado „Vikiai“, vyksta ir kitų derybų“, – pasakojo S.Kaupienė.
Kol žmonės priprato, kol išragavo, kad tai geri produktai, reikėjo laiko.
Ji pripažįsta, kad gaminti tiek produkcijos, kiek didžiosios mėsos perdirbimo bendrovės, ši gamyklėlė nepajėgi.
Todėl akcentuojamas produktų išskirtinumas, nors tai lemia ir didesnę kainą. O prekybos tinklai nori gaminių už mažą kainą, tad tai dar vienas kliuvinys juose atrasti savo vietą.
„Kol žmonės priprato, kol išragavo, kad tai geri produktai, reikėjo laiko“, – tikino direktorė ir pridūrė, kad šių konservų vežama ir į užsienį – ten, kur gyvena lietuviai: Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją, Airiją.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais apie pusę gamybos užima individualūs užsakymai – čia atvažiuoja galvijų augintojai, medžiotojai, tie, kurie iš savo turimos mėsos nori pasigaminti konservų.
Ir kaip sako S.Kaupienė, nori tai padaryti legalioje įmonėje, o ne kokiame garaže.
Be to, esą ne paskutinėje vietoje ir skonis.
Ši paslauga labai populiarėja, per metus užsakymų padaugėjo apie 40–50 proc.
Darbuotojų reikia daugiau
Šioje įmonėje darbuotojų nėra daug – prieš metus dirbo keturiese (du ceche, du administracijoje), šiuo metu vien ceche dirbančiųjų yra penki.
„Gavome paramą iš vietinės veiklos grupės, rašėme projektą įrangai paštetams gaminti, nusipirkome, tai buvome priversti priimti daugiau žmonių. Nes apimtys didėja ir dviese tiesiog negalėjo susitvarkyti. O netolimoje ateityje galvojame ir apie antrą pamainą“, – apie augimą sakė direktorė.
Apimtys didėja ir dviese tiesiog negalėjo susitvarkyti. O netolimoje ateityje galvojame ir apie antrą pamainą.
Atrodytų, darbuotojų vos keli, tačiau ir juos surasti nėra lengva.
S.Kaupienė sako, kad įtakos turi ir tai, kad čia kaimiška vietovė, žmonių mažai, kitas dalykas – ir atlyginimas nėra didelis, esą gamykla tik stojasi tvirtai ant kojų. Džiaugiasi, kad pernai metai buvo bent nenuostolingi. Esą jeigu atsiras pelnas, kils ir algos.
Per dieną čia pagaminama apie 700–800 konservų arba paštetų dėžučių – dabar tokie įmonės pajėgumai.
Klientai vis domisi, kada įmonė pradės gaminti dešras, tačiau tam bent kol kas trūksta vietos.
Apie patalpų plėtrą galvojama, tik savų lėšų, kaip teigia S.Kaupienė, jiems neužteksią, todėl svarstoma rašyti projektą ir prašyti paramos.
Dabar tvarkomi dokumentai pradėti gaminti vištienos konservus, kadangi tokiai veiklai reikalingi specifiniai leidimai.
-
Perkamiausi karantino konservuoti produktai Lietuvoje: ką iš jų galima pasigaminti?
-
Nedidelė Kėdainių mėsos perdirbimo įmonė tvirtai žengia į rinką
-
Užsienio ir didmiesčių nesuviliotos: į gimtuosius Kėdainius grįžusios Indrė ir Sandra augina vaikus bei ėmėsi verslo
-
Sūrių cechą įkūrusi Lilė: aš dar vaikystėje su puodeliu laukdavau šilto, tik ką pamelžto pieno
