„Svarbiausia, kad M.Golovatovo nusikaltimai Sausio 13-ąją buvo įrodyti teisme ir jis išliks istorijoje kaip nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdytojas“, – 15min sakė nukentėjusysis byloje, tėvo per sovietų agresiją netekęs Robertas Povilaitis.
Jis pabrėžė, kad Rusijos karo nusikaltėliai turi būti persekiojami iki mirties.
„Gaila, kad jis neatliko jam paskirtos bausmės, bet tokia jau yra realybė – teroristinėje rusijoje slepiasi daugybė karo nusikaltimų vykdytojų, kuriuos išgaudyti reikės daug tarptautinės bendruomenės pastangų ir laiko. Tikiuosi Lietuvos ir kitų valstybių teisėsauga padės Ukrainai surasti ir nuteisti visus nusikaltimus vykdančius asmenis. Juos persekioti reikia iki pat mirties“, – teigė R.Povilaitis.
Prieš 11 metų M.Golovatovui tik per plauką pavyko išvengti Lietuvos teisėsaugos.
2011-ųjų vasarą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas.
Baltijos šalys protestuodamos atšaukė ambasadorius iš Austrijos, aiškintis aplinkybių vėliau buvo sudaryta dvišalė darbo grupė.
Austrija viešai tikino, kad sulaikyti ilgesniam laikui ir perduoti Lietuvai M.Golovatovą trūko duomenų, tačiau Lietuvos pareigūnai įtaria, kad Viena taip pasielgė dėl Rusijos spaudimo.
Apie M.Golovatovo mirtį pirmadienį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija.
Siuntė lietuvius į mišką
Lietuvos teismai įsigaliojusiais nuosprendžiais yra konstatavę, kad M.Golovatovas vadovavo kariškiams ir koordinavo jų veiksmus užimant Televizijos bokštą. Jam už akių buvo skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Televizijos bokšto darbuotojas Algirdas Ramanauskas teisėsaugai yra atpasakojęs savo akistatą su M.Golovatovu, kai pastatas buvo užimtas.
„Kariškiams užėmus TV bokštą, į patalpas, kuriose jie buvo, įėjo, kaip spėja, karininkas. Liudytojas suprato, kad būtent šis asmuo vadovavo operacijai, nes girdėjo, kaip jis per radijo stotelę pranešė, kad TV bokštas užimtas ir užduotis įvykdyta“, – rašoma nuosprendyje.
A.Ramanauskas matė kariškio veidą – jis buvo nusiėmęs antveidį ir šis veidas jam labai įsirėžė į atmintį.
Po įvykių, kai Austrijoje buvo paleistas M.Golovatovas, liudytojas patvirtino, kad būtent jį ir matė tą naktį TV bokšte raportuojantį apie užduoties įvykdymą.
TV bokšto taip pat nurodė, kad vėliau kariai klausė šio karininko, ką daryti su liudytoju ir kitais asmenimis. Juos nužiūrėjęs, karininkas trumpai pasakė, kad „šituos į mišką“, po ko kariškiai juos išvedė iš pastato.
Tada į mišką nuvesti lietuviai mirtinų kulkų išvengė, tačiau sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir Televizijos bokštą žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
Nors dalinė žiniasklaidos kontrolė ir buvo prarasta, tačiau svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji Taryba Laisvės gynėjų dėka buvo išsaugota.
Lietuvos teismai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumų kaltais yra pripažinę daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų.
