LNK teismo prašė, kad T.Bartininkas būtų apklaustas neviešame posėdyje, nes bus aptarinėjamos komercinės paslaptys, tačiau teismas su tuo nesutiko.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareiškė teismui nušalinimą, tačiau teisėjų kolegija nusprendė nenusišalinti.
Anot teisėjų, T.Bartininko apklausa susijusi su kaltinimais byloje, o ne LNK komercinėmis paslaptimis.
T.Bartininkas teigė, kad per apklausas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) LNK pateikė daug medžiagos ir pabrėžė, kad ji – konfidenciali.
„Jeigu bus gilesni klausimai, kurie tiesiogiai siejasi su įmonės konfidencialiais dalykais, nežinau, kaip aš į juos atsakysiu“, – sakė jis.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė patikslino, kad jis bus klausiamas apie konkretų atvejį.
Bylos duomenimis, „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliuojant Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus R.Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida.
Tai teisėsauga laiko kyšiu buvusiam „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Manoma, kad mainais už tai V.Gapšys sutiko palaikyti Vartojimo kredito įstatymo pataisą, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis.
Tačiau „MG Baltic“ ir R.Kurlianskio advokatai vis tiek reikalavo, kad klausimus apie kainodarą T.Bartininkas atsakytų neviešame posėdyje.
„Pirkimo, kaina, sandorio suma, pirkimo būdas, pardavimo procesas“, – kas yra komercinė informacija, vardijo jis.
Anot jo, į LNK su Darbo partija dirbusi agentūra PHD kreipėsi 2015 metų lapkritį, gavus užsakymą LNK ėmė jį įgyvendinti. Jo teigimu, dėl kainų buvo kalbamasi su agentūra, o ne su pačia Darbo partija.
Anot jo, reklamos kiekiai ir kainos buvo derinamos su PHD vadovu Daliumi Dulevičiumi, su V.Gapšiu jokio derinimo esą nebuvo.
Anot T.Bartininko sutarta kaina buvo konkurencinga.
Jis neigiamai atsakė į klausimą, ar R.Kurlianskis arba LNK vadovė Zita Sarakienė jam buvo nurodę padaryti nuolaidą Darbo partijai.
Prokuroras teigė, kad apklausiamas STT T.Bartininkas esą kalbėjo kitaip.
Tačiau R.Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius įsiterpė, kad taip apklausiamąjį bandoma pigiai gąsdinti.
J.Laucius klaus,ė kaip PHD užsakymui buvo suteikta 12 tūkst. 100 eurų parama.
„Apie tokią nuolaidą žinau tik iš spaudos“, – atsakė apklausiamasis.
Prašomas pasakyti, ar jis pats ją suteikė, T.Bartininkas sakė, kad faktas, jog nuolaida buvo suteikta. „Visi klientai gauna vienokią arba kitokią nuolaidą“, – pabrėžė jis.
Nuo kokios sumos padaryta ši nuolaida, T.Bartininkas pasakyti nenorėjo. Jis teigė labai atvirai viską išdėstęs per apklausą STT.
Teisėjos klausiamas, ar R.Kurlianskis kažką bendro turi su „MG Baltic“, liudininkas sakė negalintis to pasakyti.
Teismui liudijo socialdemokratas B.Bradauskas
Pirmadienį į teismo posėdį iškviestas buvęs Seimo narys, socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jis buvo klausiamas ne tik apie Seime svarstytas įstatymų pataisas, kuriomis buvo suinteresuotas „MG Baltic“, bet ir apie sūnų Dainorą Bradauską, kuris, iškilus informacijai apie ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, turėjo palikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) direktoriaus pareigas.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė teiravosi, ar B.Bradauskas pažįsta kaltinamuosius ir kokie jų santykiai.
„Pažįstu buvusius Seimo narius, visus tris“, – sakė B.Bradauskas. Vėliau susiprato, kad pažįsta keturis – ne tik Vytautą Gapšį, Eligijų Masiulį ir Gintarą Steponavičių, bet ir Šarūną Gustainį.
Klausiamas, ar pažįsta buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R.Kurlianskį, jis atsakė neigiamai. Buvęs parlamentaras pridūrė, kad verslininką galbūt yra sutikęs renginiuose, pasisveikinęs.
„Visa Lietuva žino“, – klausiamas, ką žino apie šią bylą, nusišypsojo jis.
Teisme pirmadienį išklausytas garso įrašas iš slapta įrašyto R.Kurlianskio ir V.Gapšio pokalbio, kuriame jie mini B.Bradauską.
„Pašalinių garsų daug, ne viską iki žodžio supratau. O atsiprašau, kas čia su kuo kalbėjo?“ – po perklausos pasiteiravo B.Bradauskas.
