Po katastrofiškai nesėkmingų Darbo partijai 2016 metų Seimo rinkimų L.Graužinienė paliko politinę jėgą. Buvusi politikė dirba valstybinėje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje, Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiąja specialiste.
Politinės korupcijos byloje, be kitų kaltinimų, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir minėtasis koncernas bei buvęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys, taip pat – ir pati partija kaltinami prekyba poveikiu siekiant ir pažadant paveikti tuometę Seimo pirmininkę L.Graužinienę, buvusį parlamentarą Kęstutį Daukšį, buvusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių ir kitus komiteto narius, kad komitetas ir Seimas nesvarstytų Pelno mokesčio įstatymo pataisų.
2015 metais Seime buvo užregistruotas Finansų ministerijos parengtas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo Lietuva turėjo į savo teisę perkelti direktyvą, sugriežtinančią dividendų neapmokestinimo sąlygas, kad nebūtų atvejų, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.
„Grubiai sakant, Romas („MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis) susitiko su Petru (Narkevičiumi), su Kęstu (Daukšiu), laiko nedaug. Arba priims, arba jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes „finminas“ užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė – ir viskas. Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto. Kaip neparuoštą. Ir, reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai, man rodos, Petras ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – turėdamas omenyje Seimo Biudžeto ir finansų komitetą (BFK), viename iš susitikimų V.Gapšiui kalbėjo R.Kurlianskis, kurio pokalbį su buvusiu parlamentaru įrašė pareigūnai.
Tačiau jį užgriuvo netikėtumas – 2015 metų gruodžio viduryje BFK nusprendė neatidėti šio klausimo ir apsvarstęs pritarė Finansų ministerijos pataisoms. Po to šis klausimas turėjo atsirasti Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
Prokurorų duomenimis, R.Kurlianskis labai stengėsi, kad projektas nebūtų priimtas 2015 metais.
„Dabar klausyk, aš priminsiu prašymą dėl to Pelno mokesčio įstatymo, ane? Kadangi, panašu, Kęstas Petro visiškai, ta prasme, ne, ne, ne, ne, nesuvaldo. Tai Petras šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... Ir ne visai tam. Tai, būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas premjerą dasitvarkysim“, – 2015 metų gruodžio 16 dieną restorane „AJ Šokoladas“ V.Gapšiui sakė jis.
„Nes man Kęstas sakė, kad Finmine lygtais jau viskas, nuotaikos geros“, – jam atsakė V.Gapšys.
„Nu, ta prasme, šįkart lyg, lyg truputį geriau nurašė tiesmukai direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą. Kad esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt, jeigu neįrašai, tai tau sako – tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys. Tai mes norėtumėm pasilikt ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas“, – apie tai, kokį įstatymą norėtų matyti ateityje, kalbėjo verslininkas.
Neįtraukti į darbotvarkę paprašė K.Daukšys
2015 metų gruodžio 17 dienos Seimo seniūnų sueiga nei į tos pačios dienos, nei į 22 dienos Seimo darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo pataisų neįtraukė.
Kaip vėliau paaiškėjo – to anoje kadencijoje Seimo pirmininkės pareigas ėjusios Loretos Graužinienės paprašė „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Apklausiamas jis pareigūnams teigė neprisimenantis, kieno iniciatyva tai darė. Jis tyrėjams teigė neprisimenantis nei šio įstatymo priėmimo aplinkybių, nei to, ar V.Gapšys bendravo su R.Kurlianskiu.
L.Graužinienė apklausiama pareigūnams teigė, kad K.Daukšys jai paaiškino, esą ES direktyva į Lietuvos teisę perkeliama netiksliai, todėl ji šį klausimą iš darbotvarkės išėmusi. Po to, kai tai buvo padaryta ji nurodė paskambinusi P.Narkevičiui ir pasakiusi, jog pataisa išimta, turi būti tikslinama, nes ES direktyva nėra tinkamai pažodžiui išversta ir perkelta į įstatymo projektą.
Ji sakė, kad Seniūnų sueigos metu žinodama, kad projektas turi netikslumų, ji „galimai pasakė“, kad įstatymo pataisa nebus įtraukta į darbotvarkę.
Klausiama apie direktyvos esmę, ji tiksliai jos nurodyti negalėjo, nes neprisiminė.
Pareiškė, kad komitetas blogai dirba
Penktadienį apklausta ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė.
Ji projekto svarstymo aplinkybes prisiminė kur kas geriau, nei L.Graužinienė bendraudama su pareigūnais.
Ji per apklausą 2017 metų vasarą pareigūnams pasakojo, kad komitetui pritarus Finansų ministerijos parengtoms Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, jai paskambino L.Graužinienė ir pasakė, kad komitetas nemoka dirbti, nes į įstatymą europinė direktyva perkelta blogai.
