Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas pasakojo, kad dar prieš dvi savaites vaikštinėdamas miške pastebėjo, jog plačiai Lietuvoje paplitusių mažažiedžių sprigių lapai nulinkę ir pradėję raitytis. Tai – drėgmės trūkumo pasekmė.
Nenuostabu, kad termometrų stulpeliams siekiant rekordines aukštumas vargsta ir lapuočiai.
„Senka vandens telkinių, gruntinių vandenų, šulinių lygis. Todėl medžiams vis sunkiau gauti reikiamą vandens kiekį. Medis – gyvas organizmas: kad neperkaistų, jis naudoja tam tikrą aušinimo sistemą – per lapų poras garina vandenį. Kai ima trūkti drėgmės, suveikia savisaugos instinktas ir medžiai atsikrato dalies lapų, taip sumažindami išgarinamo vandens kiekį. Vyksta natūralūs fiziologiniai procesai“, – aiškino E.Greimas.
Medis – gyvas organizmas: kad neperkaistų, jis naudoja tam tikrą aušinimo sistemą.
Pageltusių lapų jis dar nesieja su metų laikų pasikeitimu – tik su karščio bangomis.
Botanikos instituto direktorius dr. Valerijus Rašomavičius irgi pažymėjo, kad rudens gamtoje dar nematyti.
„Kaip tik stoviu Dubysos slėnyje, vos vienas kitas medis išsiskiria, bet jokio rudens čia nėra. Drėgmės medžiams labiau trūksta miestuose: gindamiesi nuo sausros jie pagelsta ir meta lapus“ – sakė botanikas.
Ąžuolai kaitrą ištveria lengviausiai
Lapuočiai gelsta ir Kaune. Ypač tai matosi parkuose, kur auga daugiau liepų. Tuo tarpu garsiajame Kauno ąžuolyno parke galiūnai sodriai žaliuoja ir rudens nuotaikų čia dar nėra.
„Ąžuolai turi giliai įsiskverbusią į žemę šaknų sistemą, todėl jie drėgmės trūkumą pajaučia daug vėliau nei beržai, liepos, klevai“, – aiškino Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Algimantas Žiogas.
Mokslininko teigimu, vasarą metantys lapus medžiai nėra dramatiškas reiškinys. „Jie paprasčiausiai ginasi nuo kaitros, taupo vandenį, kad jo mažiau išgaruotų per lapus“, – teigė A.Žiogas.
Gyvybinėms medžių funkcijoms kaitra nepakenkia. „Medžiai prisitaikę prarasti net du trečdalius lapų dėl kaitros ar kenkėjų, jiems išgyventi pakanka likusio trečdalio lapijos“, – tvirtino A.Žiogas.
Medelius lieti būtina, nes jų šaknų sistema dar neįsiskverbusi giliai į žemę ir yra lengviau pažeidžiama.
Kas kita jauni medeliai. Kalniečių parke daug jų styro išvis be lapų ir sausomis šakomis.
„Medelius laistyti būtina, nes jų šaknų sistema dar neįsiskverbusi giliai į žemę ir yra lengviau pažeidžiama“, – sakė profesorius.
Nuo kenkėjų kenčia kaštonai
Jau kelerius metus šalies miestuose daug kaštonų stūkso tarsi nudžiūvę, parudusiais lapais. „Tai šiltėjančio klimato pasekmė. Drėgnos, karštos vasaros, šiltos žiemos sudaro sąlygas daugintis grybelinei ligai filostiktozei, kuri pažeidžia lapus. Ši liga atkeliavo iš šiltesnių kraštų“, – sakė A.Žiogas.
Kaštonus puola ir šiuos medžius pamėgusios keršosios kandelės. Kandelių lervos nugraužia kaštonų lapus.
„Šie vabzdžiai irgi yra atėjūnai iš pietų. 1980 m. jie pastebėti Balkanuose, o Lietuvoje – 2002-aisiais. Jie plinta į šiaurę maždaug 100 km per metus. Kandelių randama jau ir Suomijoje“, – pasakojo mokslininkas.
Šie kenkėjai Lietuvoje neturi daug natūralių priešų, paukščiai išnaikina tik dešimtadalį jų populiacijos.
Tokį netikėtą kaštonų bandymą pasukti biologinį laikrodį atgalios mačiau ir Lenkijoje, Krokuvoje.
Kaune buvo ne vienas atvejis, kai vasarą netekę lapų kaštonai rudenį vėl pradeda krauti pumpurus ir netgi pradeda žydėti.
„Kaštonai netekę lapų apmiršta, o po to ima elgtis kaip pabudę iš žiemos miego ir skuba krauti pumpurus, sužydi. Tokį netikėtą kaštonų bandymą pasukti biologinį laikrodį atgalios mačiau ir Lenkijoje, Krokuvoje“, – aiškino A.Žiogas.
Pasak jo, nors kenkėjai ir alina medžius, bet jų nepražudo, tik gadina bendrą estetinį miesto vaizdą.