Bylos duomenimis, R.Kurlianskis parlamentarui Šarūnui Gustainiui perdavė Vartojimo kredito įstatymo pataisą ir rūpinosi, kad ji būtų priimta.
Jis kaltinamas bandęs neteisėtai paveikti politikus, kad šie priimtų kai kurias nuostatas liberalizuojančias įstatymo pataisas, nes Lietuvos banko pasiūlytas reglamentavimas buvo pernelyg griežtas.
Ji sakė, kad dirbdama Lietuvos banke matė, kad greitųjų kreditų rinka labai sparčiai auga, o kartu vyksta ne tokie geri dalykai – didėja pradelstų mokėjimų skaičius, žmonių, kurie negali atiduoti, ima naujus kreditus tam, kad galėtų grąžinti senus.
„Mūsų pareiga buvo įspėti politikus apie procesus ir pasiūlyti pataisas, kaip tuos procesus suvaldyti“, – sakė ji.
Anot I.Šimonytės, dėl to buvo parengtas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas, jis buvo perduotas Finansų ministerijai.
„Ilgą laiką mūsų siūlymai nesulaukė susidomėjimo“, – teigė ji.
Anot politikės, ėmus domėtis, kodėl taip yra, aiškių atsakymų nebuvo. Tuomet, anot jos, žiniasklaida aprašė dramatiškas istorijas apie žmones, įklimpusius į skolas.
Galiausiai pataisos nukeliavo į Seimą.
I.Šimonytė sakė, kad buvo jaučiama, kad nenorima imtis šių pataisų, pavyzdžiui, įtrauktos į posėdžio darbotvarkę jos netikėtai iš jos dingdavo.
Svarstant jas, pataisos keitėsi, tačiau I.Šimonytė sakė, kad tame jokio stebuklo nėra – svarstant pataisas svarstomi įvairūs pasiūlymai.
„Bet viena nuostata buvo absoliučiai esminė. Pareiga kreditų davėjui įsitikinti, kad klientas sugebės grąžinti paskolą. Pagrindinė problema buvo neatsakingo skolinimosi, todėl ši nuostata buvo esminė“, – sakė ji.
Pasak politikės, buvo sulaukta daug spaudimo, kad ši nuostata dingtų iš projekto.
Ji liudijo žinanti įmonę „4 Finance“, nes jos tuometis vadovas Gediminas Velička labai rūpinosi, kad griežtesnė tvarka nebūtų įteisinta.
Pasak jos, 2016 metais įsigaliojo įstatymas ir netrukus spartus greitųjų kreditų rinkos augimas sustojo. „Ar susitraukė, ar pradėjo mažiau augti, nepamenu. Bet pradelsti mokėjimai, įsiskolinimas pradėjo mažėti“, – atsakydama į prokuroro Justo Lauciaus klausimus, teigė parlamentarė.
Pasak jos, liberalas Kęstutis Glaveckas labai palaikė Lietuvos banko pataisas ir net nelabai mandagiai bendravo su tais, kurie įrodinėjo, kad sugriežtinti reglamentavimo nereikia.
„Negalėčiau pasakyti, kad socialdemokratas Bronius Bradauskas oponavo pasiūlymams, jo vadovavimas darbo grupei tikrai buvo objektyvus. Blogiau, kad ši darbo grupė kurį laiką nebuvo sudaryta, o kai buvo sudaryta, kurį laiką visai nedirbo, nebuvo posėdžių“, – apie B.Bradausko, vadovavusio pataisas svarsčiusiai darbo grupei, vaidmenį, kalbėjo ji.
Anot I.Šimonytės, jis net buvo užsiminęs, kad giminėje turėjo skaudų atvejį, susijusį su greitaisiais kreditais, todėl šį darbą priėmė šiek tiek asmeniškai.
I.Šimonytė sakė, kad su „MG Baltic“ koncernu jai nebuvo tekę susidurti. Ji teigė tuo metu mačiusi nemažai užsakomųjų straipsnių, kurie kritikavo norą keisti Vartojimo kredito įstatymą.
„Medijoje daugiau gal buvo neigiamo dėmesio mūsų siūlymui, bet įstatymas galiausiai buvo priimtas“, – sakė ji.
R.Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius klausė, ar jos dalyvavimas Tomo Dapkaus laidoje LNK televizijoje galėtų būti suprantamas kaip kyšis. I.Šimonytė sakė, kad tai, ar kvietimas į laidą yra kyšis, vertins teismas, tačiau ji teigė mananti, kad į televizijos laidas buvo kviečiama dėl užimamų pareigų.
Šioje byloje prokurorai įrodinėja, kad Eligijus Masiulis, pakviestas į T.Dapkaus laidą, iš dalyvavimo joje gavo neturtinės naudos.
„Gavote neturtinės naudos?“ – klausė G.Danėlius.
„Makiažo pagrindu“, – jam atsakė I.Šimonytė.
