Po pietų į teismą liudyti buvo kviečiamas bene svarbiausias politinės korupcijos bylos liudytojas – koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus.
Tačiau nespėjus iki pietų apklausti R.Raulynaičio, D.Mockaus apklausa nukelta į trečiadienį.
Kaltinamuoju netapo
2016 metų rugpjūčio pabaigoje vz.lt pranešė, kad R.Raulynaitis apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Šis statusas suteikiamas asmenims, apie kurių galbūt nusikalstamą veiką turima duomenų, tačiau jų nepakanka įtarimams pareikšti. Akivaizdu, kad duomenų nepakako – bylą atidavus teismui paaiškėjo, kad jam jokie kaltinimai nereiškiami.
„Aš manau, kad tie kaltinimai yra nepagrįsti, tą įrodys teismas“, – žurnalistų klausiamas apie šią bylą, pirmadienį sakė jis.
R.Raulynaitis minėjo tam pagrįsti turintis labai daug argumentų ir jie visi bus išsakyti pirmiausiai teismui.
R.Raulynaitis pirmadienį teisme pasirodė gerai nusiteikęs, prieš posėdį keliais žodžiais persimetė su Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi.
Jis teisme sakė visiškai nepažįstantis buvusio Liberalų sąjūdžio nario Šarūno Gustainio, tik šiek tiek pažįstantis buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį, su kuriuo yra kelis kartus matęsis renginiuose.
G.Steponavičių teisininkas sakė pažįstantis nuo Sąjūdžio laikų, o Eligijų Masiulį – 10–15 metų, jis teigė, kad šis kaltinamasis buvo ir yra perspektyvus politikas.
„E.Masiulis man yra vizionierius, labai išmintingas žmogus“, – susižavėjimą demonstravo jis.
Su Raimondu Kurlianskiu santykius R.Raulynaitis įvardijo kaip darbinius. Jis R.Kurlianskį vadino visada pasitempusiu ir galantišku.
R.Raulynaitis teigė esantis „MG Baltic“ teisininku nuo 2000 metų.
„Koncernas yra vienas didžiausių mano klientų“, – paaiškino jis.
Teisėja Nijolė Žimkienė daug klausinėjo apie R.Kurlianskio vaidmenį koncerne. R.Raulynaitis teigė, kad pradžioje jis buvo „MG Baltic Investment“ vadovas, o vėliau – žiniasklaidos priemones valdančios „MG Baltic Media“ vadovas.
R.Raulynaitis: R.Kurlianskis nebuvo viceprezidentas
R.Raulynaitis paliudijo, esą R.Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentas. Nors tokios pareigos anksčiau buvo nurodomos koncerno interneto svetainėje.
Kaltinimuose tvirtinama, kad R.Kurlianskis nusikaltimus esą darė kaip „MG Baltic“ viceprezidentas ir siekdamas koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo, todėl kaltinimai pareikšti ir pačiam koncernui.
Koncerno advokatas Linas Belevičius dar prasidėjus bylai aiškino, kad R.Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentu, nes „MG Baltic“ išvis neturėjo viceprezidento pareigybės.
Tą pirmadienį pakartojo R.Raulynaitis – esą tokios pareigybės nebuvo koncerno įstatuose.
Jeigu įstatuose nėra viceprezidento pareigybių, tai reiškia, nėra viceprezidento.
„Mane irgi vadina viceprezidentu, aš nesu viceprezidentas“ – per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė jis.
Į repliką, kad R.Kurlianskis viceprezidentu buvo nurodomas koncerno interneto svetainėje, R.Raulynaitis teigė, kad nesvarbu, kur jis ir kaip buvo įvardijamas.
„Jūs gal irgi esate kažkaip įvardijama arba kiti žmonės yra įvardijami. svarbu, kaip yra parašyta įstatuose. Jeigu įstatuose nėra viceprezidento pareigybių, tai reiškia, nėra viceprezidento. Kaip kas vadinamas yra visiškai nesvarbu – jis nebuvo viceprezidentas, jis buvo valdybos narys kaip aš“, – pabrėžė jis.
