Didžiausia problema – nežinomybė
Atvykus į Rūdninkus, poligone esančią stovyklą jau porą valandų merkė stiprus lietus. Nors gyvenimo sąlygos – nepakankamai maisto, lietų praleidžiančios palapinės ar rūbų trūkumas – iki šiolei buvo pagrindinės joje gyvenančių migrantų išsakomos bėdos, antradienį dauguma vyrų teigė labiausiai besirūpinantys dėl nežinomybės.
„Didžiausia problema yra ta, kad mes nieko nežinome apie migracijos tarnybą, jie čia nesirodo“, – sakė maždaug trisdešimtmetis irakietis.
Jis pabrėžė, kad su dalimi užsieniečių prieglobsčio procedūros yra vykdomos, tačiau kita dalis – nieko nesulaukia.
„Mes tiesiog esame čia. Ir viskas. Nežinome, koks likimas mūsų laukia, negauname jokios informacijos“, – kalbėjo savo vardo nenorėjęs nurodyti vyras.
Mes tiesiog esame čia. Ir viskas. Nežinome, koks likimas mūsų laukia, negauname jokios informacijos.
Anot jo, vieninteliai žmonės, su kuriais migrantams pavyksta bendrauti, tai juos saugantys pareigūnai, tačiau jie jokių atsakymų nežino ir negali suteikti.
„Aš nežinau, kas blogai su šia stovykla, kodėl čia nėra lygybės. Galbūt jiems trūksta darbuotojų, tačiau tai neturėtų reikšti, kad gali čia būti paliktas ilgam laikui ir niekas neateis su tavimi pasikalbėti“, – teigė jis.
Vyras tikino pirmą kartą iš 15min žurnalistų išgirdęs, kad migrantų stovyklose pradėjo lankytis mobiliosios vertėjų grupės, kurios ir padeda spręsti rūpimus klausimus bei užpildyti dokumentus.
„Tai – puikios naujienos, aš jas ką tik išgirdau iš jūsų. Sakote, kad jie pradėjo tai daryti vakar, tai palaukime šią savaitę ir matysime, ar jie apsilankys pas mus, ar ne“, – sakė jis.
Ne visi užpildė vienodus dokumentus
Pasak vyro, kai kurie užsieniečiai jau yra bendravę su migracijos specialistais ir dalyvavę nuotoliniuose pokalbiuose dėl prieglobsčio, tačiau paskutinieji iš jų tą darė prieš tris savaites ir nuo to laiko Migracijos departamento darbuotojų nebematė.
Lietuvoje jau kelias savaites esantis irakietis teigė, kad ne visų užsieniečių atžvilgiu atliekamos procedūros yra vienodos, tai esą priklausė nuo to, kurie pasieniečiai juos sulaikė Lietuvoje.
Mes buvome sukūrę gyvenimą, tačiau dėl saugumo buvome priversti išvykti. Dabar mes pasirinkimo nebeturime.
„Daliai žmonių atėjus, jie buvo paprašyti surašyti visus savo parodymus ant lapo, nuodyti, kodėl atvyko į Lietuvą ir kitus dalykus, o kitiems, tarp jų ir man, buvo liepta užrašyti tik savo vardą bei gimimo datą ir viskas.
Migracijos specialistai man sakė, kad reikia užpildyti pilną prieglobsčio prašymo formą, tačiau aš jos dar nesu gavęs“, – pasakojo jis.
Irakietis sakė kol kas nežinantis, ką darytų, jei jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje būtų atmestas, tačiau pabrėžė manantis, kad grąžinti žmones į jų kilmės šalis, neišsiaiškinus jų istorijų – nesąžininga.
„Aš matau daug žiniasklaidos, kuri skelbia, kad dauguma žmonių yra ekonominiai migrantai, bet tai yra netiesa ar bent jau tiesa tik dėl tų žmonių, kurie jau papasakojo savo istorijas“, – tvirtino vyras.
Pinigais už kelionę namo – nesigundo
Jis taip pat sakė, kad stovyklos gyventojai žino apie Migracijos departamento pasiūlymą apmokėti skrydžius į gimtąją šalį ir dar skirti 300 eurų, tačiau dauguma užsieniečių kol kas juo nesusiviliojo.
