S.Dailydka pripažino pažįstantis Raimondą Kurlianskį nuo tada, kai pats dirbo draudimo bendrovėje, kuri buvo įsikūrusi Jasinskio gatvėje – šalia „Mineralinių vandenų“ biuro.
„Kažkokių bendravimų nebuvo, atsitiktinai susitikdavome, pasilabindavome“, – apie tolimesnius santykius su R.Kurlianskiu pasakojo S.Dailydka, nors byloje yra duomenų, kad buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas dalyvavo ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento penkiasdešimtmečio šventėje.
R.Kurlianskis tikino, kad S.Dailydką pažįsta seniai – gal net nuo 1992 m., o ne nuo 1997-ųjų, kaip tvirtino pats buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
„Pabendraudavome. Geri santykiai. Normalūs santykiai“, – apibūdino jis.
Klausiamas, asmeniniai, ar darbiniai santykiai jungė, R.Kurlianskis nurodė, kad S.Dailydka dirba visada, kai nemiega. Tačiau paaiškinti, kodėl būtent jį kvietė į savo gimtadienio šventę nesutiko, nes tai esą privatus reikalas. „Kad Kaseliauskas (Modestas Kaseliauskas – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas, – red. past.) nelaiko už dantų liežuvio, yra jo asmeninis reikalas. Yra šiek tiek dalykų, kurie yra privatūs“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
S.Dailydka teismui nurodė kaltinamąjį Šarūną Gustainį pažįstantis kaip buvusį „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės vadovą, kaltinamąjį Eligijų Masiulį – kaip buvusį susisiekimo ministrą, o kitus kaltinamuosius asmenis – tik kaip Seimo narius.
„MG Baltic“ S.Dailydką buvo įtraukęs į „paketą“
Bylos duomenimis, koncernas „MG Baltic“ siekė, kad S.Dailydka liktų vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“ ir po 2016 m. Seimo rinkimų. Dėl to buvo tariamasi su Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovais.
Pavyzdžiui, tuomet liberalsąjūdiečio Antano Guogos buvo tiesiogiai ir per buvusį Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Modestą Kaseliauską reikalaujama S.Dailydkos nekritikuoti.
Bylos duomenimis, „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis 2015–2016 m. ne vienam byloje minimam asmeniui pasakojo, kad S.Dailydka yra koncernui palankių asmenų „pakete“.
Kas yra tas „paketas“ R.Kurlianskis trečiadienį teisme žurnalistams paaiškinti nesutiko. Jis neigė, kad buvusio Darbo partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio yra prašęs S.Dailydką išsaugoti poste.
„Jeigu tikrai klausytų pokalbio, kurio pagrindu rašomas kaltinamasis aktas, tai iš tikrųjų kaltinamojo akto rašytojai turėjo prieš tai ausis išsiplauti, nes tame pokalbyje aš neprašau V.Gapšio, kad jis pasirūpintų S.Dailydkos likimu kitai kadencijai. Ir šiaip ausis sveika plauti yra“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
„Tai yra apgailėtinas melas“, – pridūrė jis.
V.Gapšys žurnalistams teigė, kad pokalbyje S.Dailydkos pavardė nuskambėjo, tačiau prašymo esą tikrai nebuvo arba jis valgydamas jo neišgirdęs ir niekaip nesureagavęs.
Teisme klausiamas, ar politikai turėjo įtakos jo karjerai, S.Dailydka sakė to nežinojęs, nes su juo tai „nebuvo derinama“.
Jis tikino „MG Baltic“ jokių protekcijų nedarydavęs.
Tarėsi dėl taikos sutarties dėl akių
Tačiau dar 2016 m. sausio 13 dieną pareigūnai užfiksavo sostinės restorane „Steakhouse Hazienda“ vykusį R.Kurlianskio, S.Dailydkos ir bendrovės „Kauno tiltai“, kuri buvo koncerno valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Mitnija“ partnerė, buvusio valdybos nario Nerijaus Eidukevičiaus susitikimą.
Kitą savaitę teismas ketina išklausyti šio pietų pokalbio įrašą. Tam bandoma pakviesti ir N.Eidukevičių, tačiau su juo susisiekti teismui niekaip nepavyksta. „Gal jūs turite kokį nors jo numerį?“ – S.Dailydkos paklausė teisėja. Tačiau S.Dailydka neturėjo.
