Skundėsi nesulaukę pagalbos
Apie tai, kad savaitgalį sulaukė migrantų, gyvenančių stovykloje Verebiejuose, Alytaus rajone, žinutės, feisbuke parašė Vilniuje gyvenanti ir vienam didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ rašanti žurnalistė Ewa Wolkanowska-Kolodziej.
Jos teigimu, migrantai klausė, ar tiesa, kad Lietuvoje savaitgaliais negalima išsikviesti greitosios pagalbos.
Nusistebėjusi tokia mintimi, žurnalistė sako sužinojusi, kad esą jaunas vaikinas iš Irako jau dvi dienas kenčia skausmus, per dieną išgėrė 5 tabletes nuo skausmo, tačiau jos nebesuveikė.
„Jam darėsi vis blogiau. Apsaugininkai teigė, kad gydytojas atvyks tik pirmadienį, o savaitgalį greitosios išsikviesti nepavyks. O jis nemiega, nevalgo, vos juda.
Supykau, nes nemėgstu, kaip Lietuvos pareigūnai kankina beginklius žmones. Norėjau pati iškviesti greitąją pagalbą, bet buvau išvykusi į Lenkiją. Migrantai patys paskambino, tačiau nesusišnekėjo“, – feisbuke rašė E.Wolkanowska-Kolodziej.
Jam darėsi vis blogiau. Apsaugininkai teigė, kad gydytojas atvyks tik pirmadienį, o savaitgalį greitosios išsikviesti nepavyks.
Jos teigimu, pagalbos telefonu paskambino jos kolega iš Lietuvos pabėgėlių tarybos, nurodė adresą, paciento duomenis, papasakojo apie situaciją. Jis esą išgirdo, kad medikai atvyks, tačiau apsaugos pareigūnai privalo šį iškvietimą patvirtinti. Kaip teigia migrantai, jie tą informaciją perdavė juos saugantiems žmonėms iš Viešojo saugumo tarnybos ir neva išgirdo pažadą tai padaryti.
Tačiau greitoji nesirodė ir migrantai po pusdienio ėmė vėl bruzdėti. E.Wolkanowska-Kolodziej teigia tada jau pati paskambinusi vienai Verebiejuose gyvenančiai migrantei ir paprašiusi perduoti ragelį pareigūnui. Tik po šio pokalbio, kurio metu ji neslepia prabilusi ir apie kilsiantį skandalą, greitoji esą atvažiavo.
Greitoji vyko dukart
Vidaus reikalų ministerija (VRM) apie situaciją kalba kiek kitaip. Ministerijos pateiktame komentare teigiama, kad „migrantams nuolat teikiama būtinoji medicininė pagalba“.
„Ji suteikiama arba vietoje, arba, jeigu yra poreikis, migrantai vežami į ligoninę. Šeštadienį, rugsėjo 18 d., greitoji pagalba į Verebiejų stovyklą buvo atvykusi du kartus. Vieną kartą atvyko 18.10 val. ir skausmais besiskundžiantį migrantą nuvežė į ligoninę. 20.10 val. grąžino atgal.
Konkrečiai dėl užklausoje minimo atvejo migrantai paprašė VST pareigūnų iškviesti greitąją pagalbą, 21 val. greitoji atvyko ir suleido nuskausminamuosius. Daugiau prašymų dėl greitosios iškvietimo nebuvo sulaukta“, – teigiama ministerijos komentare.
Šeštadienį, rugsėjo 18 d., greitoji pagalba į Verebiejų stovyklą buvo atvykusi du kartus.
VRM taip pat patikslino, kad būtinosios pagalbos suteikimu rūpinasi konkrečiai savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos.
Važiuoja mobiliosios komandos
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė 15min sakė, kad savivaldybėse yra suburtos mobiliosios komandos, kurios vyksta į neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo vietas ir ten teikia jiems būtinąją medicinos pagalbą.
