Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 08 30 /17:10

Vytautas Gapšys teisme: „valstiečiai“ prieš rinkimus iš žiniasklaidos taip pat gavo nuolaidų

Vilniaus apygardos teismas tęsia politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Ketvirtadienį trijų teisėjų kolegija išklausė Vytauto Gapšio parodymų. Su kaltinimais buvęs Darbo partijos vicepirmininkas nesutinka ir regi prokurorų sąmokslą.
Vytautas Gapšys
Vytautas Gapšys teisme / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Teismui dar nėra liudiję buvę Darbo partijos nariai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, jie sutinka tai daryti vėliau.

Teisėjų kolegija nusprendė toliau bylos nagrinėjimą tęsti peržiūrint vaizdo ir klausant garso įrašus. Tai ketinama padaryti kitame psėdyje rugsėjo viduryje.

R.Kurlianskis V.Gapšiui – visuomenės veikėjas

„Ši byla yra politinė, politinis kontekstas svarbus, tikiuosi, kad teismo salė netaps politinių partijų sąskaitų suvedimo vieta“, – liudijimą pradėjo V.Gapšys.

Kaltinimus V.Gapšys vadino visiškai nepagrįstais.

Jis aiškino, kad prokuroras pučia burbulą, vildamasis, kad bus pamiršta nekaltumo prezumpcija ir teisme byla bus nagrinėjama vadovaujantis emocijomis žiniasklaidoje.

Teisėjos Nijolės Žimkienės paklaustas, kas jam yra Raimondas Kurlianskis, jis sakė, kad jį pažinojo kaip visuomenės veikėją ir viešą asmenį, o santykiai esą nebuvo kažkuo išskirtiniai, nes į jį kreipėsi daug interesantų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis

„Viešai žinomas asmuo, visuomenės veikėjas. Tiesiog susipažinome, Vytautas, Raimondas, vizitinėm kortelėm neapsikeitinėjom“, – apie pažintį kalbėjo jis.

V.Gapšys aiškino, kad restoranuose susitikinėjo su daugybe žmonių, jis paminėjo Pramonininkų konfederaciją, tačiau konkrečių pavardžių iš konfederacijos neįvardijo.

Anot jo, pačiame Seime susitikti nepatogu, nes reikia leidimo, tačiau patogu buvo prie Seimo, nes R.Kurlianskis yra minėjęs, kad J.Jasinskio gatvėje turi ofisą. Tačiau klausiamas, ar yra išrašęs leidimą į Seimą R.Kurlianskiui, jis to neprisiminė. R.Kurlianskis teisme sakė, kad taip nebuvo.

„MG Baltic“ biuras yra įsikūręs J.Jasinskio gatvėje, bet V.Gapšys klausinėjamas vengė nurodyti R.Kurlianskio pareigas koncerne, nes nagrinėjant bylą R.Kurlianskis ir koncernas įrodinėja, kad jis, priešingai nei anksčiau buvo skelbiama, niekada nebuvo koncerno viceprezidentas.

V.Gapšys pripažino, kad R.Kurlianskis buvo susijęs su „Alfa Media“ ir LNK, tačiau kokios jo pareigos buvo, V.Gapšys aiškino tuo nesidomėjęs.

V.Gapšys teisėjai pripažino pažįstantis ir Darių Mockų.

V.Gapšys aiškino, kad visada buvo darboholikas, pas jį eidavo daug žmonių, su visais jis bendraudavo.

Kaltinamasis aiškino niekada neklausęs R.Kurlianskio, kodėl jam kuri nors tema yra aktuali ir kaip jis yra su ja susijęs.

„Dėl vartojimo kredito buvau ta tema vienas labiausiai įsigilinusių Seimo narių, supratau projekto prasmę. Pergyvenau dėl projekto, nes jis buvo tam tikras siekis subalansuoti interesus“, – teisėjams aiškino jis, turėdamas omenyje kaltinimą, kad siekė paveikti kitus parlamentarus, kad palaikytų Vartojimo kredito įstatymo pataisą, kurią įregistravo Šarūnas Gustainis.

Teisėja Nijolė Žimkienė teiravosi, ar „Mitnija“ ir „MG Valda“ susijusios su R.Kurlianskiu, V.Gapšys aiškino, kad jam verslininkas niekada nėra sakęs, kad yra darbuotojas šių įmonių, tad ar jis užėmė kokias nors pareigas ten, jis nežino.

Klausiamas, ar Vartojimo kredito įstatymas buvo svarstomas ir su lobistais, V.Gapšys teigė, kad projektą svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas, tad jei buvo įtaka, ji galėjo būti daroma per ten.

„Jei lobistai darė įtaką, tai galėjo daryti įtaką Petrui Narkevičiui ar kitiems“, – svarstė jis.

Lyginosi su „valstiečiais“

Prokurorai teigia, kad dalį kyšio V.Gapšys gavo per nuolaidas transliuojant reklamą per „MG Baltic“ televizijas.

