ECDC duomenimis, pagal visiškai vakcinuotų žmonių dalį Lietuva statistikos lentelėse atrodo geriau. Tokių yra 24,8 proc. gyventojų – pustrečio procentinio punkto daugiau nei ES vidurkis.
ES skiepijimas nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje. Lietuvoje pirmiausia skiepyti medikai, vėliau – prioritetinės grupės pagal amžių ir profesiją. Masinė visų gyventojų vakcinacija prasidėjo šį pirmadienį.
SAM situaciją vertina „neblogai“
Kategoriškų išvadų daryti negalima, nes skirtingose duomenų bazėse skaičiai skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamentas rodo, kad pirma doze paskiepyti 37 proc. gyventojų.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta 15min atkreipė dėmesį į statistikos portalą „Our World in Data“, kuris rodo, kad ES esame vienuolikti, o tai yra „labai neblogas“ rezultatas.
Vėliau ji patikslino, kad vakcinacijos tempus galima laikyti „labai gerais“.
Jos teigimu, norisi būti bent jau pirmajame dešimtuke, tačiau tai priklauso nuo žmonių aktyvumo vakcinuojantis, nes skiepų Lietuvoje yra užtektinai.
ECDC duomenimis, Lietuva rikiuojasi žemiau – 21 vietoje.
Pirmas pavojaus signalas?
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad pagal turimus naujausius duomenis vienareikšmiškai teigti sudėtinga, tačiau tai gali būti „pirmas pavojaus signalas“, kad pasiekėme ribą, kai gyventojai, neabejoję skiepų nauda ir norėję kuo greičiau pasiskiepyti dėl papildomų galimybių, jau pasiskiepijo.
„Dabar bus didelis iššūkis išsklaidyti abejones abejojančių“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, žmonių, kurie griežtai nusistatę prieš skiepus, nepaveiksime, tačiau tokių paprastai kiekvienoje šalyje yra ne daugiau kaip 20 proc.
„Dabar labai svarbu, kad tie abejojantys žmonės gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus ir kad juos gautų iš tų žmonių, specialistų, kuriais pasitiki, o ne vien tik iš neaiškios „infodemijos“, „Google“, ar kaimynų, kurie turi susiformavę kažkokias nuostatas, nepagrįstas mokslu“, – teigė jis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis atsilikimo nuo ES vidurkio pagal vakcinavimą nedramatizuoja, esą iš kelių dienų duomenų išvadas daryti dar anksti, reikia palūkėti.
„Lietuva kol kas dar labai neblogai atrodo su vakcinavimu. <...> Tie rodikliai kiekvienos dienos keičiasi, mes negalime niekada iš vienos dienos nieko pasakyti, reikia laukti ne mažiau kaip savaitę, tuomet galime daryti išvadas“, – 15min teigė jis.
Prioritetas – skiepų prieinamumas
Kadangi šiuo metu skiepų yra pakankamai, siekis bent vienu skiepu vakcinuoti kuo daugiau gyventojų nebėra aktualus, mano S.Čaplinkas.
Šiuo metu ypatingą reikšmę esą įgauna priimtinumo klausimas – ar žmogus nori skiepytis, ir prieinamumo klausimas – ar jam pasiūlomas patogus būdas gauti vakcinos dozę. Ties jais profesorius ir ragina dirbti.
Dabar labai svarbu, kad tie abejojantys žmonės gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
A.Laiškonis antrino, kad reikia dėti pastangas kuo daugiau senjorų „privilioti“ skiepytis ir taip sumažinti šios amžiaus grupės mirštamumą.
Todėl, pasak infektologo, turi būti skatinamos visos savivaldybių daromos iniciatyvos.
Vis tik pandemijos tendencijos Lietuvoje – teigiamos, pažymėjo jis, per dieną naujų užsikrėtimo atvejų skaičius neviršija 500.
