Penktadienį prieš posėdį su E.Gentvilu pasisveikinti priėjo visi trys teisiami buvę šios partijos nariai, kurių užvirtą košę iki šiol srebia E.Gentvilas: Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.
E.Gentvilas teisme pabrėžė, kad 2016 metų rinkimams partija pinigų skolinosi iš banko ir jam niekada neteko dalyvauti jokiuose pokalbiuose ar susitikimuose, kuriuose būtų kalbama apie kažkokią nelegalią paramą.
Anot jo, E.Masiulis niekada jam nėra sakęs apie susitikimus su Raimondu Kurlianskiu.
Jo teigimu, kai E.Masiulis po kratos atsistatydino iš Seimo bei partijos pirmininkų, jis partijos posėdyje teigė, jog tai nesusiję su LS ir žadėjo vėliau viską paaiškinti.
„Kad kolegos klaustų, iš kur pas tave, Eligijau, pinigai – to nebuvo. Buvo šokiruojantis dalykas, kad žmogus ir iš Seimo pasitraukė. Mes neklausėme, atleiskit, mes ne prokurorai“, – laiką vos kilus skandalui prisiminė E.Gentvilas.
Paklaustas, kas tvarkė partijos finansus, LS lyderis sakė, kad po 2015 spalio mėnesį įvykusių pirmininko rinkimų partijoje E.Masiulis nepaskirstė pirmininko pavaduotojams funkcijų, tad niekam iš pavaduotojų nebuvo paskirta prižiūrėti partijos finansų.
„Todėl reikia traktuoti, kad tai buvo partijos sekretoriato atsakomybė ir partijos pirmininko sprendimai“, – sakė jis.
Anot E.Gentvilo, jei LS įkūrė „MG Baltic“, tai koncernas nuo pat pradžių turėjo ją finansuoti, tačiau taip nebuvo.
„2006 metais įsikūrėme, paramos iš “MG Baltic„ negavome, 2007 metais negavome, vėliau pagaliau gavome – legaliai“, – kalbėjo jis. Politikas sakė, kad kai juridiniai asmenys galėjo remti partijas, koncernas rėmė ir Artūro Zuoko vadovaujamą partiją.
Tyrėjams prisiminė pietus Anupriškėse
E.Gentvilas šioje byloje buvo apklaustas 2017 metų spalio mėnesį.
Jis tyrėjams pasakojo 2015 lapkritį važiavęs į Trakų rajoną pas Antaną Guogą, kur jo sodyboje, kur vyko jo, A.Guogos, E.Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pietūs.
Partijos pirmininko rinkimus pralaimėjęs A.Guoga buvo įtikinėjamas nekurti frakcijos partijos viduje.
E.Gentvilas tyrėjams prisipažino manęs, jog tokios frakcijos kūrimas gali pakenkti LS. E.Gentvilas sakė, kad daugiausiai pietų metu kalbėjo A.Guoga ir E.Masiulis, o jis tuo tarpu buvo E.Masiulio palaikymo komandos nariu.
LS dabartinis pirmininkas per apklausą sakė supratęs, kad buvusio partijos pirmininko ir jam rinkimus pralaimėjusio verslininko santykiai buvo įtempti.
Pokalbio metu, anot E.Gentvilo apklausos protokolo, E.Masiulis klausė A.Guogos, ar jis dėl savo verslų ramus, o A.Guoga klausė E.Masiulio, ar šis nebijo problemų su koncernu, tuo metu E.Masiulis atsakė, kad jokių problemų nėra.
E.Gentvilas tyrėjams pasakojo vėliau Seimo salėje paklausęs E.Masiulio, kokį koncerną galvoje turėjo A.Guoga, o E.Masiulis atsakė, kad „MG Baltic“.
„Jam susidarė įspūdis, kad A.Guoga žinojo apie E.Masiulio ir koncerno “MG Baltic„ kažkokį galimai neleistiną ryšį“, – rašoma apklausos protokole.