„Iš principo yra užtikrina pagalba, kiekvienoje savivaldybėje veikia bent viena mobilioji komanda, – sakė SAM atstovė. – COVID-19 yra gerokai išvarginęs medikų bendruomenę, šios ligos atvejų daugėja, tai ir šeimos gydytojai turi daugiau darbo.
O mobiliąją komandą sudaro gydytojas ir slaugytojas. Kiekvienas gydytojo atsitraukimas nuo savo darbo reiškia, kad kažkiek paslaugų gali netekti ir Lietuvos piliečiai. Bet iš principo tos mobiliosios komandos yra kiekvienoje migrantus apgyvendinusioje savivaldybėje.“
Anot R.Andriušaitienės, Ignalinos, Alytaus rajonuose migrantai yra išskirstyti mažesnėmis grupelėmis pasienio užkardose, savivaldybių apgyvendinimo vietose (mokyklose), tad mobiliosios komandos susidėlioja savo darbo laikus taip, kad jos vieną dieną važiuoja į vieną vietą, paskui į kitą ir t. t.
„Arba – apgyvendinimo vietoje visur yra prižiūrėtojai ir jie turi teisę sudaryti sąrašus. Jeigu tik yra poreikis, mobilioji komanda vyksta tada ir ne pagal užrašymą, viskas vyksta labai lanksčiai.
Kiekvienas gydytojo atsitraukimas nuo savo darbo reiškia, kad kažkiek paslaugų gali netekti ir Lietuvos piliečiai.
Būna tokių atvejų, kai atvykus į vietą paaiškėja, kad reikia tam tikrų tyrimų – sakykim, skauda pilvą, bėgioja į tualetą dažnai, galimi pūslės uždegimai, nes pas mus šalčiau ir žmonės į tai reaguoja, pietiečiai reaguoja jautriau, tai juos su konvojumi nusiveža į polikliniką.
Tai gali būti Šalčininkų, Vilniaus, Alytaus, Ignalinos rajone, padaro tyrimus, nors pagal būtinosios pagalbos apibrėžimą gal ir neturėtų to daryti, atima iš mūsų piliečių tą finansavimą. Jie tikrai prižiūrimi“, – tikino R.Adriušaitienė.
Trečdalis apžiūrų nebuvo reikalingos
Tuo metu, kai gydytojo nėra – vakarais, savaitgaliais, jie kviečia greitąją pagalbą.
„Yra kita bėdelė – užsieniečiai yra jautrūs sveikatos priežiūros klausimais. Galbūt jie galvoja, kad jeigu parodys, jog su sveikata yra didesnių problemų, jie ieško galimybių pasilikti Europos Sąjungoje, kad gautų tą prieglobstį.
Mes vedame tokią statistiką – kiekvieną savaitę visų savivaldybių mobiliosios komandos, kurios teikia sveikatos priežiūros paslaugas, teikia, kiek buvo atlikta apžiūrų ir dėl kiek iš jų nereikėjo kreiptis. Tai tokie atvejai, kai tiesiog reikia pasišnekėti. Statistika rodo, kad trečdalis tų apžiūrų nebuvo reikalingos. Tai atima laiką iš mūsų gydytojų, bet jie vis tiek tuos žmones priima, pašnekina, nuramina“, – tikino SAM atstovė.
Konkrečius atvejus, anot R.Andriuškaitienės, vertinti labai sunku, tačiau ji pasitikinti stovyklose dirbančiais darbuotojais, kurie, kaip sako, jau pažįsta ten gyvenančius žmones.
Statistika rodo, kad trečdalis tų apžiūrų nebuvo reikalingos. Tai atima laiką iš mūsų gydytojų, bet jie vis tiek tuos žmones priima, pašnekina, nuramina.
„Man nelabai norėtųsi tikėti, kad jie taip ciniškai nekvietė greitosios pagalbos. Negaliu komentuoti vis dėlto nebuvusi vietoje. Bet yra taip buvę, kad iš pradžių sakydavo, jog galvą skauda, kviesdavo greitąją, paskui, pamatę, kad dėl to nebekviečia greitosios pagalbos, buvo atrasta kita priežastis – skauda pilvą, kas gali reikšti ir sunkesnius negalavimus.
