Praranda galimybes
Viešuosius logistikos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prieš keletą metų numatyta įrengti valstybinių įmonių (AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto) pajėgomis, tų miestų savivaldybės projektuose įvardijamos kaip partneriai. Procesai šiais metais pajudėjo Vilniuje ir Kaune – pasirašytos rangos darbų sutartys, pradėtos statybos. Tuo tarpu Šiaulių miesto valdžia nusprendė eiti kitu keliu – įgyvendinti šį projektą savo jėgomis, nors pati Savivaldybė jokių krovinių pervežimų neatlieka, o miesto biudžete švilpauja vėjai.
Šiaulių VLC suplanuotas greta Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ esančios teritorijos. Planuose buvo sujungti krovinių pervežimą oro, geležinkelio ir automobilių (sunkvežimių) būdu. Tačiau graži idėja valdininkų rankose marinama.
Praėjusį pirmadienį vykusios diskusijos dėl „Rail Baltica“ problematikos metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Zenonas Kaminskas įvardijo Šiaulių VLC svarbą bendrovei, tačiau svečio teigimu, šiauliečiai kažkodėl snaudžia ir neskuba įgyvendinti šio projekto.
Nutraukė finansavimą
Diskusijoje be A. Z. Kaminsko dalyvavo ir susisiekimo ministro patarėjas Alfonsas Macaitis. Svečių teigimu, Logistikos centre būtų tranzitinis taškas – krovinius iš sunkvežimių perkrautų į traukinius ir gabentų reikiamomis kryptimis (per Šiaulius eina vienas svarbiausių tranzitinių geležinkelių – devintasis koridorius, kuris sujungia Klaipėdos jūrų uostą su Baltarusija ir kitomis rytų šalimis). Pasak svečių, krovinių pervežimai geležinkeliu yra didesni nei sovietmečiu, o besiplečiantis Klaipėdos jūrų uostas turi potencialo perimti vis daugiau krovinių, tad Šiaulių VLC būtų svarbi stotelė.
Dar vienas svarbus faktas – Klaipėdos jūrų uostas Pabaltyje yra bene vienintelis jūrų uostas, kuris neužšąla visus metus. Tad norint žiemą gabenti krovinius į kitas valstybes, tektų juos iš Klaipėdos gabenti geležinkeliu ir po to – sunkvežimiais. Šiuo atveju Šiaulių VLC taip pat pasitarnautų kaip svarbi tarpinė stotelė. „Susilpęs dėmesys šiam projektui. Neparuošėte projektų, todėl ministerija nutraukė finansavimą. Kaltų ieškoti neketiname, bet įvyko savotiška klaida. Reikia rasti būdą, kaip išeiti iš padėties“, – į šiauliečius valdininkus kreipėsi A. Macaitis.
Užkerta kelią plėtrai
Pasak svečių, susitarimas turi būti pasiektas pačioje Savivaldybėje – ministerija į projekto įgyvendinimą nesikiš. Įgyvendindama VLC projektą Šiaulių miesto savivaldybė yra atsidūrusi situacijoje, kurią ministro patarėjas pavadino kaip „tėvų su dviem vaikais“. Šiaulių VLC projektas planuojamas prie oro uosto – vienoje oro uosto pusėje atriektas sklypas Logistikos centrui, kitoje pusėje įsikūrusios karinės oro pajėgos. „Mes nesame prieš šį projektą, bet dabar jis įgyvendinamas taip, kad užkerta kelią oro uosto plėtrai“, – diskusijos metu pažymėjo politikas Gintautas Lukošaitis.
Šiemet rengiamame oro uosto plėtros plane plano rengėjai sukosi kaip išmanydami – plėsti nėra kur.
Kariškiai į savo teritoriją brautis neleidžia, iš kitos pusės trukdo VLC priskirtas žemės sklypas. „Savivaldybei reikia spręsti kaip tėvams, kaip sustatyti savo vaikus, kad nė vienas neverktų“, – palyginimais kalbėjo ministro patarėjas.
Dėl tokio chaotiško strateginio projekto planavimo į prokurorus bei kitas teisėsaugos institucijas yra kreipęsis Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, kurio nuomone, teisėsauga turėtų ginti viešąjį interesą, nes Šiaulių VLC projektas įgyvendinamas galimai švaistant mokesčių mokėtojų lėšas. „Šiauliai iš savo lėšų šio projekto padaryti negalės, nuo pat pradžių šis projektas buvo daromas nerimtai. Neaišku, kaip buvo išduotas statybos leidimas, jei jo nederino Civilinės aviacijos administracija. Tai reiškia, kad Šiauliai negalės naudotis tuo leidimu, kol statybos nebus suderintos su aviacija“, – pastebėjo politikas.
Įgyvendina priebėgomis
Šiauliuose rugsėjo pabaigoje viešėjęs Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktorius Vytautas Petružis dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė, kad tokio stambaus projekto (kaip LEZ ar viešasis logistikos centras, – aut. past.) įgyvendinti priebėgomis negalima: „Nesakau, kad jos (savivaldybės, – aut. past.) nepajėgios pačios įgyvendinti, bet į tai žiūriu skeptiškai. Turi būti kažkokia atskira bendrovė, ar savivaldybės, ar privati, kuri dirbtų su tuo konkrečiu projektu. Savivaldybės turi daug kitų darbų. Pritraukti investuotojus yra sunku, bet naudos vėliau gauna ne tik tas, bet ir aplinkiniai regionai bei visa šalis.“
Pasak jo, Kauno LEZ ateityje planuoja įrengti ir oro parką, kuris sujungtų LEZ su Karmėlavos oro uostu. Kol kas kroviniai per Kauną gabenami tik sunkvežimiais. Šiauliai jau dabar turi nemažus krovinių srautus gebantį priimti oro uostą su perspektyva aptarnauti milžiniškus lėktuvus ir galimą jungtį su geležinkeliu, bet miesto valdžios abejingumas šią aukso gyslą gali nukreipti kitiems. Logistikos centro ir kitus investicinius projektus Šiaulių valdininkai pernai reklamavo Indijoje, Kinijoje ir kitose tarptautinėse parodose, tačiau verslininkams buvo keista, kad tokius stambius projektus įgyvendina Savivaldybė.