15min šią informaciją tikrino.
„R.Kurlianskis neturėjo įgaliojimų veikti koncerno vardu“
Prokuroras Justas Laucius liudytojo klausė ar nuo D.Mockaus koncerne priklausė viskas. R.Raulynaitis į tai atsakė klausimu, ar nuo generalinio prokuroro sistemoje priklauso viskas ir iškart atsakė: „Aišku, kad ne.“
„Ką reiškia atsiskaitydavau?“, – kelis kartus klausiamas, ar atsiskaitydavo D.Mockui, kalbėjo jis. Vėliau patikino, kad ne.
„Ne, neturėjo, nei vienas valdybos narys tokių įgaliojimų neturėjo“, – į klausimą, ar R.Kurlianskis turėjo įgaliojimus veikti koncerno vardu, jis patikino, kad tokių įgaliojimų nebuvo nei raštiškų, nei žodinių.
Teismas pirmadienį klausė slapta įrašyto pokalbio, kuriame dalyvavo R.Raulynaitis, E.Kurlianskis ir E.Masiulis, tačiau teismo salėje net nėjo suprasti, apie ką jie kalbasi.
R.Raulynaitis po pokalbio išklausymo sakė, kad pokalbis įvyko prieš Seimo rinkimus, buvo svarstoma, kurioms partijoms jie bus sėkmingi.
Jis sakė, kad yra dalyvavęs keliose dešimtyse panašių susitikimų.
„Elementarūs pokalbiai apie mūsų valstybę, kadangi mums visiems rūpi“, – sakė jis.
Paklaustas apie santykius su E.Masiuliu, jis sakė, kad jie darbiniai. Vėliau klausinėjamas jis patikslino turėjęs omenyje, kad jie nebuvo asmeniniai.
Nors pokalbyje buvo paminėtas Š.Gustainis ir Vartojimo kredito pataisa, R.Raulynaitis kratėsi ką nors žinojęs apie tą pataisą ir dar kartą patikino Š.Gustainio niekada nepažinojęs.
Kadangi aš mėgstu chaliavą. Čia kai nueini į restoraną ir už tave kas nors sumoka.
Teisėjo Ugniaus Trumpulio klausiamas, tai kodėl jis apskritai dalyvavo susitikime ir ką ten veikė, R.Raulynaitis sakė to gerai nepamenantis, bet čia pat svarstė, kad jį R.Kurlianskis tądien greičiausiai pasikvietė išgerti kavos.
„Kadangi aš mėgstu chaliavą. Čia kai nueini į restoraną ir už tave kas nors sumoka (...) Aš mėgstu pašnekėti, man duoda pavalgyt, o aš šneku“, – prokurorui J.Lauciui, klaususiam, ką jis veikė kavinėje, atsakė R.Raulynaitis.
Jis pridūrė nesupratęs, kas pokalbyje šnekama, nes turi savybę negirdėti, kas jam neįdomu.
Paminklas – jo idėja
R.Raulynaičio buvo teiraujamasi apie paminklo Jonui Basanavičiui istoriją.
Prokurorai įtaria, kad „MG Baltic“ atstovai siekė, jog paminklas būtų statomas K.Sirvydo skvere. Toks noras, manoma, gimė dėl to, kad verslininkai buvo prisiklausę kalbų, kad statybas K.Sirvydo skvere planuoja konkurentai – Roberto Dargio bendrovė „Eika“.
Apie tokią versiją L.Belevičiaus pirmadienį paklaustas R.Raulynaitis sakė: „Tai yra rusiška mąstymo logika (...) Paprasčiau kalbant, tai yra nesąmonė.“
R.Raulynaitis pabrėžė, kad pastatyti paminklą J.Basanavičiui sugalvojo jis.
Kaip jį citavo BNS, R.Raulynaitis yra J.Basanavičiaus muziejaus Vilkaviškio rajone, Ožkabaliuose, įkūrėjas ir vadovavo jam penkerius metus.
„Aš sugalvojau, kadangi jaučiau pareigą, pastatyti paminklą Basanavičiui“, – kad tai buvo jo idėja, pirmadienį liudijo R.Raulynaitis.
