Jis mato ir savo atsakomybės dėl kilusio korupcijos skandalo, kai prokurorai pareiškė įtarimus septyniems Migracijos departamento darbuotojams prekiavus leidimais gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams, tačiau teigia, kad apsivalymą gali organizuoti pats.
„Asmeninė atsakomybė vadovo visada yra. Už gerus ar blogus darbus vadovas visada atsako, bet jeigu darže auga piktžolės, yra žmonių, kurie padaro kompromisą su sąžine, juos reikia rauti. O daržas turi duoti derlių“, – mano, kad su problemomis gali susitvarkyti pats, A.Gavėnas.
Anot jo, persigalvoti jį paskatino nauja Vidaus reikalų ministerijos vadovybė.
„Aš sulaukiau tokios komandos ir tokio laiko, kada atėjo tokie ministerijos vadovai, su kuriais galima normaliai ranka rankon dirbti sprendžiant labai rimtus dalykus ir valstybės problemas“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorius.
A.Gavėno teigimu, vidaus reikalų ministras Alfonsas Dailis Barakauskas jo atsistatydinimo laukė nežinodamas visos informacijos, remdamasis išankstine nuomone.
„Ministerijos vadovas turi nuomonę vieną, kai neturi išankstinės informacijos. Ministerijos vadovas, kaip ir aš, gali keisti savo nuomonę pamatęs problemos esmę ir sprendimo variantą. Manau, kad mes jau įtikinome vienas kitą, kad galime dirbti ranka rankon“, – teigė A.Gavėnas.
Ministras: A.Gavėnas dirbti negali
Tačiau vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas teigia, kad su A.Gavėnu „ranka rankon“ dirbti nenori. Anot jo, A.Gavėno žodžiai apie tai, kad jis jau įtikino ministrą galįs pats sutvarkyti Migracijos departamento daržą, yra netiesa.
„Tai yra visiška netiesa. Aš jo prašiau, kad jis atsistatydintų. Jis pareiškimo žadėto nepadavė. Mes šiuo metu darome vidinį veiklos auditą departamente ir, atrodo, kad audito yra labai daug pastabų dėl jo vadovaujamos institucijos darbo. Auditas yra baigiamas ir nuo jo priklausys tolesnis A.Gavėno likimas“, – 15min.lt sakė D.Barakauskas.
Ministras teigė pats, kaip politikas, A.Gavėno poste nebematantis jau dabar.
Aš jo prašiau, kad jis atsistatydintų. Jis pareiškimo žadėto nepadavė, - sakė D.Barakauskas.
„Aš netikiu. Netikiu dėl to, kad tos problemos, kurios yra išviešintos, yra labai didelės ir labai nenaudingos Lietuvai. Toks vadovas negali vadovauti“, – Paklaustas, ar pats tiki, kad pakeitus įstatymus pats A.Gavėnas galėtų pagerinti Migracijos departamento darbą, sakė D.Barakauskas.
Lietuva pagarsėjo kaip landa
Savaitraštis „15min“ rašė, kad pastaruoju metu išorinę Europos Sąjungos sieną kaip akies vyzdį privalanti saugoti Lietuva pinigų turintiems nelegaliems migrantams sukūrė idealias sąlygas be pėdsakų dingti ES valstybėse. Už kyšį galima įsigyti leidimą gyventi Lietuvoje, fiktyviai prisiregistruoti, įsidarbinti popierinėje įmonėje ir legaliai išvažiuoti į kitas ES šalis.
Šią problemą trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai patvirtino nustatę atvejų, kai Lietuvos piliečiai verčiasi tik iš steigiamų ir užsieniečiams parduodamų įmonių. Tų asmenų sąrašą VSD perdavė Migracijos departamentui, tačiau jokių rezultatų nesulaukė.
„Internete Lietuva apibūdinama kaip lengvai pasiekiama šalis“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSD pareigūnas Vytas Lengvenis apgailestaudamas, kad apie problemą kalbama jau šeštus metus, bet jokių postūmių nėra.