Bylos duomenimis, pokalbyje V.Gapšys „MG Baltic“ atstovui raportavo apie Vartojimo kredito įstatymo priėmimo terminus.
„Tarp mūsų pokalbiai vyko – tai normalus procesas, vyko diskusija šitame klausime, nieko išskirtinio nematau“, – teismo paprašytas pakomentuoti girdėtą pokalbį, sakė B.Bradauskas.
Prokuroras Justas Laucius pabrėžė, kad pokalbio protokole teigiama, kad V.Gapšys su B.Bradausku yra kalbėję apie įstatymo priėmimo terminų nukėlimą.
Dėmesys – dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos
B.Bradauskas yra liudijęs pareigūnams, tačiau seniai, todėl aiškino visko galintis neprisiminti. Buvęs parlamentaras sakė su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais per apklausą kalbėjęs apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją.
Bylos duomenimis, B.Bradausko pavardę dabar kaltinamaisiais tapę politikai ir R.Kurlianskis minėjo ne kartą.
B.Bradauskas dėmesio buvo sulaukęs dėl to, kad nepalaikė projekto dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos. Šiuo projektu buvo suinteresuotas „MG Baltic“.
Socialdemokratas, apklausiamas pareigūnų, sakė, kad Seime kalbėta, kad projektas turėjo atitekti „MB Baltic“ koncernui.
Buvusią kadenciją B.Bradauskas buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jis pirmadienį teisme pasakojo tai, ką yra liudijęs per apklausą. Socialdemokratas teigė projektui prieštaravęs dėl to, kad jis buvo per brangus.
Jis pasakojo siūlęs išleisti obligacijas kelio statybai, kad žmonės jas galėtų pirkti. Šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.
Su V.Gapšiu apie kelio rekonstrukciją B.Bradauskas teigė nekalbėjęs.
Pilnas Seimas lobistų
Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė Vartojimo kredito įstatymą, kuris domino „MG Baltic“. Anot buvusio parlamentaro, buvo stengiamasi su Lietuvos banku išanalizuoti situaciją ir priimti optimaliausią sprendimą.
Klausiamas, ar su kuo nors derino šiuos klausimus, B.Bradauskas sakė, kad svarstant įstatymus visada būna siūlymų, šiuo atveju daugiausia siūlymų buvo dėl palūkanų normų.
Nes lobistų Seime vaikščiojo masė, ir dabar vaikšto.
„Aš niekada nevertinu tų siūlymų pagal vieną prizmę. Nes lobistų Seime vaikščiojo masė, ir dabar vaikšto“, – pasakojo jis.
Teisėjos klausiamas, ar gali juos paminėti, B.Bradauskas pavardžių neminėjo, tačiau sakė, kad vaikščiojo įvairių asociacijų atstovai.
B.Bradauskas patikslino lobistais vadinantis ne tik įsiregistravusius lobistais asmenis, bet ir tuos, kurie suinteresuoti.
Lino Sesicko, apie kurį teiravosi teisėja, B.Bradauskas sakė neprisimenantis. „Iš pavardžių aš nepažįstu, iš veido labiau“, – paaiškino jis.
L.Sesickas yra Investuotojų teisių gynimo asociacijos valdybos pirmininkas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Teisėja teiravosi apie Š.Gustainio pataisą Vartojimo kredito įstatymui (kurią R.Kurlianskio prašymu užregistravo Š.Gustainis – aut.), tačiau B.Bradauskas teigė jos turinio neprisimenantis.
„Š.Gustainio bent jau dauguma pasiūlymų buvo atmesti. Tokių kaip Š.Gustainio pasiūlymų buvo įvairių, dėl laiko, įsigaliojimo įstatymo, saugiklių, kad nebūtų nepilnamečiams išduodamos. Kiekviename posėdyje juos nagrinėdavome, kas svarbiausia, tie pasiūlymai kartodavosi ir kartodavosi“, – sakė jis.
Prokuroro Justo Lauciaus klausiamas, ar V.Gapšys siūlė įstatymo įsigaliojimą nukelti tolimesniam laikui, jis atsakyti negalėjo.
„Bijau sumeluot, tikrai neatsimenu“, – teigė jis.
Jis neatsiminė, ar kas nors į jį kreipėsi, kad pasiūlymų Vartojimo kredito įstatymui svarstymas būtų išimtas iš komiteto darbotvarkės.
B.Bradauskas sakė, kad jam su pavardėmis prastoka, todėl negalėjo pasakyti, kokie žmonės ėjo į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį dėstyti nuomonės ir pasiūlymų svarstomiems projektams.
Buvęs parlamentaras sakė, kad įstatymą, reglamentuojantį greituosius kreditus, reikėjo taisyti, nes į jį patį yra kreipęsi nemažai žmonių, kurie skundėsi, kad jų giminės prasiskolino dėl to, kad greituosius kreditus gauti yra labai lengva.
