Vienoje Vilniaus kolegijų studijuojanti turkė Tugce (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red.) gegužės pabaigoje lankėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje – merginai būtina pratęsti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje.
„Kai padaviau dokumentus, darbuotoja paprašė manęs nusiimti hidžabą, kad galėtų nufotografuoti. Nustebau – nesitikėjau to. Tuomet darbuotoja pasakė, kad negali manęs laukti, kad turiu paskubėti.
„Paklausiau, ar kur nors yra tuščias kambarys, kuriame galėčiau nusiimti hidžabą. Ji nemandagiai atsakė, kad ne. Kai dar kartą atsisakiau nusiimti hidžabą, ji tiesiog grąžino man pasą ir nebetęsė (dokumentų forminimo).“
Paklausiau, ar kurs nors yra tuščias kambarys, kuriame galėčiau nusiimti hidžabą. Ji nemandagiai atsakė, kad ne. Kai dar kartą atsisakiau nusiimti hidžabą, ji tiesiog grąžino man pasą ir nebetęsė (dokumentų forminimo)“, – ašarodama 15min pasakojo Tugce.
Mergina tikina, kad jei jos būtų paprašę atidengti kaklą ir ausis, ji būtų sutikusi tai padaryti, tačiau viso hidžabo Tugce niekada nenusiima.
„Nenoriu rodyti savo plaukų, nes ten yra daug žmonių, nėra specialaus kambario, kuriame galėčiau nusiimti hidžabą“, – pasakojo ji.
Išgirdusi, kad „čia – ne Turkija, todėl ji turinti viską nusiimti“, mergina sako pasijutusi labai blogai. Be to, ji nežino, ar laiku bus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje: jis galioja iki liepos pradžios, o internetu užsiregistruoti vizitui Migracijos valdyboje galima ne anksčiau nei rugpjūtį.
„Man labai baisu, nes nebėra laiko, o negaliu užsiregistruoti anksčiau nei rugpjūtį. Jei jie manęs vėl prašys nusiimti hidžabą, aš negaliu to padaryti“, – sakė Tugce.
Fotografuotis su hidžabu galima
Vilniaus apskrities VPK atstovė spaudai Loreta Kairienė 15min teigė, kad Turkijos pilietė Migracijos valdybai nepateikė privalomo religinės įstaigos išduoto tarpininkavimo rašto dėl hidžabo (galvos apdangalo) dėvėjimo, numatyto VRM įsakyme „Dėl fotonuotraukų asmens dokumentams darymo taisyklių“.
Šį raštą, patvirtinantį, kas asmuo dėl religinių priežasčių turi nuolat dėvėti galvos apdangalą, gali išduoti religinė bendruomenė ar bendrija, kuriai asmuo priklauso. Galioja ir užsienyje veikiančios religinės institucijos išduotas raštas. Tugce dėl dokumento taip pat gali kreiptis į Lietuvos musulmonų sunitų dvasinį centrą-muftiatą.
„Dokumentas yra privalomas. Turkijos pilietei buvo paaiškinta įstatyme numatyta tvarka bei tai, kad, pateikus šį dokumentą, pastaroji bus nufotografuota su galvos apdangalu ir įformintas leidimas laikinai gyventi LR“, – rašoma Vilniaus apskrities VPK redakcijai pateiktame atsakyme.
Savo ruožtu Tugce tikina, kad jai ši informacija Migracijos valdyboje nebuvo suteikta.
VRM įsakyme numatyta, kad asmuo dokumentams fotografuojamas be galvos apdangalo, tačiau išimtis taikoma tradicinių ir kitų Lietuvos valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų nariams.
„Jie gali būti fotografuojami su nuolat privalomai dėvimu drabužiu, taip pat ir su veido nedengiančiu veido galvos apdangalu. Fotografuojantis su galvos apdangalu, veidas (akys, antakiai, skruostai, smakras) negali būti uždengtas", – rašoma Vilniaus apskrities VPK atstovė spaudai atsiųstame atsakyme.
Valstybinėms įstaigoms pateikiant nuotraukas, kuriose asmuo nufotografuotas su galvos apdangalu, taip pat reikia pateikti religinės įstaigos išduotą tarpininkavimo raštą.
Pasak L.Kairienės, „nuo š. m. liepos 1 d. visų policijos migracijos padalinių funkcijų vykdymą perims Migracijos departamentas prie LR VRM, todėl taip pat planuojama spręsti ir palankesnės interesantams aplinkos bei erdvesnių patalpų klausimą“.
„Pareigūnės nusižengimas“
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius 15min pabrėžė, hidžabas Lietuvos įstatymais yra visiškai institucionalizuotas, jei asmens priklausymą bendruomenei patvirtina Lietuvos muftiatas.
„Ir jai nieko daugiau nereikia aiškintis – kaip ji jaučiasi ar nesijaučia ir t.t. Esu šokiruotas išgirdęs, kad kažkas Lietuvoje, valstybinėje institucijoje, drįso neleisti žmogui fotografuotis su apdarais, kurie toje religijoje yra numatyti. Juk ji nesifotografavo su nikabu.
Nikabas nei islame yra privalomas, nei, aišku, Lietuvos Respublikos įstatymai leistų tai padaryti, nes nikabas dengia veidą. Tokia nuotrauka būtų beprasmiška bet kokiam dokumente“, –teigė E.Račius.
Tai, kad mergina galimai nebuvo informuota apie galimybę pateikti raštišką patvirtinimą, jog priklauso bendruomenei, profesorius vadina „pareigūnės, kuri turi tai žinoti, nusižengimu“.
„Tai nėra vakar ar užvakar priimtas sprendimas. Tai yra ilgus metus galiojantis teisės akto aspektas“, – 15min sakė jis.
