Liudydamas teismui R.Žaliūnas penktadienį sakė iš kaltinamųjų pažįstantis R.Kurlianskį ir buvusį Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį. „Esu vieną kartą ranką paspaudęs“, – apie buvusį „darbietį“ sakė jis.
„R.Kurlianskį pažįstu nuo tų metų, kai buvo įsteigtas Santakos slėnis“, – pasakojo jis. Rektorius paaiškino, kad R.Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys.
Paklaustas, ką žino apie šią bylą, R.Žaliūnas sakė apie tai papasakojęs kaip liudytojas.
„Nuo 1998 metų kalbuosi su visais politikais, su verslo partneriais ir visais kitais partneriais“, – sakė jis.
Anot rektoriaus, R.Kurlianskis jį pakviesdavo papietauti ir jie kalbėdavosi apie politiką, rinkimus. Jis tikino, kad tokie susitikimai yra įprasta praktika.
Anot jo, Seimas yra universitetų steigėjas, todėl jam visada buvo įdomu, kas bus valdžioje. Tai jis pasakojo ir jį apklausiantiems pareigūnams.
Teisėjos Nijolės Žimkienės klausiamas, ką bendro R.Kurlianskis su partijomis ir politika, R.Žaliūnas teigė, kad tai tebuvo dviejų žmonių pokalbis ir pasvarstymai.
Prokuroras Justas Laucius klausė R.Žaliūno, ar jam koncerno buvęs prezidentas yra siūlęs paramą už sprendimus, rektorius svarstė, kas yra parama.
„Tiesiog palaikant pokalbį, išlaikant gerus bendražmogiškus santykius, aš tiesiog nesureikšminu tų pasakymų“, – kalbėjo jis.
Vėliau perklaustas sakė, kad to neatsimena.
„Bet neatmetu, kad jis galėjo siūlyti tą paramą (...) Nedetalizavo, kokią paramą, jei žmogus nori padėti, neatsisakau nei paramos, nei pagalbos“, – sakė jis.
Slapčia įrašytame pokalbyje R.Žaliūnas paklausė R.Kurlianskio, kad koncernas greičiausiai rems liberalus. Penktadienį teisme paklaustas, kodėl taip paklausė, R.Žaliūnas atsakė: „Esu įsitikinęs, kad stambiesiems verslininkams labiau priimtinos liberalios idėjos“.
Savo balso įraše negirdėjo
Penktadienį teisme paviešintas Kaune, restorane „Perkūno namai“ darytas vaizdo įrašas iš R.Kurlianskio ir R.Žaliūno susitikimo. Apie ką jie kalbasi, teismo salėje negirdėti dėl pašalinio triukšmo.
„Girdėjau R.Kurlianskio balsą, bet savo balso negirdėjau“, – po peržiūros sakė rektorius.
Prokuroras J.Laucius sakė, kad kam su klausa blogai, galima suorganizuoti peržiūrą ir perklausą ne buitinėmis, o profesionaliomis garso kolonėlėmis. Anot prokuroro, visos frazės, kurios yra protokoluose, yra fiksuotos.
„Sutinku, kad įrašai nėra plokštelių studijos lygio, bet per ausines jos visos girdisi“, – pabrėžė prokuroras.
R.Žaliūnas sakė, kad jam per apklausą buvo siūloma paklausyti slapčia įrašyto pokalbio įrašą, tačiau jis atsisakė.
Atviravo apie paramą partijoms
Byloje, kurią nagrinėja teismas, yra cituojamas 2015 metų lapkričio 3 dieną slapčia įrašytas R.Žaliūno ir R.Kurlianskio pokalbis, kuriame verslininkas atviravo apie koncerno planus, susijusius su partijomis.
„Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“, – klausė rektorius.
„Mes taip su Darium (Dariumi Juozu Mockumi) esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir „darbiečiais“. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mum nesigavo. Yra toks, na, sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet, na, iš principo, jie mūsų akiratyje. Žodžiu – tie keturi“, – jam atsakė R.Kurlianskis.
„Jūsų vis tiek prioritetas jaučiu bus liberalai turbūt?“, – teiravosi rektorius.
„Sunku pasakyt, bet kažkaip šįkart apsisprendėm taip pažiūrėt ir gerokai iš anksčiau į tą klausimą“, – išgirdo R.Kurlianskio atsakymą jis.
R.Žaliūnas teigė: „Man tai, sakau, bus įdomu, daugiausiai tų nežinomųjų su konservatoriais dėliojasi“.
„Tiesą sakant, taip. Pirmininkas (G. Landsbergis – aut.) jaunas, ir toli. Aš taip bandau žiūrėti, kas galėtų būti tas, tos personalijos, tie asmenys. (...) Tai pabandysim, gal kas nors, ne du žingsnius, ne tris žingsnius į priekį pramąstyt, aš jau nekalbu apie penkis ar septynis. Bet vat, kažkaip. Toks eksperimentinis. Jeigu turit kokių minčių, žinokit – mielai įrašytumėm į savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia, beje, aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj. Nes mums, kaip tokiems, iš esmės, na mes ko galim norėt? Galim dirbdami su akcizinėm prekėm norėt nuoseklaus akcizų kėlimo maksimumo. Ta prasme, kad jie kils, čia abejonių nėra, tiesiog nuoseklaus, palaipsnio. Bet iš esmės, daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
Jam rektorius atsakė, kad laikas nuo laiko reikės pasimatyti ir pasitarti.