„Nebuvo dažnas atvejis“, – penktadienį teisėjos klausiama, ar dažnai Seimo pirmininkė skambindavo dėl įstatymų projektų, sakė A.Brazilienė.
„Nesugebame tinkamai perkelti direktyvos“, – klausiama apie L.Graužinienės priekaištus, liudijo ji.
Apie šį pokalbį biuro vedėja informavo komiteto pirmininką P.Narkevičių.
Po L.Graužinienės skambučio, kaip pareigūnams pasakojo A.Brazdilienė, buvo užregistruota tuomet socialdemokrato, o dabar – „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio pataisa minėtam įstatymui, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Juo direktyva į įstatymą buvo perkelta pažodžiui.
Paskui įstatymo projektas, anot jos, atiduotas posėdžių sekretoriatui, o artimiausioje Seimo seniūnų sueigoje, kur sprendžiama dėl parlamento darbotvarkės, ji pranešusi, kad projektui pritarta ir paprašiusi į įtraukti į darbotvarkę.
Ji prisiminė, kad sueigos posėdyje K.Daukšys prašė paaiškinti, kokia A.Palionio pasiūlymo esmė. Tačiau esą jai net nepradėjus aiškinti, L.Graužinienė pareiškė, kad seniūnų sueigos posėdžio metu įstatymų projektai nėra aptarinėjami.
Taip pat, anot biuro vedėjos, L.Graužinienė pareiškė, kad kol ji pati neišsiaiškins dėl A.Palionio pasiūlymo Pelno mokesčio įstatymo projektui, tol į Seimo posėdžių darbotvarkę šio klausimo neįtrauks.
A.Brazdilienė teismui paliudijo, kad L.Graužinienės sprendimu Pelno mokesčio įstatymo pataisos nebuvo įtrauktos į tų metų gruodžio 17 dienos darbotvarkę.
Liudytoja sakė, kad iš komiteto narių nebuvo iniciatyvų nukelti šio projekto įsigaliojimą.
Ji teigė pareigūnams po to P.Narkevičiui pasakiusi, kad L.Graužinienė į artimiausio posėdžio darbotvarkę šio klausimo neįtrauks.
A.Palioniui susidarė įspūdis, kad „stabdo“ Darbo partija ir L.Graužinienė
Pats P.Narkevičius pareigūnams per apklausą pasakojo klausęs L.Graužinienės, kodėl ji taip pasielgė, o ši atsakė kažką panašaus į „reikia dar pasiaiškinti“.
Anot P.Narkevičiaus, įstatymas su A.Palionio pataisa buvo priimta tik 2016 metų kovą, jau kitą Seimo sesiją, o jo įsigaliojimo data perkelta nuo 2016 sausio 1 d. į 2017 metų sausio 1 dieną.
A.Palionis savo ruožtu pareigūnams aiškino, kad verslo atstovai pradėjo priešintis direktyvos perkėlimui ne pažodžiui, tačiau vėliau ji buvo perkelta pažodžiui, o verslas ėmė priešintis, kad įstatymas būtų pakeistas 2015 metais.
Kalbėdamas apie tai, kodėl projektas nebuvo įtraukiamas į Seimo darbotvarkę, A.Palionis pareigūnams sakė, jog kilo abejonės, kad priėmimą vilkina Darbo partijos frakcija ir L.Graužinienė.
Todėl jis esą pateikė pasiūlymą su pažodiniu direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisę.
Komitetas, apsvarstęs pasiūlymą, į projektą įrašė sakinį: „Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda.“
A.Palionis pareigūnams liudijo, kad komiteto posėdžiuose svarstant šį klausimą dalyvavo verslo atstovai, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Teisme jis sakė, kad Finansų ministerijos siūlymas buvo toks, kad nuostata būtų taikoma plačiau, nei numato pati direktyva.
„Mokesčių administratorius be įrodymų galėtų priskaičiuoti dividendus“, – paprašytas paaiškinti, kuo verslui buvo blogai ministerijos siūlomos pataisos, pasakojo A.Palionis.
Jis priminė, kad kadangi projektas buvo liečiantis mokesčius, jis galėjo įsigalioti tik po pusmečio, nebent būtų priimamas kartu su biudžetu. Tačiau Pelno mokesčio įstatymas kartu su biudžetu nebuvo priiminėjamas, todėl ir nuo 2016 metų sausio negalėjo įsigalioti.
Anot jo, kadangi pataisa buvo priimta tik 2016 kovą, Teisės departamentas parlamentarams pastebėjo, kad jo įsigaliojimą reikia nukelti ir tai buvo padaryta.
Teismui A.Palionis sakė R.Kurlianskio nepažįstantis.
Politikas atsakė neigiamai į klausimus, ar kas nors jam darė poveikį dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų.