Visų komiteto posėdyje dalyvavusių institucijų atstovai tvirtino, kad jiems buvo žinomas migrantų kelias į Lietuvą per fiktyvias įmones, kurių kai kurie savininkai užsieniečiams parduodavo šimtais.
Tačiau tiek Migracijos departamentas, tiek Užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtino, kad tokia landa egzistuoja dėl netobulų įstatymų, ne dėl prasto valdininkų darbo ir korupcijos.
„Užtvenkti upę mums nepavyko, mes pralošėme keletą teismų. Teismai yra ne mūsų pusėje“, – teigė A.Gavėnas.
URM Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas pritardamas A.Gavėnui pasakojo, kad šiuo metu keletas Nigerijos piliečių, neva studijuojančių Baltarusijoje, jau yra gavę leidimus gyventi Lietuvoje ir prašo vizų.
„Akivaizdžiai matosi, kad Lietuva joks ne tikslas, bet akivaizdu ir tai, kad jie tuos mūsų sprendimus neišduoti vizų skųs teisme. Bus bėdų. Aš nesu tikras, kad teismai bus palankūs mums", – kalbėjo jis.
Trūksta lėšų
A.Gavėnas komiteto posėdyje teigė nujaučiantis, kad iš beveik 4 tūkst. kone 80 proc. leidimų gyventi Lietuvoje prašančių įmonių veiklos pagrindu užsieniečių realiai nėra jokie verslininkai ir nė neketina apsistoti Lietuvoje. Tačiau sužiūrėti atvykėlius, anot A.Gavėno, nėra už ką - Migracijos departamentas dabar išgali kontroliuoti vos 10 proc. atvykėlių.
„Manau, kad apie 10 proc. Tikslesnius skaičius reiktų surinkti. Policija ne visada turi degalų pakankamai, transporto, darbuotojų, kad nuvažiuotų patikrinti kelis kartus per dieną ar kelis kartus per pusę metų. Krizė, taupymas, optimizavimas visa tai duoda“, – skundėsi jis.
Internete Lietuva apibūdinama kaip lengvai pasiekiama šalis.
A.Gavėnas pripažino žinojęs, kad užsieniečiai deklaruoja savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos viešbutėliuose, tačiau teigė, kad teisiškai dėl to taip pat negalėjo reikšti jokių priekaištų.
„Nėra prie ko prikibti. Mes bandėme apskųsti, bet teismuose pralošėme keletą bylų, nes prisikabinti nėra prie ko“, – apgailestavo Migracijos departamento vadovas.
Keis įstatymus
NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad situacija dėl užsieniečių beveik nevaržomų kelionių į Europos sąjungą per Lietuvą problema yra labai rimta ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui jos pirmininkavimo Europos Tarybai metu.
„Viešojoje erdvėje mes jau įvardijami kaip silpnoji grandis, nors mūsų pačių prioritetas primininkaujant ES bus išorinė sienų apsauga ir turėtume demonstruoti, kad tai patys darome gerai", – sakė A.Paulauskas.
Todėl, pasak A.Paulausko, komitetas Vidaus reikalų ministeriją įpareigojo skubiai teikti įstatymų pataisas, užkirsiančias kelią užsieniečiams steigti fiktyvias įmones. A.Paulausko nuomone, įstatymais reikia įvesti ir daugiau kriterijų, pagal kuriuos atsisakoma išduoti leidimus, kad teismai nebebūtų nelegalų pusėje.
„Surasta silpna grandis Lietuvoje, nes to nėra kitose valstybėse. Mes matome tendencijas, kad vis daugiau pareiškimų, ypač dėl darbo, įmonių atidarymo, vien šį sausį pareiškimų beveik 40 proc. daugiau nei pernai sausį. Atrasta silpna grandis ir, akivaizdu, kad ne Lietuva yra jų galutinė stotelė. (...) Ką jie veikia Europoje, iš ko jie gyvena, ar jie nėra nusikaltėliai, mes nežinome. Jų niekas negali sukontroliuoti", – apibendrino situaciją A.Paulauskas.