„Dauguma mano gerbiamų žmonių norėjo, kad paminklas būtų K.Sirvydo skvere“, – sakė teisininkas.
Jis citavo raštą, skirtą Vyriausybei ir merui Remigijui Šimašiui, kuriuo prašoma paminklą statyti būtent toje vietoje. Liudytojas vardijo jį pasirašiusius visuomenės veikėjus. Tarp jų buvo tuomet dar ne prezidentas Gitanas Nausėda, Vytautas Landsbergis, signatarė Birutė Valionytė, Donatas Katkus, kiti žinomi asmenys.
Klausiamas, ar su R.Šimašiumi kalbėjo apie paminklą, R.Raulynaitis atsakė teigiamai.
Jis teigė su meru kalbėjęs, nes girdėjo raginimų šiuo klausimu „nueiti pas tuos liberalus“. Tačiau klausinėjamas teisėjos N.Žimkienės, kas ragino tai daryti, liudytojas nieko nepatikslino: „Taip sakydavo visi.“
„Teko bendrauti ir privačiai ir neprivačiai (su meru – aut.)... Paskui atsirado kažkoks pasiūlymas, nežinau kokiu būdu, prie filharmonijos. Ne tik politikai, bet ir kultūrininkai turėjo keletą nuomonių“, – teigė jis.
D.Mockus, kuris buvo pasirengęs finansuoti projektą, esą nesirūpino, kur jis turėtų stovėti.
Aš jums nesiūliau nei už paminklą, nei už įstatymus, nei už kažką, ir jūs man nesiūlėte.
„R.Kurlianskis projekte dalyvavo kaip ir visi žmonės, kuriems išūžiau ausis“, – paklaustas, koks buvo R.Kurlianskio vaidmuo, tikino jis.
„Jei ne Liudo Mažylio rastas laiškas, ne originalas, dokumentas, nebūtų buvę apie ką šnekėti, kaip švęsti (...) Tiesiog tai buvo mūsų valstybės tokios galimybės ar ne galimybės, visiškas užstrigimas“, – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimą liudydamas kritikavo jis, leisdamas suprasti, kad paminklo statybos tam ir buvo inicijuotos.
„Aš jums nesiūliau nei už paminklą, nei už įstatymus, nei už kažką, ir jūs man nesiūlėte“, – atsakydamas į E.Masiulio klausimus, ar jis ką nors siūlė ir žadėjo pasirūpinti, kad paminklas išdygs tam tikroje vietoje, kalbėjo R.Raulynaitis.
Klausiamas, ar jis yra norėjęs kam nors atsilyginti už tai, kad palaikė jo idėją, R.Raulynaitis patikino, kad tokių keistų minčių jam nekyla.
„Žodžio babkės aš nevartoju“
Prokurorų surinktais duomenimis, tiek R.Raulynaitis, tiek D.Mockus, dalyvavo 2015 metų gruodžio 16 dieną restorane „Meat Steak House“ įvykusioje vakarienėje. Joje, kaip įtaria teisėsauga, buvo kalbama apie pinigus ir Liberalų sąjūdį.
Slapta fiksuota, kad verslininkai, laukdami politikų, esą tarėsi, kaip su jais reikia šnekėti.
„Aš manau, žinai, šita rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reikia pasakyti nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to...“ – šie žodžiai priskiriami koncerno savininkui.
Iš įrašyto pokalbio galima spręsti, kad koncerno prezidentas galėjo būti nepatenkintas politikų neveiklumu, esą jų nėra už ką girti: „Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mums reikia išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą padygliuot, kad... Nu... Ir... Nuo jūsų protingo veikimo jūs arba turėsit, arba neturėsit. Mes nešnekam kaip, nestatom į kampą, neterorizuojam, neatiminėjam kažkokių pinigų. Nes aš pinigų duodu, supranti, nu taip ta prasme... Ir jeigu jūs, nu toliau žiurkiausit, nežinau, (...) Kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, o čia laikysit (...) tai čia visai, žinok (necenzūrinis žodis).“
Kaip nurodoma pokalbio išklotinėje, po šių koncerno prezidento žodžių R.Raulynaitis ištarė: „Į orą leisim babkes“.
