Ar kada lankėtės 400 gyventojų turinčiuose Šateikiuose? Čia vis dar veikia pagrindinė mokykla, darželis, o kultūros centre verda net 7 būrelių veiklos.
Tiesa, kiek nustebina faktas, kad viename pastate įsikūrę tiek laidojimo namai, tiek vaikų dienos centras. Užeini vidun, suki vienon pusėn –vyrauja atsisveikinimo su mirusiaisiais atmosfera, kiton – vaikų krykštavimas. Bet tai, tikėtina, įprasta mažuose miesteliuose.
Kaip pristatė teatralizuotą ekskursiją žemaitiškai surengusi šateikiškė Margarita, šis kraštas bagotas – turi net dvi legendas.
Štai Šateikių kaimelio legenda pasakoja, kad šiose vietose buvusi be galo didelė giria. Kaimelio viršininkas buvęs Šateika, drūtas, teisingas vyras. Nuo jo pavardės ir kilęs vietovės pavadinimas.
„Šateikių girios legenda pasakoja, kad dabartinės bažnyčios vietoje stovėjo medinė griežto bajoro Šateikos pilis. Turėjo jis be proto gražią dukterį Mildą. Viens pats augino ją, nes motina mirė per gimdymą.
Vieną kartą, per pačią ilgiausią vasarvidžio naktį, gražuolė Milda išėjo į pilies balkoną ir užtraukė ilgesingą dainą. Čia pat, iš po medžio, atsišaukė kitas balsas. Tai buvo Platelių žvejo sūnus Meilutis. Visą naktį sklido garsas iš bokšto – prie medžio, nuo medžio – į bokštą. Kas vakarą Milda išeidavo ir dainuodavo, Meilutis jai pritardavo.
Rūmai pradėjo šnarėti: kas čia vyksta, kokie monai? Šateika sužinojo, kad kažkas kėsinasi į jo brangiausią turtą, ir 100 rykščių nedorėliui Meilučiui skyrė. Tarnai pagrobė Meilutį, pririšo su didžiausiais šniūrais ir pradėjo lazdomis plakti. Ties 37-tu kirčiu Meilutis nebeatlaikė, jo balsas užtilo.
Sužinojusi Milda šoko per balkoną ir krito negyva. Šateika tiek pergyveno, kad išėjo nežinomais keliais. Tą naktį kilęs baisinis gaisras, sunaikinęs bajoro pilį. Žmonės, bijodami, kad nebekiltų baisių dalykų, toje vietoje pastatė medinę bažnyčią“, – legendą nupasakojo gidė.
Statė draudimo metu
Kaip atrodė ta medinė bažnyčia 1860 metais, galima sužinoti, skaitant Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“.
Ten rašoma: „Bekeliaudamas aš atkeliavau į Šateikius. Pamačiau medinę bažnytėlę, nuėjau pas kunigą ir paklausiau, kas ta bažnyčia rūpinasi. Kunigas papasakojęs, kad Šateikiuose yra toks grafas Pranciškus Pliateris. Kad jis ruošiasi statyti raudonų plytų bažnyčią. Užėjau vidun. Salantų bažnyčios grožybė nė iš tolo neprilygsta Šateikių medinės bažnyčios grožiui“.
Sunykus medinei bažnytėlei, 1875 metais Šateikius papuošė dabartinė, neogotikinio stiliaus mūrinė Šv. Evangelisto Morkaus bažnyčia.
Tai buvo viena pirmųjų istorizmo epochos bažnyčių, kurioje panaudota gotikos interpretacija.
Įdomu tai, kad šventovė buvo statoma tuo metu, kai naujų katalikų bažnyčių statyba Lietuvos teritorijoje buvo uždrausta ir leidžiama tik su tam tikromis išimtimis.
Šventoriaus pakraštyje išlikę grafų Pliaterių kelių šeimos narių kapai ir antkapiniai paminklai.
Susituokė Naujųjų metų dieną
Užeiname į bažnyčios vidų.
Pirmiausiai akis patraukia užrašas: šioje bažnyčioje 1909 metų sausio pirmą dieną susituokė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.