Su senjorais – atsiliekame
Aktyviausiai iki šiol buvo vakcinuojami 70–74 metų amžiaus gyventojai – kaip rodo ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys, jų pasiskiepijo jau 68,7 proc.
Po 66,8 proc. paskiepyta 65–69 ir 75–79 metų amžiaus grupėse.
Vyresni nei 80 metų gyventojai, nors jiems rizika užsikrėsti COVID-19, sirgti sunkiau ir neišgyventi yra didžiausia, skiepijosi gerokai vangiau (tik 52,5 proc.).
Pagal senjorų, vyresnių nei 80 metų gyventojų skiepijimo rodiklį tarp ES ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) narių esame tik 22-i (tiesa, trijų šalių duomenys nepateikiami), rodo ECDC duomenys.
Pasak A.Šukstos, lėtą senjorų vakcinavimą lemia ne jų nenoras skiepytis, bet keblumai vykstant į skiepijimo centrus.
Šią problemą imta spręsti įsteigus mobilias komandas, kurios skiepus veža į atokias gyvenvietes, taip pat viešose vietose įsteigus kraujo centro palapines, kuriose taip pat pasiskiepija dalis senjorų.
„Per dieną šiuo metu suvakcinuojama po 600–700 vyresnio amžiaus gyventojų. Manome, kad tai atsitiko todėl, kad giminaičiai jaunesni užregistruoja <...> ir lygiai taip pat atsiveža kartu su savimi, nes patys gali registruotis savo vakcinai“, – teigė A.Šuksta.
Beveik tiek pat, kiek senjorų, paskiepyta 55–64 metų amžiaus grupėje. Kiek jaunesnių paskiepyta 44,5 proc., 35–44 metų amžiaus grupėje – 41,1 proc.
Dar jaunesnių paskiepyta 28,4 proc., o 16–24 metų amžiaus grupėje – 23,8 proc., pagal šį rodiklį esame atitinkamai septinti ir penkti.
Pasak A.Šukstos, šiuo metu siekiama suvakcinuoti kuo daugiau visų Lietuvos gyventojų, tačiau išskirtinis dėmesys vis dar skiriamas vyresnio amžiaus žmonių skiepijimui.
Prieš tris mėnesius atrodėme geriau
Bemaž prieš tris mėnesius – kovo viduryje – Lietuva ne tik tarp ES, bet ir kitų valstybių atrodė geriau.
Nepaisant skurdžios komunikacijos apie vakcinavimą ir kai kurių gyventojų skepsio dėl tam tikro gamintojo vakcinos, pagal skiepijimo spartą net pasaulio mastu tuomet atrodėme neblogai.
Prasčiausi rodikliai buvo vyriausių gyventojų grupėje, bet kiek jaunesnius senjorus skiepijome beveik sparčiausiai iš 30 ES ir Europos Ekonominės Erdvės šalių (kai, remiantis ECDC duomenimis, mūsų šalyje bent vienos skiepo dozės buvo sulaukę 10,4 proc., dviejų – 3,7 proc. gyventojų). Pagal šį rodiklį, aukščiau buvo septynios valstybės.
Lyginant įvairių amžiaus grupių skiepijimą, Lietuva neatrodė taip šauniai. Lėčiausiai buvo vakcinuojami vyresni nei 80 metų žmonės (pagal šį rodiklį, buvome aštuoniolikti iš 24 valstybių, apie 6 duomenų nebuvo).
Bet pagal truputį jaunesnių (70–79 metų) gyventojų skiepijimą buvome antri, dar jaunesni žmonės buvo skiepijami įvairiu spartumu: 60–69 metų grupėje buvome septinti, 50–59 metų – dešimti, 25–49 metų – dvylikti, 18–25 metų – septyniolikti.
Remiantis „Bloomberg“ sukurtame tinklalapyje, kuriame galima sekti vakcinavimą visame pasaulyje, pateikta informacija, Lietuva tuomet buvo 20-oje vietoje. BBC duomenimis, Lietuva buvo tik 27-a.
