Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 02 02

Miesto tvarkdariams koją kiša nelegalai

Į atliekų tvarkymo rinką Kaune vis aktyviau veržiasi ne visai teisėtai šias paslaugas teikiančios įmonės. Dėl įstatymų nepaisančių verslininkų veiklos gali nukentėti paprasti kauniečiai – neatmetama galimybė, jog stambiausius klientus prarandanti „Kauno švara“ bus priversta didinti šiukšlių išvežimo kainas.
Neteisėtai atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės dirba tik su stambiais klientais, tuo tarpu „Kauno švara“ pagal sutartį su savivaldybe privalo važiuoti net ir nuostolingais maršrutais.
Neteisėtai atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės dirba tik su stambiais klientais, tuo tarpu „Kauno švara“ pagal sutartį su savivaldybe privalo važiuoti net ir nuostolingais maršrutais. / A.Madzeliausko nuotr.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas numato, jog atliekų tvarkymo sistemas savo teritorijoje organizuoja savivaldybės. Įstatymas joms suteikia teisę šias funkcijas perleisti savivaldybės įsteigtoms bendrovėms. Kaune atliekų surinkimu iš gyventojų ir įmonių, jų išvežimu bei tvarkymu užsiima savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno švara“, kuri vienintelė laikinojoje sostinėje turi teisę vykdyti šią veiklą. Tačiau pastaruoju metu Kaune atsirado kelios įmonės, kurios, prisidengdamos vežėjų statusu, pradėjo vilioti stambiausius „Kauno švaros“ klientus.

Anot atliekų tvarkymo kontrolę vykdančio Žaliakalnio seniūnijos vyr. specialisto aplinkosaugai Justino Gelažiaus, kovoti su nelegaliais šiukšlių vežėjais trukdo ir ne itin tobula teisinė bazė.

„Tos įmonės, neturinčios Aplinkos ministerijos išduodamo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, įsiteisina kaip vežėjai ir imasi buitinių atliekų surinkimo. Kaune yra berods penkios tokios bendrovės“, – tvirtino UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Ir Atliekų tvarkymo įstatymas, ir patvirtintos Kauno miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo taisyklės numato, jog komunalinių atliekų surinkimą gali vykdyti tik sutartis su savivaldybe sudariusios įmonės. Tuo tarpu pastarąjį reikalavimą ignoruojančios bendrovės stambesniems „Kauno švaros“ klientams gali pasiūlyti palankesnes sąlygas ir taip išbalansuoja visą laikinosios sostinės atliekų tvarkymo rinką.

„Mes į visa tai žiūrime kaip į socialinę paslaugą miestiečiams, o tos įmonėlės į šį reikalą žiūri kaip į verslą. Jos nevažiuos iš miesto pakraštyje gyvenančio žmogaus paimti mažo kiekio šiukšlių, nes neapsimoka, o mes pagal sutartį su savivaldybe tą daryti privalome. Jeigu į tai žiūrėtume kaip į verslą, maždaug iš trečdalio klientų atliekų nevežtume, nes tai būtų nuostolinga. Tuo tarpu šiuos nuostolius mes kompensuojame aptarnaudami stambesnius klientus, kuriuos ir bando persivilioti nelegaliai veikiančios įmonės“, – aiškino „Kauno švaros“ vadovas.

Gali brangti atliekų išvežimas

Anot D.Tumyno, dėl neteisėtos jo vadovaujamos įmonės konkurentų veiklos ilgainiui neišvengiamai išaugs atliekų išvežimo savikaina. Tokiu atveju „Kauno švara“ būtų priversta didinti savo teikiamų paslaugų įkainius gyventojams bei mieste veikiančioms bendrovėms. Be to, nelegaliai šiukšles vežančios įmonės apie surenkamų atliekų kiekius savivaldybei neteikia jokių ataskaitų. Tad Kauno savivaldybei, privalančiai valstybinėms ir Europos Sąjungos institucijoms kasmet pateikti duomenis apie surenkamų atliekų kiekius, už netikslią informaciją gresia sankcijos.

„Kaune dar neprieita prie kritinio taško, tačiau jeigu ir toliau atsakingos, tą kontroliuoti turinčios tarnybos į visa tai žiūrės pro pirštus, kils rimtų problemų, – tvirtino D.Tumynas. – Mūsų tikslas nėra gauti kuo didesnį pelną, mūsų funkcija yra daugiau socialinė – užtikrinti miesto švarą. Todėl kauniečiai už atliekų išvežimą ir moka bene mažiausiai visoje šalyje“.

Skiria baudas

Pasak miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės, su šiuo, vis didesnį pagreitį įgaunančiu reiškiniu yra bandoma kovoti teisiniais būdais. Iš įmonių, kuriuos su tam tikrais prašymais kreipiasi į Aplinkos apsaugos skyrių, pirmiausia yra reikalaujama parodyti galiojančią sutartį su „Kauno švara“. „Tokiu būdu siekiame, kad vadinamosios atliekų „grietinėlės“ nenusigraibytų nelegaliai veikiantys privatūs vežėjai, kurie tai daro partizaniškai, – teigė valdininkė. – Atliekų tvarkytojų savivaldybėje gali būti ir ne vienas. Tačiau su visais mes turime būti pasirašę sutartis. Ir labai svarbu, kad visi jie mus informuotų, kiek atliekų sutvarkė. Nes tik tokiu būdu mes galime kurti strateginius planus ir vykdyti šios paslaugos plėtrą“.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) numato, jog už savivaldybės teritorijoje nustatytų Atliekų surinkimo taisyklių nesilaikymą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims gali būti skiriamos piniginės baudos. Miesto seniūnijų aplinkosaugos inspektoriams yra suteikta teisė tokios rūšies pažeidimus darantiems asmenims ar įmonėms surašyti ATPK protokolus, kurie vėliau keliauja į administracinę komisiją, kuri ir paskiria konkretaus dydžio baudas. Tiesa, baudžiamos yra ne nelegaliai atliekas vežančios įmonės, o tos, kurios naudojasi „nelegalų“ paslaugomis.

„Tokių atvejų Kaune yra buvę, tačiau nelabai daug“, – pripažino M.Stanikūnienė.

Trukdo ir netobuli įstatymai

Anot atliekų tvarkymo kontrolę vykdančio Žaliakalnio seniūnijos vyr. specialisto aplinkosaugai Justino Gelažiaus, kovoti su nelegaliais šiukšlių vežėjais trukdo ir ne itin tobula teisinė bazė.

„Juridiškai mes esame įpareigoti surašyti protokolus, tačiau negaliu garantuoti, ar mūsų paskirta nuobauda nebūtų atmesta. Net ir administracinei komisijai patvirtinus baudą, šį sprendimą nubausta įmonė galėtų apskųsti teismui“, – akcentavo specialistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų