Lietuvoje bene daugiausiai su migrantais dirbanti organizacija – Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), kuriame yra vykdoma Prieglobsčio ir migracijos (PIM) programa. Programoje pabėgėliams ir migrantams yra teikiamos teisinės, advokacijos, integracijos, šeimos ryšių atkūrimo paslaugos, vykdoma stebėsena užsieniečių apgyvendinimo ir sulaikymo vietose.
„Pastaruosius keletą metų dirbant su migrantais Lietuvos Raudonasis Kryžius gyveno krizės sąlygomis. Greito reagavimo ir adaptavimo pareikalavo tiek 2021 m. situacija Baltarusijos pasienyje, tiek 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje. Nauji iššūkiai reikalavo kokybiškų, efektyvių naujų sprendimų“, – pasakoja LRK Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj.
Padidėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius pareikalavo plėsti ir formuoti naujas komandas
LRK darbuotojai padeda migrantams ir perkeltiems žmonėms teikdami esmines paslaugas, kad patenkintų humanitarinius žmonių, esančių dideliuose migracijos keliuose ir perkeltose bendruomenėse, poreikius; pasisako už migrantų poreikius, teises, saugumą ir netrukdomą prieigą prie pagrindinių paslaugų; bendradarbiauja su vietos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis ir vykdo projektus priimančiose bendruomenėse, siekdami skatinti supratimą, sąveiką ir socialinę įtrauktį bei padeda migrantams ir perkeltiesiems žmonėms atkurti savo gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.
Anot V.Ostrovnoj, pastarieji metai daug išmokė ir prisitaikant prie situacijos, teko priimti greitus sprendimus siekiant efektyviai padėti pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams. 2021 m. prasidėjus Baltarusijos pasienio krizei, buvo suburtos LRK Specialistų mobiliosios komandos, kurios kiekvieną dieną dirbo migrantų apgyvendinimo centruose, teikė žmonėms humanitarinę ir kitokią pagalbą.
„Padidėjęs prieglobsčio prašančių užsieniečių skaičius sąlygojo teisinės pagalbos poreikio augimą, taigi padaugėjo PIM programoje dirbančių teisininkų, o taip pat laikino užsieniečių apgyvendinimo vietų plėtra tapo iššūkiu mūsų stebėtojams, kurių darbo dinamika akimirksniu pasikeitė“, – sako V.Ostrovnoj. 2022 m. prasidėjus Ukrainos karui, LRK PIM programoje pritrūko pajėgų, todėl į komandą priimti žmonės, dirbantys išskirtinai su ukrainiečiais ir padedantys jiems integruotis Lietuvoje. „PIM programa pastaraisiais metais nuolat keitėsi, tiek funkcijų prasme, tiek struktūriškai.
Labiausiai nustebino komandos pasiryžimas ir gebėjimas adaptuotis prie staigių pasikeitimų bei veiksmingai tvarkytis su kylančiais iššūkiais. Be abejo, tai turėjo savo kainą – nemažai žmonių, kasdien dirbusių krizės sąlygomis, paprasčiausiai perdegė ir išėjo. O likę tiek įprato gyventi „krizėje“, kad šiuo metu vienas didžiausių iššūkių – vėl išmokti funkcionuoti „nekrizinėje“ aplinkoje“, – pasakoja V.Ostrovnoj.
Viktor Ostrovnoj sako, kad pastarieji metai išmokė daug ir paaugti privertė ne tik Prieglobsčio ir migracijos programą, bet ir visą organizaciją. Pavyko išsigryninti, kurias vietas reikėtų patobulinti ir gerąsias patirtis pritaikyti plačiau: „PIM programoje norėtųsi stiprinti advokacijos elementą, siekiant bendro pobūdžio pokyčių migracijos politikoje ir praktikoje. Padedame daugybei skirtingų žmonių, tačiau neretai jie susiduria su tomis pačiomis sisteminėmis problemomis, taigi teisinga būtų sutelkti dėmesį į problemos priežastį, neapsiribojant pasekmėmis.
Kitas pokytis, kurį norėtųsi įgyvendinti, yra paslaugų, susiformavusių reaguojant į pabėgėlių iš Ukrainos poreikius, praplėtimas kitoms užsieniečių grupėms. Dirbdami su ukrainiečiais pamatėme, koks veiksmingas gali būti pačios bendruomenės įtraukimas į bendras veiklas, jų įgalinimas pasitelkiant bendruomenės lyderius. Šią išmoktą patirtį labai norėtumėm pritaikyti ir darbe su kitomis migrantų diasporomis.“
Baltarusijos pasienio krizė suskaldė, o Ukrainos karo krizė – suvienijo visuomenę
LRK PIM programos vadovas Viktor Ostrovnoj sako, kad iki 2021 m. Baltarusijos pasienio krizės, Lietuvoje prieglobsčio prašytojai buvo beveik nematomi, žmonės nesigilino ir nesusimąstydavo, kas tai per žmonės, nuo ko jie bėga ir ko siekia. Tačiau Baltarusijos pasienio situacijos įkarštyje buvo galima stebėti, kaip auga
žmonių neapykanta migrantams ir prieglobsčio prašytojams, kuriuos ir viešojoje erdvėje buvo stengiamasi „demonizuoti“, pateikti, kaip grėsmę mūsų visų gerovei. „Vis dėlto, visuomenėje augančios neapykantos pašonėje netikėtai išryškėjo kita visuomenės dalis, kuri šioje „grėsmėje“ įžvelgė gyvus žmones, kuriems reikia pagalbos, o ne smerkimo.
Tokiu būdu, situacija Baltarusijos pasienyje turėjo dvigubą poveikį – tiek bendros neapykantos migrantų atžvilgiu augimą, tiek už migrantų teises garsiai pasisakančių asmenų ir grupių atsiradimą, kas Lietuvoje yra gan naujas reiškinys“, – sako V.Ostrovnoj, kuris sako, kad karas Ukrainoje, priešingai nei Baltarusijos pasienio krizė, nesuskaldė visuomenės, bet ją suvienijo: lietuviai į savo namus priėmė 71 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
„Bendrai paėmus, pastarųjų kelerių metų įvykiai verčiau turėjo neigiamą poveikį visuomenės tolerantiškumui migrantų atžvilgiu. Visuomenė buvo dirbtinai išmokyta skirti „tikruosius“ pabėgėlius nuo „netikrųjų“, „pabėgėlius“ nuo „nelegalų“ ir pan. Šiame diskurse pasimiršo, jog kiekvienas jų yra žmogus, iš esmės niekuo nesiskiria nuo mūsų, jūsų“, - sako V.Ostrovnoj ir sako, kad tolerantiškesnės visuomenės kūrimui visiems reikėtų išmokti „neklijuoti etikečių“, naudojamų apibrėžiant migrantus ir pabėgėlius.
Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena. Šiai dienai paminėti Lietuvos Raudonasis Kryžius organizuoja įvairias iniciatyvas, renginius. Gegužės 8 d. įvyks filmo apie pabėgėlius „Eisiu, kiek reikės“ premjera, prie kurio kūrimo prisidėjo ir didelė lietuvių komanda.
Filmas nominuotas „Sidabrinei gervei“ ir pasakoja apie sudėtingą pabėgėlių pasaulį: išgyvenimus, problemas, su kuriomis susiduria geresnio gyvenimo į užsienį išvykę ieškoti žmonės. Didžiuosius ekranus filmas išvys gegužės 12 d