„Netinkamas perkėlimas galėjo turėti pasekmių“
Penktadienį teisme L.Graužinienė sakė nesupratusi, kodėl dėl paprasto direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę buvo tiek aistrų.
Liudydama ji sakė, jog parlamente 2015 metais svarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas nevisiškai atitiko direktyvą, skelbia BNS.
Būčiau sustabdžiusi visus procesus ir pasielgusi pagal įstatymą, ir dabar čia nestovėtume.
Buvusi „darbietė“ L.Graužinienė sakė, jog netinkamas direktyvos perkėlimas galėjo turėti neigiamų pasekmių, jei būtų sulaukta skundų.
„Finansų ministerija atnešė projektą, kuris nebuvo tikslus pagal direktyvą, todėl Seime vyko diskusijos, ar reikia (direktyvą – BNS) perkelti. Mano nuostata – konkrečiai, pažodžiui, kad būtų perkelta, Vyriausybės projektas neatitiko direktyvos išdėstymo“, – L.Graužinienę cituoja BNS.
„A.Paliono pataisoje projektas skyrėsi, aš pati dar kartą pakėliau direktyvą ir įsitikinau, kad ji ne pažodžiui perkeliama“, – aiškino L.Graužinienė.
L.Graužinienė teismui teigė, kad R.Kurlianskio asmeniškai nepažįsta, jis jai žinomas tik iš viešosios erdvės.
„Nežinau aš nieko“, – klausiama, ar A.Palioniui buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis pateikė Pelno mokesčio įstatymo pataisą, sakė ji.
Jos teigimu, A.Palionio pasiūlymas direktyvą į įstatymą perkėlė pažodžiui.
Anot L.Graužinienės, pirmojoje apklausoje STT ji kalbėjo iš atminties ir neprisiminė kai kurių dalykų. „Kai ėjau į apklausą tikrai nežinojau, kokiame kontekste bus apklausa“, – sakė ji.
Buvusi Seimo pirmininkė sakė, kad apklausoje buvo maišomi projektai su darbotvarkėmis, todėl jos liudijimų protokoluose yra netikslumų.
Paklausta, ar veikloje jautė kokį neteisėtą poveikį kalbant apie visus įstatymų projektus, L.Graužinienė atsakė neigiamai ir pabrėžė, kad apie tai esą būtų pranešusi tarnyboms.
„Būčiau sustabdžiusi visus procesus ir pasielgusi pagal įstatymą, ir dabar čia nestovėtume“, – sakė ji.
L.Graužinienė: manau, kad padariau gerą darbą
L.Graužinienė po liudijimo žurnalistams aiškino visada buvusi šalininkė, jog europinė direktyva į Lietuvos teisę būtų perkeliama pažodžiui.
„Gyvenime praktika rodo, kad, mokestiniuose klausimuose yra įvairių niuansų ir teismuose kyla ginčai ir jeigu direktyva perkeliama neteisingai arba neteisingai interpretuojama, atitinkamai yra finansinės pasekmės valstybe, todėl Seimas yra atsakingas už tą patį turinį“, – aiškino ji.
Pasak L.Graužinienės, mokesčių įstatymus „stengiamasi rašyti kuo tiksliau“.
„Šiandieną yra įstatymas veikiantis, direktyva perkelta pažodžiui ir manau, kad aš padariau gerą darbą, kad tas įstatymas veiktų ir visi galėtų juo naudotis“, – teigė buvusi Seimo pirmininkė.
Ji kategoriškai atmetė teiginius, kad jai galėjo būti daromas koks nors poveikis.
„Tai yra paprasti darbiniai klausimai Seime, kaip ir bet kuriame kitame darbe yra darbinių klausimų (...) aš tai net nesuprantu prasmės kažkieno tai darymo, nes tiesiog pats procesas savaime vyksta“, – kalbėjo ji.
„Niekas manęs nebandė paveikti, čia yra juokinga, daugiau negu juokinga“, – sakė buvusi politikė, paklausta, ar V.Gapšys jai darė kokią nors įtaką. Anot jos, jei specitarnybos jai būtų pateikusios informacijos, ji būtų ėmusis veiksmų.
„Tarnybos informacijos nepateikė, o aš manau, kad man, kaip Seimo pirmininkei, tai buvo būtina žinoti“, – pabrėžė ji.
L.Graužinienė aiškino, kad parlamentarai, dirbdami Seime, negalėjo žinoti, kas vyksta verslo pasaulyje.
V.Gapšys žurnalistams aiškino, jokio poveikio L.Graužinienei nedaręs nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
Jis teigė, jog prokurorų kaltinimas, kad jis darė poveikį, jog Pelno mokesčio svarstymas būtų išimtas iš darbotvarkės, yra nelogiškas, nes jis nebuvo įrašytas į 2015 metų gruodžio 17 dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
„Kažkam daryti poveikį, kad jį išimtų, nebuvo jokios prasmės“, – sakė V.Gapšys. Jo teigimu, jis su gynėju yra pateikęs prašymą grąžinti prokurorui patikslinti kaltinimą.