„Kaišiadoryse priimdavau žmones“, – sakė jis.
N.Žimkienė teiravosi, ar jį kas nors kvietėsi į kavines aptarti įstatymų, B.Bradauskas sakė, kad jo niekas nekvietė.
„Jeigu jūs esate pažįstami su kuo nors, atėjote į kavinę pavalgyti ir atšvęsti, ir kas nors iškels problemą, argi jūs sakysite, kad kavinėje aš nekalbu šia tema? (...) Niekada nesprendi kavinėje klausimų, pasiūlymą išklausai, aš išklausydavau pasiūlymą ir sakydavau: svarstysime, žiūrėsime. Ir medžioklėj, ir žvejyboj, aš neskirdavau vietos, kokioje vietoje yra siūlymas, tas neturėjo reikšmės, svarbu, kad geras“, – sakė jis.
Ir medžioklėj, ir žvejyboj, aš neskirdavau vietos, kokioje vietoje yra siūlymas, tas neturėjo reikšmės, svarbu, kad geras.
B.Bradauskas aiškino, kad jam nesuprantama, kodėl Seimo nariai turėtų vengti kalbėtis su visuomenės atstovais.
Jis sakė, kad parlamentarams niekas nerekomenduoja su kuo nors nesusitikinėti, tačiau viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje reikia nurodyti, kas jam galėtų sukelti interesų konfliktą.
„Mano nuomone, būtina su verslininkais bendrauti, būtina! O ne su kažkokiomis ten idėjomis. Iš idėjų sotus nebūsi“, – pareiškė jis.
E.Masiulis B.Bradausko klausė, ar Š.Gustainio pataisa, jei būtų priimta, būtų sugriovusi įstatymą ir esmingai pakeitusi reguliavimą.
B.Bradauskas sakė, kad ne.
„Tas jo siūlymas, jeigu dabar atgaminu, nebuvo priimtas, čia viena iš mažų dalelyčių“, – pridūrė jis.
Mano nuomone, būtina su verslininkais bendrauti, būtina! O ne su kažkokiomis ten idėjomis. Iš idėjų sotus nebūsi.
Su sūnumi apie R.Kurlianskį pasikalbėjo kaip tėvas
Teisėja taip pat teiravosi apie B.Bradausko sūnų Dainorą Bradauską, kuris dėl savo ryšių neteko Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) direktoriaus pareigų.
„Išgirdau apie sūnaus ir R.Kurlianskio pažintį, kai buvo paskelbta ir paviešinta visa šita spaudoj, ir taip toliau. Nežinau visų sūnaus pažįstamų ir draugų, klasės draugus prisimenu, o studento tai tikrai nežinau“, – teigė jis.
Klausiamas, ar jis teiravosi sūnaus apie santykius su R.Kurlianskiu, B.Bradauskas sakė su sūnumi kalbėjęs šia tema daug kaip tėvas.
„Manau, kad jis tėvui nemeluoja, kažkam tai užkliuvo, kažkam tai reikėjo. Vienas faktas: sūnui vadovaujant „Maximai“ suskaičiuoti 2 mln. eurų mokesčių, kai jį atleido, tas faktas slėptas dvejus metus, o paskui paviešintas kaip jau naujo vadovo nuopelnas“, – teigė B.Bradauskas, jis pridūrė, kad ne viskas šioje istorijoje švaru.
Jis prisiminė paviešintą informaciją, kaip R.Kurlianskis D.Bradauskui žadėjo atsiskaityti, tačiau jo sūnaus atsakymo esą nebuvo pokalbyje girdėti.
„Man svarbiau šeimos problemos negu šitie reikalai“, – sakė jis.
Apie D.Bradausko santykius su R.Kurlianskiu daugiau tapo žinoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) išslaptinus dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos.
15min jau rašė, kad tuomet, kai VP pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikiklį, ji pagalbos paprašė „MG Baltic“. Slapta įrašytame pokalbyje D.Bradauskas esą pažadėjo pakuruoti šį procesą, o apie jo rezultatus per R.Kurlianskį bus informuota VP tuometė vadovė D.Dominienė.
„Taip kad, kad, kad prie abipusiai tenkinančių rezultatų, o rezultatas būtų abipusiai tenkinantis, tu mane supratai?“ – tokį R.Kurlianskio pareiškimą D.Bradauskui užfiksavo pareigūnai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Praėjusią savaitę teismas stebėjo, kaip STT pareigūnai pažymėjo E.Masiulio automobilyje buvusius pinigus.
Apklausė ne visus kaltinamuosius
Teismas jau apklausė buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį, parodymus taip pat davė koncernui „MG Baltic“ bei Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys advokatai. Seimo narys Gintaras Steponavičius ir buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis parodymų dar nedavė, jie tai pageidauja padaryti vėliau.