Bet yra ir tokių pasimuliavimų, tai yra žmogaus psichologija, jie jautrūs, ieško galimybių, jie yra išsigandę“, – kalbėjo R.Andriuškaitienė.
Bus nuolatiniai punktai
Didesnėse įstaigose, į kurias dabar perkeliami migrantai – Medininkuose, buvusiuose Kybartų pataisos namuose, steigiami medicinos punktai, kurie veiks nuolat ir gydytojai juose budės nuo keturių iki šešių valandų kasdien, pagal poreikį.
R.Andriuškaitienė tvirtina, kad daugiau problemų dėl medicinos paslaugų poreikio kildavo pradžioje, kai migrantų Lietuvoje staiga padaugėjo.
Tačiau dabar esą jau ir gydytojai pažįsta tuos žmonės, ir patys atvykėliai kur kas rečiau kreipiasi be reikalo.
Patalpos nešildomos
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė irgi patvirtina, kad pasitaiko atvejų, kai gydytojai aiškiai mato, jog gydytojų šaukiamasi ir prisigalvojant priežasčių.
Šiuo metu Ignalinos rajone tebėra dvi vietos, kuriose gyvena Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirtę migrantai. Kazitiškio mokykloje gyvena šeimos, Linkmenų – vyrai. Tačiau abiejose gyventojų mažėja. Iš Kazitiškio jau išvažiavo apie 50 gyvenančiųjų, liks apie 34. Linkmenyse kol kas gyvena apie 80 atvykėlių.
Iš Kazitiškio šeimos perkeliamos į Rukloje įrengtus mobiliuosius namelius. Tai padaryti, kaip sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja, reikia kuo greičiau, nes buvusi mokykla nešildoma, langai neretai irgi kiaurai perpučiami, tad patalpose šalta.
Pastebi piktnaudžiavimų
Kazitiškyje, anot L.Gladkauskienės, lankėsi gydytojas, apžiūrėjo, tie, kuriems reikėjo, vežti atlikti tyrimų, registruoti antrinio lygio konsultacijose. Linkmenyse lankėsi slaugytoja, kuri irgi nustatė, kam reikia pagalbos.
„Beveik kiekvieną dieną kažką vežame. Dažniausiai Linkmenyse skundai dėl dantų. Jie nepratę prie mūsų klimato, gal pašalo, atsirado pūlinių. Tad pagrindiniai dalykai dėl dantų, todėl chirurgai, vežami ir pas šeimos gydytojus.
Buvo ir piktnaudžiavimų. Yra viena šeima, kurioje nėštukė, ji tikrai piktnaudžiavo savo padėtimi. Jai buvo skiriamas labai didelis dėmesys ir visai jos šeimai, bet tikrai tuo pasinaudojo. Be to, kad ji buvo vežiojama į mūsų gydymo įstaigas, tai dar išsikviesdavo dar papildomai greitąją. Kartais greitoji važiuoja iš Ignalinos, kartais – iš Visagino, tai jau medikai atsisakė važinėti, nes buvo kviečiami be reikalo. Ji sugalvodavo priežasčių, tarkim, kad kraujavimo, tačiau tyrimas parodė, kad to nebuvo.
Buvo ir piktnaudžiavimų. Yra viena šeima, kurioje nėštukė, ji tikrai piktnaudžiavo savo padėtimi.
Tačiau dažniausiai, kaip minėjau, skundžiasi dėl dantų, kosuliu. Bet yra ir rimtesnių problemų, yra širdininkų, astmininkų, diabetikų. Tikrai turime veiklos“, – teigė L.Gladkauskienė.
Ignalinos savivaldybės atstovė tikino, kad vežami migrantai pas gydytojus nuolat, stengiamasi įsiklausyti į jų skundus.