„Tai buvo lygiavertis komercinis sandoris“, – gautą nuolaidą aiškino jis. Nuolaida, anot jo, niekada nebuvo kyšis, be to, prokurorai esą blogai suskaičiavo jos sumą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šarūnas Gustainis, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šarūnas Gustainis, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis

„Ta nuolaida nesusijusi su kitais klausimais. Dėl nuolaidų derėjomės su visais, gavome ir iš TV3. Bet ir kitos partijos jas gavo“, – teisme sakė jis.

V.Gapšys minėjo, kad, pavyzdžiui, „valstiečiai“ į rinkimus ėjo neturėdami valstybės dotacijos, todėl vilkosi skola.

Pagal V.Gapšio logiką, „valstiečiai“ reklamą transliavo į skolą, tuo metu žiniasklaida neprašė sumokėti delspinigių, tad nesumokėtų delspinigių suma ir yra nuolaida partijai.

„Didžioji dalis, spėju, yra žiniasklaidos. Jie gavo tą pačią procentinę nuolaidą, nes jie nesiskolino iš banko, bet skolinosi iš kanalų, delspinigių jie tikrai neskaičiavo (...) „Valstiečiai“ gavo 10 proc. nuolaidą“, – skaičiavo jis.

R.Sinkevičių R.Kurlianskis ir pats pažįsta

Kaltinimuose teigiama, jog V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai.

V.Gapšys teigė, kad su tuomečiu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi Raimondas Kurlianskis turėjo gerus santykius, tad jis aiškino nesuprantantis, kodėl jo apskritai reikėjo.

Tad, anot V.Gapšio, šis kaltinimas stokoja logikos.

Prokurorai teigia, kad V.Gapšys kyšį gavo ir už pažadą paveikti tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų gatvėje esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

„Nežadėjau padaryti jokios įtakos, tik pasiaiškinau situaciją. V.Baltraitienė pažadėjo pasidomėti, tačiau informacijos nepateikė“, – teigė V.Gapšys.

Kaltinamasis sakė, kad jį pasiekusi informacija ir prasta NŽT šlovė sudarė tokią nuomonę, kad šioje istorijoje yra kažkas nešvaraus, tad jis mėgino tai išsiaiškinti.

Santykius su V.Baltraitiene jis pavadino darbiniais.

Taip pat jis kaltinamas bandant paveikti V.Baltraitienę, kad Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra viešinimui skirtas lėšas per konkursus skirtų „MG Baltic“ įmonėms.

V.Gapšys aiškino, kad šioje nišoje veikė tarpininkai, kurie ėmė didelį mokestį, tad mažiau ministerijų skiriamų lėšų pasiekdavo žiniasklaidos kanalus.

Pokalbyje su R.Kurlianskiu esą kalbėta, kad strigdavo lėšų įsisavinimas – pinigai būdavo skiriami, bet konkursai neskelbiami, taip esą nebuvo viešinami ministerijų nuveikti darbai.

V.Baltraitienė esą sakiusi, kad su šiais konkursais ministerija susitvarkys.

„R.Kurlianskis man nesiūlė jokio atlygio, aš jam tik pasakiau, kad pasidomėsiu“, – teigė jis.

V.Gapšys teigė nepamenantis, kad R.Kurlianskis jo būtų prašęs paveikti viešinimo pinigų skirstymą.

Ž.Padaiga – vyšnia ant torto

Prokurorų kaltinimą, jog siekė, kad Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku būtų išrinktas Žilvinas Padaiga, V.Gapšys teisme vadino vyšnia ant torto.

V.Gapšys aiškino pats nežinojęs, ar Ž.Padaiga norėjo šių pareigų.

Bylos duomenimis, Ž.Padaigos tose pareigose norėjo R.Kurlianskis, kuris esą aiškino, kad jo nori jo draugai medikai. Tam V.Gapšys esą turėjo sutarti su parlamentare Dangute Mikutiene.

Buvęs „darbietis“ aiškino, kad D.Mikutienė nėra iš tokių žmonių, kuriuos būtų galima paveikti.

Pokalbius mezgė savo iniciatyva

V.Gapšys kaltinamas tuo, kad esą gavo kyšį ir balsavo už dabar jau kito kaltinamojo Šarūno Gustainio pataisą Vartojimo kredito įstatymui.

Jis leido suprasti esantis persekiojamas prokurorų, nes esą konservatorių už tokias pat nuodėmes niekas į teismą netempia. Jis paminėjo už šią pataisą balsavusį Mantą Adomėną, kurį dėl ryšių su „MG Baltic“ konservatorių partija pašalino iš savo gretų.

„Esu kalbėjęs su Broniumi Bradausku dėl projekto, bet dariau tai savo iniciatyva“, – aiškino jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas teisme
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas teisme

Jis pridūrė, kad tokio poveikio daryti R.Kurlianskis ir neprašė. Esą jam svarbus projektas buvo dėl to, kad jis dalyvavo darbo grupėje dėl šio projekto.

Jis minėjo ir kitus asmenis, su kuriais kalbėjo apie Š.Gustainio pataisą, bet aiškino, kad jis darė tai savo iniciatyva, o kai kurie pokalbiai esą įvyko dar prieš pokalbius su R.Kurlianskiu.