„Mūsų pokalbiai apie koncerną su E.Masiuliu tik tiek tėra vykę. A.Guogos lūpose nenuskambant raidėms MG ir su E. Masiuliu Seimo salėje, kai pasitikslinau, apie kokį koncerną ėjo kalba“, – penktadienį teisme liudijo A.Guoga.
E.Gentvilas tyrėjams sakė neprisimenantis, ar minėto susitikimo metu A.Guoga kalbėjo apie R.Kurlianskio daromą poveikį E.Masiuliui.
Teisme jis prisiminė, kad A.Guoga pateikė pasiūlymą: jis nekurs „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos, bet tik tokiu atveju, jeigu per rinkimus reitingavime aplenkęs E.Masiulį, jis taps premjeru.
Anot E.Gentvilo, ambicingajam A.Guogai buvo pasakyta – ne.
Liudydamas teismui E.Gentvilas užsiminė, kad partijoje buvo kilusios diskusijos apie A.Guogos finansinę paramą partijai galbūt viršijant sumą, kurią pagal įstatymą gali skirti fizinis asmuo, tačiau E.Gentvilas teigė tam kategoriškai priešinęsis.
E.Gentvilas sakė, kad 2015 ar 2016 metais pas A.Guogą buvo sukviesti keli liberalai, kitų partijų atstovai – jis paminėjo Valentiną Mazuronį, kur esą galėjo būti kalbama apie judėjimo „Klestinti Lietuva“ įkūrimą.
E.Gentvilas sakė pats susitikime nedalyvavęs, bet apie jį girdėjęs.
Ryšių su „MG Baltic“ atstovais nepalaikė
E.Gentvilas teismui sakė pažįstantis visus kaltinamuosius, taip pat žinantis ir juridinius asmenis.
„R.Kurlianskį pažįstu nuo 2001 metų, tada buvau meras, buvome susitikę“, – sakė jis.
Paskutinį kartą, anot liudytojo, jiedu spaudė ranką 2012 metų spalio 14 dieną „Neringos“ restorane, kur liberalai laukė rinkimų rezultatų. Jis spėjo, kad tą vakarą R.Kurlianskis galbūt aplankė ne vienos partijos būstinę.
„Tiksliai pareigų tais laikais negalėjau apibrėžti, žinojau, kad vieno stipriausių koncernų vienas iš vadovų“, – kaip ką pažįsta jį, sakė E.Gentvilas.
Politikas pasakojo apie pažintį su E.Masiuliu, G.Steponavičiumi.
Vytautą Gapšį E.Gentvilas teigė žinojęs kaip jauną politiką nuo tų laikų, kai vadovavo Klaipėdos uosto direkcijai, o vėliau nuo 2012 metų abu buvo parlamentarai.
„Įtampų ar konfliktų neturėjome, išskyrus tiek, kiek jis buvo valdančiosios Darbo partijos atstovas, o mes su kolegomis – opozicinėmis, bet tai neperaugo į asmeninę nuoskaudą iš mano pusės. Ryšių nepalaikome“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie „MG Baltic“ sakė tokį koncerną seniai žinojęs, bet ryšių su jo atstovais nepalaikęs.
Jokio spaudimo dėl pataisos nepatyrė
E.Gentvilo penktadienį taip pat teirautasi apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kuriuos pateikė Šarūnas Gustainis. Bylos duomenimis, pataisas jam davė „MG Baltic“ buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
„Aš prisimenu, kad buvo pataisa. Sąžiningai sakau – nesigilinau, ir nesupratau, už ką ten reikia balsuoti“, – teigė jis.
E.Gentvilas paaiškino, kad pozicija buvo balsuoti už saviškio pataisą, be to, frakcijoje buvo pasitikima kolegomis, kurie dirbo skirtinguose komitetuose ir išmanė skirtingus klausimus.
„Spaudimų ir diskusijų nebuvo frakcijoje“, – pabrėžė jis.
