Dokumento kritikai baiminasi išaugusių nelegalių migrantų srautų ir menkesnės valstybių galios savarankiškai vykdyti migracijos politiką.
E.Misiūnas po uždaro posėdžio žurnalistams teigė, kad diskusijai persikėlus į Seimą, galutinis sprendimas dėl dokumento dar nepriimtas, tuo metu užsienio reikalų ministras L.Linkevičius laikosi kitokios pozicijos: „Mano supratimu, tai jis (sprendimas paremti – BNS) yra, nes mes apsitarėme Vyriausybėje, yra pozicija prezidentės išsakyta“.
„Kam iškilo papildomų klausimų, mes atsakysime į tuos klausimus. Tai nėra kokia nors sutartis, kurią reikia ratifikuoti, procedūras pereiti. Kai kas per daug sureikšmina šito dokumento svorį. Daug kas painioja, čia jokia ne sutartis ir niekas nieko nepasirašys. Bus balsuojama, ir jei du trečdaliai šalių bus „už“, priims šį susitarimą kaip deklaraciją“, – žurnalistams sakė L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Lietuvai balsuojant dėl šio pakto Seimo komiteto mandato nereikia, bet komiteto nariams bus atsakyta į jų išsakytus nuogąstavimus: „Klausė (komiteto nariai – BNS) apie kitų šalių pozicijas, reakcijas, tokią informaciją pabandysime surinkti“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad „buvo labai aiški visų komiteto narių nuomonė, kad Vyriausybė negali piešti rožinėmis spalvomis šito susitarimo“.
„Prieš siųsdama vidaus reikalų ministrą jam pritarti, Vyriausybė turi išnagrinėti daugybės mūsų labai gerų sąjungininkų nuogąstavimus, pavyzdžiui, Amerika, Izraelis, dauguma Vidurio Europos šalių, Baltijos šalys turi labai daug nuogąstavimų. URM mums nepateikė pilnos informacijos, kodėl šios šalys prieštarauja, ir mes pasiūlėme, kad turime matyti visą vaizdą“, – BNS sakė Ž.Pavilionis.
„Tada tuos minusus, nuogąstavimus aiškiai įdėti į atskirą deklaraciją, kurią galbūt net Seimas priimtų ir aiškiai pasakytų: jei ministras dalyvaus sudarant susitarimą, mes daugybei dalykų nepritarsime. Jei pasinaudojant šiuo globaliu susitarimu dėl migracijos po dvejų–trejų metų pas mus ateis kokie nors tarptautiniai komisarai rankas laužyti, kad mes atidarinėtume sienas tūkstančiams pabėgėlių, mes to nedarysime“, – kalbėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas, turintis dalyvauti priimant sprendimą dėl migracijos susitarimo, teigė, kad jis yra „svarbus pasauliniu mastu“, kartojo, kad jis deklaracinio pobūdžio, neįpareigojantis.
„Jokio privalomumo tikrai nėra, visur tekste paminėta, kad jis deklaracinis, neprivalomas šalims, ir šalys turi suverenią teisę spręsti migracijos klausimus ir kylančius iššūkius. Šis teisės aktas yra principinių nuostatų sąvadas, gerbiantis šalių suverenią teisę apsispręsti migracijos kausimais“, – sakė E.Misiūnas.
Klausiamas, kokią mato dokumento naudą, vidaus reikalų ministras teigė, kad susitarime „labai aiškiai atribojamos sąvokos „nelegali migracija“ ir „legali migracija“.
„Europos Sąjungoje mes susiduriame su pabėgėliais, nelegalia migracija, šalys skatina legalią migraciją dėl darbo jėgos ir taip toliau. Pasauliniu matu šis susitarimas labai svarbu“, – kalbėjo ministras.
„URM įpareigota atsakyti į papildomus klusimus, dėl kokių priežasčių konkrečiai šalys nepriima sprendimų, bus paruošta pažyma apie šalis, dėl ko jos nepritaria, tada svarstysime, ar tos priežastys tinka Lietuvai“, – apie komiteto sprendimą sakė E.Misiūnas.
Jis tai pat teigė, kad galutinis sprendimas dėl paramos migracijos paktui dar nepriimtas.
„Tikrai dar ne faktas, prezidentė palaiko, Vyriausybėje buvo diskusija, dabar persikėlė į Seimą, gavome namų darbų, kokią turime pateikti informaciją“, – kalbėjo ministras.
Jo atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS tvirtino, kad ministras šiuo pasakymu norėjęs pabrėžti, jog Vyriausybė turi atsakyti į parlamentarams kylančius klausimus.
Paramą JT migracijos paktui ketvirtadienį išsakė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS pateiktoje D.Grybauskaitės pozicijoje nurodė, kad paktas „nesukuria jokių naujų teisinių įpareigojimų ir pasekmių“, o jame apibendrinami ankstesniuose dokumentuose bei tarptautinėse sutartyse išdėstyti principai ir pabrėžiama, kad migracijos klausimai išlieka suverenia valstybių kompetencija.
„Šis susitarimas padės spręsti globalią nelegalios migracijos problemą, jai įveikti būtinas dialogas ir sutelktos visos tarptautinės bendruomenės pastangos“, – teigiama Prezidentūros komentare.
Pasak šalies vadovės spaudos tarnybos, priimant JT paktą Lietuva su grupe ES šalių ketina pateikti rašytinį paaiškinimą, jog išlaiko suverenią migracijos politiką ir savarankiškai nuspręs, kiek dalyvauti susitarimo įgyvendinime.
Dėl paties pakto gruodžio pradžioje Maroke vyksiančioje konferencijoje balsuos vidaus reikalų ministras E.Misiūnas, nors tam nepritaria kai kurie šalies opozicijos politikai.
Planus balsuoti už Jungtinių Tautų paktą sukritikavo opozicijos atstovai. Susitarimo kritikai teigia, kad jis gali užverti šalims galimybę atskirti ekonominius migrantus nuo pabėgėlių.
Nerimą jiems taip pat kelia dokumento nuostata, kad nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškoti alternatyvų.
Kai kurios šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Lenkija, Vengrija ar Australija žada nepritarti susitarimui, argumentuodamos, kad paktas neleis joms vykdyti griežtos imigracijos politikos.
Seime registruoti du rezoliucijų projektai, jais Vyriausybė raginama nepritarti susitarimui.
Vieną registravo grupė parlamentarų, tarp kurių yra konservatoriai, „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės atstovai, kitą – „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