Kitas R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas klausinėjo apie tai, kaip pasikeitė komercinių bankų pajamos priėmus aptariamas pataisas. I.Šimonytė teigė, kad tuo metu, kai buvo svarstomos pataisos, jas stabdyti bandžiusios interesų grupės taip pat skleidė visokias kalbas apie tai, kad naudą gaus komerciniai bankai.
„Komercinių bankų profilis, jų veikla buvo visiškai kitoks nei greitųjų kreditų bendrovių“, – teisme teigė I.Šimonytė.
R.Kurlianskis jos klausė, kodėl vartojimo kredito bendrovės galėjo būti suinteresuotos, kad kredito gavėjas jo negrąžintų.
„Turiu omenyje, kokią prasmę turėjo priešinimasis (pataisoms, – aut. past.), jeigu jos gerino pataisų grąžinimo galimybę?“ – klausė jis.
„Man irgi, kaip sveiko proto žmogui, taip atrodytų, – atsakė I.Šimonytė. – Pagrindinis maitinimas yra mastas, nors dalis kreditų lieka negrąžinti ir vėliau dėl jų reikia bylinėtis teismuose. Tačiau didelė apyvarta yra tai, ko reikia šitam kreditų modeliui palaikyti.“
E.Masiulis palinkėjo sėkmės rinkimuose
Eligijus Masiulis klausė, ar nėra normalu, kad liberalas palaiko liberalesnę poziciją.
„Bet kas gali oponuoti bet kam, nes gyvename demokratinėje valstybėje. Kiek kartų idėjiniai liberalai balsuoja kaip idėjiniai socialdemokratai, čia jau kitas klausimas. Bet tai nėra esmė šioje byloje“, – teigė I.Šimonytė.
Ji sakė, kad, kai registruojamas pasiūlymas nepridedant savų argumentų, tai verčia manyti, kad politikas pats ir neturi ką pasakyti, o atstovauja kitiems.
„Ačiū labai ir didžiausios sėkmės rinkimuose“, – sakė jai E.Masiulis.
R.Kurlianskis: paramą VšĮ skyriau šiaip sau
R.Kurlianskis penktadienį pareiškė, kad paramą eksparlamentaro Šarūno Gustainio viešajai įstaigai skyrė šiaip sau, o ne siekdamas Vartojimo kreditų įstatymo pataisų priėmimo.
„Parama buvo. Ar tai buvo kyšis – ne“, – žurnalistams per posėdžio pertrauką sakė jis.
Paklaustas, kodėl skyrė tą paramą, jis atsakė: „Šiaip sau. Norėjau. Aš norėjau suteikti tą paramą.“
R.Kurlianskis sakė, kad Š. Gustainio pataisa buvo automatiškai naudingesnė verslui, nes jis yra liberalas.
„Valdžia visuomet stengiasi ir labai nori apriboti verslą, verslas visada priešinasi. Aš bet kurį iš čia (byloje – BNS) nagrinėjamų procesų apibūdinčiau būtent šitaip“, – kalbėjo buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas.
„Verslas yra karas, taip pat ir karas su valdžia“, – pridūrė R. Kurlianskis.
Jis neigė taręsis su Š. Gustainiu dėl pataisos, bet patvirtino, kad dėl jos galėjo kalbėti su buvusiu kreditų įmonės „4 finance“ vadovu Gediminu Velička.
„Buvo daug bandymų stabdyti priėmimą“
I.Šimonytė ikiteisminio tyrimo pareigūnams liudijo, kad Lietuvos bankui registravus pataisas ilgą laiką Finansų ministerija ir Seimas nieko nedarė, o į projektą pasižiūrėjo tik po kelių vienas po kito nutikusių nelaimingų atsitikimų, susijusių su greitųjų kreditų paėmimu.
Pasak jos, greitųjų kreditų bendrovių atstovai buvo labai aršiai nusiteikę ir bandė įrodyti, kad nieko nereikia daryti.
„Jų pozicija buvo puolamoji, viešojoje erdvėje buvo daug užsakomųjų straipsnių, nukreiptų prieš Lietuvos banko pasiūlymą. Buvo tiek procedūrinių, tiek techninių bandymų stabdyti pataisų priėmimo procesą, priėmimas buvo vilkinamas, be to, įstatymo projektas ne kartą buvo išimamas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės“, – tyrėjams sakė parlamentarė.
„Šarūnas Gustainis įregistravo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos lobistų pasiūlymus, tačiau darbo grupė jų nepriėmė. Ypač jis „stūmė“ pataisas dėl kredito gavėjų mokumo vertinimo, bet Biudžeto ir finansų komitetas joms nepritarė“, – teigė ji.
Bylos duomenimis, 2015 metų liepą Š.Gustainis priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, o tų pačių metų spalio mėnesį susitiko su R.Kurlianskiu.
Anot prokurorų, susitikimo metu tuometinis Seimo narys Š.Gustainis iš verslininko gavo minimos pataisos tekstą, o vėliau ją registravo ir balsavo už priėmimą.
Tyrėjai užfiksavo, kad R.Kurlianskis Seime priimamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas aptarinėjo su buvusiu vartojimo kreditų įmonės „4 finance“ vadovu Gediminu Velička.