Į tai jam verslininkas atsakė, kad jeigu matys, jog reikia pagalbos, kad duotų žinoti.
„Ypač toj pilkoj zonoj, kur aš turbūt stipresnis už jus“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
Byloje rašoma, kad R.Žaliūnui nurodžius, kad R.Kurlianskio galiomis tamsioje ar pilkoje zonoje jis net neabejoja, jam verslininkas atsakė: „Geriau anksčiau kaip sakyt, negu vėliau.“
Per apklausą daug dalykų nepaaiškino
Praėjus daugiau kaip metams po šio pokalbio, 2016 metų gruodžio 20 dieną LSMU rektorius buvo apklaustas kaip liudytojas.
Jis pokalbio detales teisėsaugai paaiškino tuo, jog universiteto steigėjas – Seimas, tad jam, kaip ir kitiems aukštųjų mokyklų rektoriams, buvo aktualu, kokios partijos laimės 2016 metų rinkimus.
Tai esą buvo įprastas jo ir R.Kurlianskio susitikimas, kuriame buvo pasidalinta įžvalgomis apie politiką, Lietuvos politikos tendencijas.
Pareigūnų klausimas, ką turėjo galvoje R.Kurlianskis, pasakodamas apie pirmą raundą, ir kad rems keturias partijas, jis to nurodyti negalėjo.
Apklausoje jis teigė, kad iš viešų šaltinių jam buvo žinoma, kad koncernas „MG Baltic“ visada rėmė Liberalų sąjūdį.
Lietuvoje verslo parama partijoms uždrausta nuo 2012-ųjų. Fiziniai asmenys tą daryti gali politinių kampanijų metu su tam tikrais apribojimais.
Jis negalėjo paaiškinti ir to, ką R.Kurlianskis jam galėjo padėti ir ką reiškia „pilkoji zona“, kurioje verslininkas gyrėsi esantis stipresnis už rektorių.
Penktadienį rektorius sakė, kad jis klausėsi, ką R.Kurlianskis kalba, todėl jis negali pasakyti, ką verslininkas turėjo galvoje.
„Aš nežinau, kas yra „pilkoji zona“, aš palaikant pokalbį viskam pritariau. Aš nesureikšminau tokių dalykų. Aš išmokęs esu iš paciento išgirsti tik tai, kas svarbu“, – sakė R.Žaliūnas, kuris taip pat yra gydytojas kardiologas.
Tikėjosi, kad Ž.Padaiga taps Nacionalinės sveikatos tarnybos pirmininku?
R.Žaliūno pavardė minėta ir kitame bylos epizode.
R.Kurlianskis pokalbyje su Darbo partijos tuomečiu vicepirmininku Vytautu Gapšiu buvo užsiminęs, kad R.Žaliūnas suburtų palaikymą buvusiam Darbo partijos ministrui Žilvinui Padaigai, kad šis taptų Nacionalinės sveikatos tarnybos pirmininku, tačiau buvo kilęs klausimas, ar ši kandidatūra patiks Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei.
Ji vėliau liudijo su V.Gapšiu apie tai nekalbėjusi ir pabrėžė, kad pagal tvarką ji, kaip komiteto vadovė, negalėjo turėti jokios įtakos tarybos pirmininko rinkimuose, nes jį išsirenka patys nariai.
Teisme R.Žaliūnas sakė, kad Ž.Padaiga nebuvo pasiūlytas į tarybą, nes buvo apklausiamas dėl projekto „e.sveikata“. Anot jo, taip pasielgta tam, kad nekiltų jokių abejonių dėl jo kandidatūros.
Anot rektoriaus, Seimo komitetas patvirtina visos tarybos sudėtį.
Klausiamas apie Ž.Padaigos ir D.Mikutienės santykius, jis nieko konkretaus pasakyti negalėjo.
„Konkrečiai dėl Ž.Padaigos nieko neprašiau (R.Kurlianskio – aut.)“, – tikino jis. R.Žaliūnas sakė tai pabrėžęs ir apklausos metu.
2016 metų vasarą, teisėsaugai pareiškus įtarimus R.Kurlianskiui, žiniasklaidoje nemažai rašyta, kad „MG Baltic“ bendrovė „Mitnija“ yra laimėjusi keliolika konkursų, susijusių su statybomis LSMU.
Kilus politinės korupcijos skandalui R.Kurlianskis buvo atsigulęs į LMSU ligoninę Kauno klinikas tyrimams. Tai įvyko po to, kai prokurorai apskundė teismo sprendimą nepratęsti jo suėmimo.
R.Žaliūnas tada žiniasklaidai teigė R.Kurlianskį pažįstantis apie 10 metų, verslininkas ir anksčiau yra gydęsis Kardiologijos klinikoje, o pats rektorius buvo jo gydančiuoju daktaru.
