Senjorė apgailestauja, kad pasaulyje yra labai daug neatsakingų žmonių, teršiančių žemę, o jos aplinkoje rūšiuoja, deja, nedaugelis. A. Virbalienės svajonė – švaria aplinka besidžiaugiantys vaikai ir anūkai.
Kad būtų lengviau kvėpuoti
Pati moteris savęs nelaiko vartotoja. „Gyvenu viena, todėl atliekų labai nedaug. Be to, kiekvienam senam ar nebenaudojamam daiktui suteikiu šansą antram gyvenimui – išmestam mediniam baldui, tarai, metaliniam indui ar dėvėtam drabužiui. Labai dažnai sukurtas naujas daiktas pranoksta originalą savo grožiu ar panaudojimo galimybėmis. Kiekviena diena pilna naujų idėjų“, – apie tvarumą kalba A. Virbalienė.
Kiekvienam senam ar nebenaudojamam daiktui suteikiu šansą antram gyvenimui – išmestam mediniam baldui, tarai, metaliniam indui ar dėvėtam drabužiui.
„Svajoju, kad mano vaikai ir anūkai galėtų basi bėgioti po žalią žolę ir kvėpuoti gaiviu miško oru. Todėl labai atsakingai rūšiuoju atliekas, bėgiodama rytais surenku kažkieno išmėtytas šiukšles, – apie tai, kaip prisideda prie gamtos išsaugojimo, kalba moteris. – Kuo mažiau įsigysime, tuo mažiau išmesime mums nereikalingų ar atsibodusių daiktų. Tuo lengviau bus kvėpuoti.“
Rūšiuoti senjorei nesudėtinga
Atsakingai rūšiuoti atliekas A. Virbalienė pradėjo nuo tada, kai buvo pastatyti tam skirti konteineriai, o tai daryti, anot jos, yra paprasta.
„Jei kyla klausimų, kaip rūšiuoti, atsakymą visada randu internete, o rūšiuoti būtina – juk popierių, plastiką, stiklą galime panaudoti antrą kartą“, – pasakoja senjorė ir apgailestauja, jog jos aplinkoje visgi rūšiuoja nedaugelis.
Paneigė mitą
Atliekų rūšiavimas – nėra tik mada. Tai viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką, tačiau reikia žinoti, kaip tai daryti teisingai.
Pirmosios ir didžiausios Lietuvoje licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė paneigė mitą, kad rūšiavimui ir perdirbimui tinkamos tik išplautos pakuotės. „Tobulėjant technologijoms, rūšiavimas mums tampa vis paprastesne veikla, tad plauti pakuočių ar nulupti etikečių nebereikia. Svarbiausia, jog iš pakuočių nebėgtų skysčiai, galintys konteineryje užteršti švarias pakuotes“, – kalba ji.
Tiesa, S. Rasalė primena, kad pašalinant popierines pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti. Išmetant plastiką, buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti.
Naudinga ir finansiškai
„Perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti. Tačiau rūšiuoti apsimoka ne tik dėl ekologinių klausimų, bet ir ekonomiškai – už atliekų sutvarkymą, kurias gyventojai išrūšiuoja ir sumeta į antrinių žaliavų konteinerius, kartais vadinamus varpeliais, sumoka gamintojai, todėl kuo mažiau šiukšlių patenka į buitinių atliekų konteinerius, tuo mažiau tenka gyventojams sumokėti už komunalinių atliekų tvarkymą.“, – rūšiavimo naudą pabrėžia S. Rasalė.
Padėti gamtai galime kasdien
Visgi, anot moters, vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu, tačiau mūsų įpročiai dažnai nėra draugiški aplinkai, nes perkame gerokai daugiau, nei mums iš tiesų reikia, tačiau yra keli naudingi įpročiai, kuriuos galime išsiugdyti.
„Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Norėdami mažinti susidarančių atliekų kiekį galime vadovautis kelias paprastais principais – pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia, pirkti rečiau, bet didesniais kiekiais, prekes, aplinką tausojančiose pakuotėse, kurios gali būti perdirbtos, panaudotos pakartotinai, taisyti jau turimus daiktus ir jais dalintis su kitais“, – tai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo, vardija S. Rasalė.
Rūšiavimo atmintinė
Anot jos, daugelis gyventojų neretai sudvejoja, į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas, todėl pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam.
„Trys spalvoti konteineriai mums visuomet primena, jog į žaliąjį keliauja stiklo pakuotės ir atliekos, į mėlynąjį – popieriaus ir kartono pakuotės, o į geltonąjį konteinerį patenka daugiausia skirtingų atliekų: plastikinės, metalinės ir kombinuotos (daugiasluoksnės) pakuotės“, – apie teisingą rūšiavimą pasakoja moteris.
Į žaliąjį konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat įvairūs stiklo buteliukai, tačiau į jį mesti negalima veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.
Į mėlynąjį konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Į jį nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį.
Į geltonąjį konteinerį metamos plastikinės pakuotės: plastikiniai buteliai nuo gėrimų, indeliai nuo padažų, jogurto ir kt., indeliai nuo įvairių ploviklių, ar šampūno, polietileno maišeliai ir plėvelė, įvairūs plastikiniai indai. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip TetraPakai, pieno, sulčių pakuotės bei pakuotės nuo saldainių, traškučių, kavos, šokolado ar ledų. Į jį taip pat keliauja ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų bei konservų skardines, kitos smulkios metalinės atliekos.
Mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia patalpinti į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse.