„Tie, kurie yra ekonominiai migrantai, kurie nekentėjo savo šalyse, jie, aš manau, gali sutikti sugrįžti namo, bet dauguma mūsų, kurie turime tikras istorijas, mes liksime čia, kad ir kas atsitiktų.
Kaip ir sakiau, tai nėra apie 300 eurų, ne apie pinigus ar kažką kito. Tai yra apie saugumą“, – kalbėjo užsienietis.
-
Į Lietuvą neįleista beveik 50 asmenų, Baltarusijos gilumoje girdėjosi šūviai
-
Migracijos specialistai iš atvykėlių dažniausiai girdi – noriu geriau gyventi Europoje
-
Už iš Užsieniečių registracijos centro pasišalinusio migranto gabenimą – 40 parų arešto
-
COVID-19 sergantys migrantai bus apgyvendinami ir Švenčionių, Laisvės atėmimo ligoninėse
Vyro teigimu, žmonės savo šalis buvo priversti palikti dėl grėsmės gyvybei, todėl, nors ir nėra Lietuvoje laimingi, pasirinkimo neturi.
„Dauguma mūsų turėjo darbus, pinigų, automobilius, viską. Mes buvome sukūrę gyvenimą, tačiau dėl saugumo buvome priversti išvykti. Dabar mes pasirinkimo nebeturime“, – sakė jis.
Šiame pokalbyje dalyvavo ir daugiau kartu stovėjusių migrantų, kurie išsakytoms mintims pritarė. Daugiausiai kalbėjęs užsienietis vėliau atsisakė nurodyti savo vardą bei prašė nebūti fotografuojamas, nes sakė nerimaująs dėl savęs, tačiau jokių konkrečių priežasčių nenurodė.
Departamentas žada žinių kitą savaitę
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė antradienį 15min patikino, kad į Rūdninkus mobiliosios komandos, kurias sudaro departamento specialistai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, pasieniečiai ir vertėjai, ketina atvykti kitą savaitę.
„Dabar savivaldybės, o paskui pas juos važiuosime“, – teigė ji.
Mobiliosios komandos savo darbą pradėjo pirmadienį, kai bendravo su Kapčiamiestyje apgyvendintais migrantais. Antradienį vertėjai ir kiti specialistai lankėsi Varėnos rajone esančiuose Vydeniuose, kur buvusioje mokykloje yra apgyvendinta kiek mažiau nei 150 migrantų.
Departamentas tikisi, kad per dieną komandoms pavyks pasikalbėti su visais Vydeniuose esančiais užsieniečiais, surinkti iš jų reikiamą informaciją bei atsakyti į jiems rūpimus klausimus.
„Viskas vyksta, viskas nauja, žiūrime kaip su tempais, bet aišku, kad Rūdninkuose užtruksime ilgiau, nes ten daugiau žmonių“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė.
Ji taip pat teigė, kad migrantams nereikėtų rūpintis, jei kol kas dar nėra užpildę visų prieglobsčio prašymui reikalingų dokumentų ir pateikę savo istorijų, svarbiausia, kad sistemoje yra registruoti jų pirminiai prašymai.
„Mobiliosios vertėjų komandos visas tas istorijas surinks ir padės užpildyti visus dokumentus. Čia tai ir yra – toks follow up (besitęsiančio tyrimo – aut. past.) procesas viską surinkti ir viską dokumentuoti“, – tikino Migracijos departamento vadovė.
Kol kas Migracijos departamentas dar nėra patenkinęs nė vieno iš daugiau nei 4,1 tūkst. šiemet neteisėtai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kirtusių migrantų prašymo dėl prieglobsčio.
Tiesa, prašymų tėra išnagrinėta kiek daugiau nei pora šimtų, visus likusiuosius departamentas tikisi įveikti per artimiausius tris mėnesius.
Šiuo metu migrantams siūloma 300 eurų parama, jeigu nuspręs grįžti. Kol kas susidomėjusių galimybe išvykti yra apie 15–20, nors gautų oficialiai prašymų tėra vos keletas, bet kampanija tik prasidėjo.