Nors ši frazė priskiriama R.Raulynaičiui, jis pirmadienį žurnalistams sakė nesantis tikras, kad ją pasakė.
„Yra protokole ta frazė, bet kas ją pasakė... Aš nesu tikras, kad ją pasakiau, aš tokio žodžio babkės nevartoju“, – teigė R.Raulynaitis.
Paklaustas, ar žino ką nors apie pinigus ir Liberalų sąjūdį, koncerno teisininkas atsakė neigiamai.
„Jei dalyvavau vakarienėje, nereiškia, kad aš dariau ką nors daugiau, negu valgiau (...) Aš negirdėjau, kas buvo kalbama, aš girdžiu tai, ką aš kalbu, o ką kiti kalba, aš girdžiu labai blogai“, – patikino jis.
Jis pabrėžė negirdėjęs, kad vakarienės metu būtų kalbama apie pinigus arba paramą.
Vėliau, kaip nurodoma pokalbio išklotinėje, D.Mockus klausė, „kiek jie gauna“, o R.Kurlianskis vėliau pokalbyje pasvarstė, kad „du šimtus eurų tai galvoju beveik“.
Tačiau ar tai jau esą perduoti, ar galbūt ketinami perduoti pinigai, iš pokalbio suprasti sunku.
„Ir, manau, kad... Ir manau, kad truputį reikia pasilikti viršui, Eli... ta prasme, čia Eligijui reikia“, – tokius R.Kurlianskio žodžius fiksavo teisėsauga.
Kaip galima suprasti iš pokalbio išklotinių, D.Mockus ir toliau liejo pyktį dėl to, kad nemato naudos iš draugystės.
„Jie šiaip, šiaip jie normalūs, viskas normaliai. Klaipėdą Eligijus rūpina, kiek jis ten gali, nes mes Klaipėdą pasiėmėm, normaliai va. Ta prasme Eligijus yra normalus. Remigijus... (Šimašius – aut.) Va toks keistas iš tikrųjų, nes kartais geriau tiesiai neprašyt, geriau vat, sakyt, mes prieinam ten, mes pasiimsim. (...) Tai mano logika tokia. Manau, kai susidėliosim visus, galėsim prisėst, ta prasme, pažiūrėti dar ką kiti. Ko čia jau vaidint. Kiek kiti... Gali – negali. Nori? Turėtų prisidėt? Nes nuo to viskas paprastai parodyti“, – bandė jį raminti R.Kurlianskis.
„Nu, tai visi nori ant svetimo. O dabar jau už dyką dirbt, nu, čia natūralu, labai žmogiška“, – į pokalbį įsitraukė R.Raulynaitis.
Po kurio laiko į restoraną įžengė Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius. Jie verslininkams pasakė, kad „Remio“, tai yra Remigijaus Šimašiaus, nebus.
„Va, gražiausiai. Tai mes ant jo viską pasiruošėm. Klausykit, čia tai man padstavą padarėt žiauriai. Aš ant jo stalą išmušiau. Prigrasinau restorano viršininkui, sakau, kas kiečiau čia gali būt, man tik vardink, mažas. Ir dabar tokia lažūcha man dabar“, – į tai, teisėsaugos duomenimis, sureagavo D.Mockus.
Sužinojęs, kad R.Šimašius galbūt išvyko pas Gedvydą Vainauską, „Lietuvos ryto“ vyriausiąjį redaktorių, D.Mockus, kaip nurodoma pokalbio protokole, tarstelėjo: „Ko labiau bijo, pas tą ir išvarė, nu, aišku“.
Teisėsaugos duomenimis, vakarienės metu R.Kurlianskis ir E.Masiulis buvo išėję parūkyti. Apie ką jiedu ten kalbėjosi, užfiksuoti nepavyko.
Koncernas „MG Baltic“ įtariamas Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos papirkimu ir prekyba poveikiu.