R.Kurlianskis: A.Palionis buvo proto balsas
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis žurnalistams po posėdžio sakė, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos, apie kurias buvo kalbama šiame teismo posėdyje, stambiam verslui nebuvo nei palankios, nei nepalankios.
Anot jo, direktyva, kurią buvo numatyta perkelti, nurodė, jog neteisėtą mokestinę naudą turi įrodinėti mokesčių administratorius.
„Finansų ministerija savo projekte tai apvertė aukštyn kojomis, iš esmės panaikindama ne tik stambiam, bet ir bet kuriam verslui nekaltumo prezumpciją. Tuo aspektu, mano supratimu, jis žalingas. Ir tuo aspektu daug verslo asociacijų ir verslo tuo domėjosi“, – paaiškino jis.
R.Kurlianskis nesigynė savo pokalbių su V.Gapšiu, kuriuos įrašė teisėsauga ir čia pat klausė, kodėl verslas nusipelnė to, kad iš jo būtų atimta nekaltumo prezumpcija. Jis priminė, kad viename iš transliuotų teisme pokalbių jis V.Gapšiui sakęs, jog pagal planuotą reguliavimą, jo žodžiais, iš pradžių tau pasako, kad tu arklys, o po to tu įrodinėk, kad nesi arklys. „Tai nėra teisinga ir principo“, – tvirtino R.Kurlianskis.
Anot jo, koncernui „MG Baltic“ tai nebuvo svarbu, nes koncernas neturi dukterinių įmonių užsienyje iš kurių gautų dividendus.
„Neturėjo, ta prasme, dabar aš nežinau“, – patikslino jis.
R.Kurlianskis sakė V.Gapšio neprašęs, kad būtų atidėtas Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas.
„Mes kalbėjomės apie tai, kiek galima išdiskutuoti, kad viskas būtų ir taip kaip ES direktyvoje, kurią kažkodėl buvo bandoma perkelti atvirkščiai, ir kad būtų laiko diskusijoms“, – sakė jis.
Buvęs koncerno viceprezidentas sakė, jog A.Palionis teismui neteigė, kad jis būtų daręs politikui poveikį, kad šis registruotų pataisą, kuria direktyva į Lietuvos teisę būtų perkelta pažodžiui.
„Tai tiesiog buvo proto balsas. A.Palionis buvo tiesiog proto balsas“, – pridūrė jis.
Rūpėjo kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcija
Vytautas Gapšys ir Darbo partija yra kaltinami kyšininkavus ir prekiauvus poveikiu, pažadant įvykdyti buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymus paveikti L.Graužinienę, jog ši į Seimo darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo projektą dėl dėl 169 mln. eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“.
Teisėsauga fiksavo, kad 2015 metų spalio viduryje su V.Gapšiu susitikęs R.Kurlianskis klausė: „Ė-ė, klausyk, jeigu bus proga, tiesa, paklausk Loretos, ar yra toks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą (...) Ar reikia socdemus paragint?“
„Galima. Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes pa... patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp tarp mūsų ir socdemų ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom... Bet kodėl Loreta jo neįdėjo... Aš paklausiu“, – pokalbyje žadėjo V.Gapšys. O R.Kurlianskis prisipažino bijantis, kad šis klausimas „nenušoktų į pavasarį“, be to jis svarstė, ar dėl to nereikėtų paraginti tuo metu susisiekimo ministru buvusį Rimantą Sinkevičių, kad jis paragintų dabar jau „socialdarbiečių“ gretose dirbančią Ireną Šiaulienę.
2017 metų vasarį apklausta kaip liudytoja L.Graužinienė pareigūnams sakė, jog dėl šio nutarimo projekto priėmimo skubos tvarka buvo priimtas bendras koalicijos partnerių susitarimas. Anot jos, socialdemokratai ir tuometis premjeras Algirdas Butkevičius ragino kuo skubesnį nutarimo projekto priėmimą. Ji pamena, kad balsavo už šio nutarimo projektą, be to, prisiminė, jog V.Gapšys viename iš frakcijų vadovų pasitarimų teiravosi, ar yra bendras sutarimas šiuo klausimu.
Minėtas nutarimas buvo priimtas 2015 metų gruodžio 22 dieną. Juo Susisiekimo ministerija buvo įpareigota prieš skelbiant pirkimą Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyti parengtus pirkimo dokumentus. Kai kurie politikai jau tada piktinosi, kad numatyta suma yra labai išpūsta. Dabar rekonstrukcija yra suskirstyta į etapus, pernai gruodį paskelbta, kad pirmąjį kelio ruožą rekonstruos Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Latvijos padaliniai.