Pasigedo logikos kaltinimuose

V.Gapšys kaltinamas priėmęs kyšį, kad paveiktų kitus Seimo narius ir pats balsuotų už Seimo nutarimo projektą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.

V.Gapšys teigė, kad jo pokalbių įrašai kaltinamajame akte yra pateikiami suteikiant jiems kitą prasmę, nei ji iš tiesų buvo.

Buvęs politikas sakė, kad R.Kurlianskį pažinojo kaip verslininką. Jis teigė jau po to, kai valdančioji koalicija buvo nutarusi paremti Seimo nutarimo projektą dėl rekonstrukcijos projekto, verslininkas teiravęsis, kodėl jis neįtraukiamas į Seimo darbotvarkę.

V.Gapšys teisme aiškino, kad pokalbio metu jis nežadėjo niekam padaryti įtaką dėl šio projekto ar pats balsuoti.

Jis teigė, kad įrašytas pokalbis parodo, kad jis tik pateikė esamą informaciją apie projektą.

„Pateiktuose kaltinimuose nėra chronologinės logikos, vyksta pokalbiai jau po to, kai dėl projekto buvo sutarta“, – tikino jis.

Pokalbyje su Loreta Graužiniene jis esą pažadėjo paklausti dėl projekto, bet ne ją paveikti. Esą nėra jokių įrodymų, kad jis būtų taręsis ir dėl atlygio.

Teigė, kad Seimo nutarimo projektas nebuvo svarbus

V.Gapšys aiškino, kad dokumentu tebuvo įvedamos sumos, kurią valstybė pasirengusi skirti rekonstrukcijai, lubos. Esą dokumentas nebuvo toks reikšmingas.

V.Gapšys posėdyje citavo Seimo nutarimo projekto tekstą, aiškino, kad šis dokumentas parankus bet kuriai įmonei, kuri ketino dalyvauti rekonstrukcijos konkurse.

„Tai tik techninis klausimas“, – aiškino V.Gapšys. Jis aiškino, kad jis asmeniškai prašė pagrįsti nutarimo projekte numatytas sumas, nes esą nuogąstavo, kad už šį projektą nebūtų permokėta. Nes esą neliks kitiems dalykams, pavyzdžiui, vaikų darželiams ir pan.

V.Gapšys aiškino registravęs pasiūlymą sumažinti tam skiriamą iki 169,3 mln. eurų, penkiais milijonais eurų.

„Mažinti buvo mano siūlymas“, – teismą tikino jis.

Jis aiškino, kad po pateikimo Darbo partija net nepalaikė nutarimo, be to, esą prašė, kad būtų skiriamos papildomos lėšos rajoninių kelių asfaltavimui. Sulaukus tokio pažado, esą Darbo partijos frakcija apsigalvojo.

Jis teigė, kad R.Kurlianskis jo nieko neprašė ir dėl Pelno mokesčio įstatymo. V.Gapšys liudijime bandė paaiškinti teisėsaugininkų slapčia įrašytas jo pokalbių citatas. Čia jis aiškino, kad su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu apie įstatymą kalbėjo jau po to, kai projektas buvo apsvarstytas komitete.

„Kaip galiu paveikti jį įregistruoti, jeigu jis jau buvo įregistruotas ir apsvarstytas komitete? Tai yra absurdas“, – gynėsi buvęs Darbo partijos vicepirmininkas.

Apie šį įstatymą su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene jis esą kalbėjo tik po to, kai prokurorai paprašė panaikinti jo kaip Seimo nario teisinę neliečiamybę.

„Ji man pati sakė – prie ko čia tu? (...) Nuo tokių arba arba, man reikės gintis visą gyvenimą“, – aiškino jis.

Menkino savo pareigas

V.Gapšys teigė, kad jo pareigos Darbo partijoje buvo pirmininko pirmasis pavaduotojas, o tai reiškia, kad jei pirmininkas negali eiti pareigų, jis eitų pirmininko pareigas. Bet, anot jo, tokia situacija nesusiklostė ir jis partijai nevadovavo.

Jis taip pat buvo partijos valdybos, prezidiumo,tarybos narys, rinkimų štabo vadovas. V.Gapšys akcentavo, kad šios pareigos nebuvo labai svarbios, esą iždininkas turi daugiau įgaliojimų, nei rinkimų štabo vadovas.

Klausinėjamas per posėdį, pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas jis vadino titulu, kuris nieko nereiškė. Rinkimų štabo vadovo pareigos, jo teigimu, svarbesnės, tačiau sutarčių jis esą nepasirašinėjo, tai darė iždininkas.

Kuo kaltinamas V.Gapšys?

Bylos duomenimis, V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.

Prokurorai įsitikinę, kad V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui kyšiai taip pat perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.

Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V.Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R.Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

VIDEO: „MG Baltic“ byla – svarbiausi faktai

Kaltinamiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo, partijoms – likvidavimas

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių.

Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?