Migracijos departamentas teigia šiuo metu nagrinėjantis apie 2,7 tūkst. prieglobsčio prašymų.
Tam prieš kurį laiką skubiai buvo įdarbintos kelios dešimtys naujų darbuotojų.
Tačiau, kaip pasakojo su naujokų banga neseniai į departamentą dirbti atėjusi Akvilė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.), iš darbuotojų reikalaujama dirbti itin greitai ir apklausas vykdyti pagal iš anksto parengtą klausimyną, todėl esą neįmanoma tinkamai įsigilinti į migrantų istorijas.
Maža to, anot Akvilės, darbuotojai gavo neigiamo atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo šabloną, tuo metu teigiamo atsakymo forma nė nebuvo išdalinta.
Tačiau Migracijos departamentui vadovaujanti E.Gudzinskaitė sako, kad departamente nėra naudojami neigiamų ar teigiamų sprendimų šablonai – darbuotojams esą buvo pateikti „anksčiau priimtų sprendimų pavyzdžiai“.
Jie, kaip ir „klausimų gairės“, pasak jos, skirti palengvinti darbą.
Kaip pasakojo Akvilė, prieš pradedant dirbti su migrantais naujokai buvo apmokami apie mėnesį trukusiuose kursuose.
Iš pradžių, pasak jos, pokalbiai su migrantais vyko taip, kaip ir buvo mokoma kursuose: darbuotojas nagrinėja žmogaus istoriją, pasirengia apklausai, kuri turi būti individuali, pritaikyta konkrečiam atvejui.
„Per apklausą turi būti užduodami patikslinantys klausimai, kad kuo tikslesnę ir aiškesnę informaciją gautume“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau tai, anot jos, truko neilgai – praėjusią savaitę įvykusiame Migracijos departamento darbuotojų susirinkime esą buvo paskelbta, kad departamento direktorė žiniasklaidai pasakė, jog visi gauti prašymai bus išnagrinėti iki lapkričio.
Tai yra visiškai nerealu.
„Tai yra visiškai nerealu. Nes darant normaliu būdu, vienas darbuotojas per savaitę gali išnagrinėti 2-3 prašymus“, – teigė ji.
Minėtame susirinkime, anot moters, darbuotojai ėmė kelti klausimą, kaip direktorės pažadą reiks įgyvendinti.
„Mums buvo pasakyta, kad nuo šiol jokių individualių apklausų nebus, bus daromos šabloninės apklausos. Kiekvieno žmogaus bus klausiami tie patys klausimai truputį pridedant arba atimant kelis klausimus priklausomai nuo to, kuo tas žmogus skundžiasi.
Jei, pavyzdžiui, žmogus sako, kad jį persekioja dėl religijos, bus kokie 4-5 papildomi klausimai apie religiją, jei jis sako priklausantis LGBT, tada – keli papildomi klausimai apie tai“, – pasakojo ji.
„Teigiamą atsakymą reikia labai gerai pagrįsti“
Akvilė pridūrė, kad tai, jog apklausa vykdoma pagal šabloną, kelia minčių, jog teigiami sprendimai negali būti parašyti.
„Neigiamą sprendimą parašyti yra paprasta – apklausa gali būti padaryta prastai, gali būti neišsami ir tą neigiamą sprendimą vis tiek valdžia priims ir pasirašys – nėra jokio skirtumo.
O jeigu tu nori parašyti teigiamą sprendimą, kad prieglobsčio prašytojui būtų suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, reikia labai kruopščiai viską argumentuoti ir labai gerai įrodyti, kad jam tikrai kils grėsmė. O pagal šablonišką apklausą tikrai negali tiksliai visko išklausinėti, kad pagrįstum būtinybę suteikti jam prieglobstį“, – kalbėjo ji.
Nuo šio pirmadienio, pasak pašnekovės, darbuotojai suskirstyti į dvi grupes: vieni atlieka apklausas, kiti rašo sprendimus.
Akvilė taip pat pasakojo, kad darbuotojams buvo išsiuntinėta neigiamo sprendimo forma, tačiau teigiamų sprendimų šablono darbuotojai esą negavo.
„Ir mes jo neturime, nežinome net kaip jį parašyti, jei mums pasitaikytų toks atvejis, kad norėtume rašyti teigiamą sprendimą. Mes net tiksliai nežinome, kokia forma reikėtų rašyti, nes yra tik senos formos, kurios, sakė, net nebenaudojamos“, – teigė ji.
Sukėlė senbuvių nepasitenkinimą
Visa tai, pasak pašnekovės, sukėlė didelį darbuotojų nepasitekinimą, o ypač jį reiškė Migracijos departamento senbuviai.
Jie sako: mes nedarysime to, kas prieštarauja tarptautiniams įstatymams.
„Jie sako: mes nedarysime to, kas prieštarauja tarptautiniams įstatymams, nes kiekvieno žmogaus atvejis turi būti nagrinėjamas normalia tvarka“, – pasakojo ji.
Po šio nepasitenkinimo, anot Akvilės, tvarka buvo sušvelninta – sudėtingesnius atvejus, arba kai linkstama suteikti prieglobstį, liepta atidėti ateičiai, o dabar užsiimti tais migrantais, kuriems prieglobstis nesuteikiamas.
Galite įsivaizduoti, koks yra įsigilinimas
„Kai pakalbame su senesniais darbuotojais, jie pasakoja, kad vieną sprendimą anksčiau rašydavo savaitę. O dabar per dieną vieną turime parengti. Galite įsivaizduoti, koks yra įsigilinimas“, – kalbėjo ji.