Per šiuos pietus buvo aptarinėjama, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ už papildomus darbus tiesiant aplinkkelį prie Vilniaus, kad niekam nekiltų abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ dosnumo konsorciumui.
Teisme S.Dailydka pripažino, kad žodinės pretenzijos buvo apie 10 mln. eurų, o realiai teisme sumažėjo iki, S.Dailydkos teigimu, 2 mln. eurų.
„Jie bandė prazonduot mano nuomonę šiuo klausimu“, – kvietimo pietauti tikslą apibrėžė S.Dailydka. Jis tikino, kad tas „zondavimas“ baigėsi niekuo – esą jokių nurodymų po pietų jis niekam nedavė.
Nemačiau nieko blogo ir nieko draudžiamo, todėl sutikau.
Klausiamas, kaip kas šiame pokalbyje dalyvavo R.Kurlianskis, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tikino nesuprantantis klausimo. Pasak jo, „Mitnija“ priklausė konsorciumui, kuris siekė išsikovoti pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“, tačiau R.Kurlianskio ryšio su „Mitnija“ jis nenurodė.
„Tiesiog papietauti pakvietė mane“, – teigė S.Dailydka. Jis tikino kviečiamas nežinojęs, kad pietaus ir R.Kurlianskis.
„Nemačiau nieko blogo ir nieko draudžiamo, todėl sutikau“, – tęsė jis, aiškindamas, kodėl ėjo į susitikimą su suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje.
Pasak S.Dailydkos, neformaliai su R.Kurlianskiu ar N.Eidukevičiumi jis galėjęs susitikti ir baigtų statyti kelių atidarymuose.
Pats R.Kurlianskis, žurnalistų klausiamas, kam atstovavo pietaudamas su S.Dailydka ir N.Eidukevičiumi, sakė: „Aš buvau aš“. „Aš šiaip prisėdau prie dviejų žmonių pakalbėti“, – ironizavo jis. Tačiau vėliau pripažino, kad pats yra buvęs „Mitnijos“ valdybos pirmininkas ir reikalą išmanė.
VSD pažymoje ryšiai atskleisti plačiau
Dar daugiau apie „MG Baltic“ ir S.Dailydkos ryšius atskleista ne „MG Baltic“ byloje, bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose.
Esą tuo metu, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis, o vėliau ir Rimantas Sinkevičius, koncerno „MG Baltic“ ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai nuolat susitikinėjo ir aptarinėdavo skelbiamus konkursus. Per ketverius metus koncernas su partneriais, VSD duomenimis, laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ konkursų už 1 milijardą litų.
Nesitikėjau, kad mane, kaip socialdemokratų partijos narį, palaikys kita politinė jėga.
Iš VSD pažymos matyti, kad „MG Baltic“ gaudavo tiesiogiai ir iš pirmų lūpų informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamus konkursus. Valstybės bendrovės ir privataus koncerno atstovų susitikimai, kaip skelbiama VSD pažymoje, vyko beveik kiekvieną mėnesį, o kartais ir po kelis kartus.
Anot VSD, neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo R.Kurlianskis.
Pats S.Dailydka tai neigė. Anot jo, susitinkama galėjo būti tik po konkursų – aptarti technines detales. Be to, kaip pavyzdį, kad su „MG Baltic“ nesutarė, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas nurodė būtent ginčą teisme, kurį bylos duomenimis, aptarinėjo susitikęs su R.Kurlianskiu ir N.Eidukevičiumi.
S.Dailydka iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė 2016 m. gruodį, nors jo kadencija turėjo baigtis tik po dvejų metų.
S.Dailydka teisme sakė, kad išeiti nutarė supratęs, kad „neturi politinio palaikymo“ ir saugodamas savo sveikatą.
„Nesitikėjau, kad mane, kaip socialdemokratų partijos narį, palaikys kita politinė jėga. (...) Tai natūralus procesas“, – teigė S.Dailydka, galbūt pamiršęs, kad socialdemokratų partija tuomet priklausė valdančiajai koalicijai.
