Aktoriai ir režisieriai
Kauno dramos teatras šiemet atsisveikino su visa savo aktorių šeima. Vasario 27 dieną mirė aktorė Danutė Juronytė-Zelčiuvienė. Kaune 1933 m. gimusi aktorė 1951 m. baigė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. Iki 1954 m. dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954 m. Kauno dramos teatro (iki 1959 m. Kauno muzikinis dramos teatras) aktorė. Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklių.
Pastaruoju metu aktorė namuose slaugė savo vyrą – aktorių Leonardą Zelčių, kurio netekome keturiais mėnesiais vėliau. Eidamas 88-uosius metus Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas L.Zelčius po sunkios ligos mirė liepos 11 dieną. Kauno dramos teatre jis dirbo nuo 1952 m., sukūrė per šimtą vaidmenų. Taip pat žiūrovams buvo pažįstamas iš kino bei televizijos filmų bei serialo „Giminės“.
Kovo 29 dieną Lietuva neteko dar vieno menininko – savo namuose uostamiestyje netikėtai mirė Klaipėdos dramos teatro vadovas 71 metų Gediminas Pranckūnas. Klaipėdos dramos teatrui jis vadovavo tris kadencijas. G.Pranckūnas taip pat suvaidino dešimtis vaidmenų teatre, kine, pats režisavo.
Spalio 8-osios rytą Lietuva neteko dar vieno žymaus ir mylėto žmogaus – režisierės, aktorės, scenaristės Galinos Dauguvietytės. 1926 m. lapkričio 25 d. gimusi garsaus režisieriaus Boriso Dauguviečio dukra vaidinti Žemaičių teatre Telšiuose pradėjo dar karo metais. Vėliau lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948-52 m. vaidino šiame teatre. 1951-58 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952-58 m. buvo ansamblio „Lietuva“ artistė. Nuo 1960 m. iki 1989 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos režisiere.
G.Dauguvietytė buvo TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“, „Sveika, Irena“ ir TV laidų „Mudu abudu“, „Mudu abudu ir kiti“ scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų. Yra parašiusi knygas „Post scriptum“ ir „Perpetuum mobile“, „Dialogas su savimi“.
Iškilios politikos asmenybės
Mirtis 2015 metais pasiglemžė ir ne vieną iškilų politiką. Balandžio 3-ąją Lietuvą apskriejo žinia, kad po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas. Žinomam politikui buvo 71-eri.
Pastaraisiais metais signataras sirgo sunkia liga – kepenų vėžiu, tačiau, būdamas karingo būdo, jai nepasidavė. Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988–1990 A.Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1990 metais išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru. Seime jis dirbo ir nuo 1992 iki 2000 metų, vėl su „Drąsos kelio“ partija išrinktas 2012 metais.
Vos po kelių dienų – dar viena garsaus politiko netektis. Balandžio 6-ąją, antrąją Velykų dieną, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys Romualdas Ozolas. Jam buvo 76-eri.
R.Ozolas buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, 1990–1991 m. ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas, nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1939 metais Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje gimęs R.Ozolas baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Sovietmečiu Vilniaus universitete dėstė filosofiją, dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate, vėliau – „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Jis įsteigė ir redagavo savaitraštį „Atgimimas“.
Paskutinėmis gegužės dienomis eidamas 95-uosius mirė žymus kunigas, rašytojas, disidentas, intelektualas ir visuomenininkas Vaclovas Aliulis.
V.Aliulis kunigavo Varėnoje, Marijampolėje, Vilniaus arkivyskupijos parapijose. 1970-74 metais jis ėjo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas, atleistas sovietinės valdžios nurodymu. Dvasininkas yra parengęs daug vadovėlių, dėstė slaptoje kunigų seminarijoje, parengusioje apie 20 kunigų Lietuvai ir Ukrainai. Prasidėjus Atgimimui V.Aliulis aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, organizavo katalikišką spaudą, rašė teologinius, publicistinius straipsnius.
Kovo 18 dieną Vilniuje mirė žurnalistas, fotografas, fotomenininkas, žinomas kaip aktų žanro atstovas – Alfredas Girdziušas. 1948 metais gimęs A.Girdziušas nuo 1980 m. dirbo žurnalistinį darbą kaip fotokorespondentas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidžiamame leidinyje „Mūsų žodis“, laikraščiuose „Tiesa“ (vėliau – „Diena“), „Lietuvos aidas“, „Respublika“, Trakų rajono laikraščiuose „Trakiečių rūpesčiai“, „Galvė“. Alfredo Girdziušo fotoparodos „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje“ turėjo didelį pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
Amžinojo poilsio šiemet žurnalistų bendruomenė palydėjo kolegą Julių Girdvainį. Sausio 15-osios vakarą vos 43 metų sulaukęs žurnalistas mirė. Daug metų dirbęs „Respublikos“ redakcijoje pastaraisiais metais J.Girdvainis bandė jėgas politikoje, su partija „Drąsos kelias“ ėjo į Seimo rinkimus, tačiau nesėkmingai.
Ne lietuviai, bet su Lietuva
Pastarieji metai pažymėti ir dviejų ne lietuvių, bet su Lietuva tampriai susijusių pasaulio menininkų netektimis. Sausio 7 dieną mirė garsus lenkų rašytojas, kino režisierius Tadeuszas Konwickis. 88-erių kūrėjas buvo gimęs Pavilnyje, čia prabėgo jo vaikystė. Jis nuolat pabrėždavo esąs vilnietis, Vilniaus motyvai buvo ryškūs jo kūryboje.
Šiemet pasaulis neteko ir garsiosios balerinos Majos Pliseckajos. Rusijoje daugiausia kūrusi menininkė vis dėlto savo tikraisiais namais laikė būstą Trakų rajone, nuolat lankydavosi Lietuvoje, gyrė lietuviškąją baleto mokyklą, ypač – baleriną Eglę Špokaitė. 1990 m. M.Pliseckajai buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Vilniuje buvo gimusi ir M.Pliseckajos mama Rachilė Messerer-Pliseckaja. 89-erių baleto legenda mirė Vokietijoje po širdies smūgio.