Teigia, kad tvyro sąmyšis
Akvilės teigimu, nepasitenkinimas kilo ir gavus neigiamų atsakymų šablonus – esą buvo akivaizdu, kad juos rengė neišmanantys šios srities.
„Senieji darbuotojai surašė visą sąrašą dalykų, kas su tuo šablonu yra negerai ir kas visiškai neteisingai parašyta, tai parodo, kad su šia situacija tvarkosi žmonės, kurie nežino, kaip visa ta procedūra turėtų vykti“, – pasakojo ji.
Pirmadienį, pasak Akvilės, turėjo vykti susirinkimas su vadovaujančiais asmenimis, tačiau bangas keliantys senbuviai ten esą nebuvo pakviesti.
„Kiekvieną dieną keičiasi tvarka, didelis sąmyšis, niekas nežino, ką daryti, susiplanuoji vienaip, kitą dieną jau sako – daryk visiškai kitaip. Ir atrodo, kad (vadovai – aut.) patys sau trukdo efektyviai dirbti, nors ir bando viską optimizuoti“, – situaciją departamente apibendrino pašnekovė.
E.Gudzinskaitė: darbą atlieka 170 žmonių
Migracijos departamento direktorė E.Gudzinskaitė atsakyme 15min pabrėžė, kad departamento vadovybė ir darbuotojai deda ypač daug pastangų, siekdami išspręsti susidariusią padėtį.
Ji pabrėžė, kad per spalį ketina priimti sprendimus dėl 2,7 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Tam departamento Prieglobsčio skyriuje papildomai įdarbinta 50 žmonių, kurie, anot atsakymo, per ypač trumpą laiką susipažino su sudėtinga prieglobsčio procedūra, įgijo patirties vykdyti prieglobsčio prašytojų apklausas ir rengti sprendimų projektus.
E.Gudzinskaitės teigimu, pasitelkus kitų skyrių darbuotojus, šį darbą atlieka 170 žmonių, daug dėmesio skiriama racionaliam darbų paskirstymui ir kontrolei.
„Siekdamas optimizuoti vykdomus darbus, užtikrinti nešališkumo bei „4 akių principą“, Migracijos departamentas dalį darbuotojų orientuoja į apklausų vykdymą, kitus – į sprendimų projektų rengimą.
Manome, kad toks sprendimas padeda darbuotojams susitelkti ir įsigilinti į tam tikrą siauresnę sritį, pavyzdžiui, informacijos apie kilmės valstybę įsisavinimą ir apklausos vykdymą“, – teigiama atsakyme.
Klausimynai ar gairės?
Anot departamento vadovės, dalis naujų darbuotojų vykdo individualias prieglobsčio prašytojų apklausas.
Akvilės minėtus klausimynus, skirtus apklausti migrantus, E.Gudzinskaitė vadina apklausos gairėmis, kurios „skirtos užtikrinti, kad apklausa vyktų sklandžiai ir būtų atlikta tinkamai“.
Gairės, pasak vadovės, parengtos įvertinus patirtį, įgytą iki šiol nagrinėjus prieglobsčio prašymus.
Gairėse pateikiami orientaciniai klausimai.
„Gairėse pateikiami orientaciniai klausimai, kurie padeda apklausą vykdančiam darbuotojui identifikuoti asmenį (dauguma prieglobsčio prašytojų atvyksta be kelionės dokumentų), jį priskirti tam tikrai pažeidžiamų asmenų grupei (pavyzdžiui, tinkamai nustatyti asmens išpažįstamą religiją, lytinę orientaciją ir kt.), nustatyti asmeniui kylančias grėsmes jo kilmės valstybėje“, – teigiama atsakymuose.
Gali užduoti papildomų klausimų
E.Gudzinskaitė pabrėžė, kad visi darbuotojai žino, jog priklausomai nuo individualios prieglobsčio prašytojo situacijos, jie gali užduoti papildomų, gairėse nenurodytų klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus.
„Išsami prieglobsčio prašytojo apklausos informacija yra labai svarbi rengiant sprendimą dėl jo teisinės padėties“, – tvirtino ji.
E.Gudzinskaitė pasakojo, kad prieglobsčio prašymai nagrinėjami eilės tvarka.
Esą jei matoma, jog prašytojo situacija yra sudėtinga, reikalauja išsamesnio tyrimo, papildomos informacijos, sprendimo nagrinėjimas užsitęsia ir sprendimas gali būti priimtas vėliau, pavyzdžiui, lapkritį.
Atkreipiame dėmesį, kad nėra teigiamo ar neigiamo sprendimo šablono.
„Atkreipiame dėmesį, kad nėra teigiamo ar neigiamo sprendimo šablono, kadangi sprendimas priimamas pagal individualią kiekvieno prieglobsčio prašytojo situaciją. Siekdami palengvinti darbą sprendimų projektus rengiantiems darbuotojams, pateikėme anksčiau priimtų sprendimų pavyzdžius“, – aiškino ji.
Departamento vadovė tvirtino, kad dalis informacijos apie socialinę, karinę, ekonominę situaciją kilmės valstybėje gali būti naudojama ir rengiant naujus sprendimus.
„Kalbant apie tai, jog sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo reikia labai gerai pagrįsti ir argumentuoti, įsigilinti į kiekvieno asmens situaciją – būtent dėl to ir buvo parengtos apklausos gairės, kurių pagalba nuodugniai išsiaiškinami visi prieglobsčio prašytojo motyvai, o esant poreikiui, užduodami papildomi laisvos formos klausimai“, – teigė ji.
Apklausos gaires, kaip pagalbinę priemonę apklausas vykdantiems kolegoms, pasak Migracijos departamento vadovės, rengė departamento darbuotojai, turintys ekspertinių žinių ir ilgametės patirties prieglobsčio srityje.
