Migrantams padėję savanoriai nusikaltimo nepadarė: prokuratūra nutraukė tyrimą

Nusikaltimo požymių nėra

Kelias dienas žiemiškame miške praleidę pakistaniečiai į Lietuvą buvo įleisti gruodžio 22-ąją, sulaukus palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Visas šias dienas su migrantais bendravo savanoriai iš „Sienos grupės“, kurie šąlantiems pakistaniečiams atgabeno išgyvenimui reikalingų daiktų, kasdien vežė šiltą maistą. Strasbūro teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones patys savanoriai į Dzūkiją iškvietė pasieniečius.

Varėnos rajone surasti keturi migrantai kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos

+4

Netrukus Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.

„Tai padaryta nustačius nusikalstamos veikos požymių ir, be kita ko, paaiškėjus, kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija apie sieną iš Baltarusijos Varėnos rajone neteisėtai kirtusius migrantus ir jų buvimo Lietuvoje vietą“, – tuomet tvirtino pasieniečiai.

VSAT atstovai tuo metu nešykštėjo kritikos migrantams padedantiems „Sienos grupės“ savanoriams, jų veiklos būdams, teigė, kad jų tikslai kelia abejonių ir diskredituoja savanorystės idėjas.

Kūčių vakarą Kabelių užkardoje aptiktas paeiti negalintis migrantas

Patys savanoriai tokią kritiką atmetė ir tvirtino tik teikiantys humanitarinę pagalbą bei besielgiantys pagal įstatymus. „Sienos grupė“ pabrėžė, kad pasieniečiams pranešus apie migrantus, jie paprastai yra tiesiog išstumiami iš Lietuvos, taip ir neleidus suteikti pagalbos.

Prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė 15min informavo, kad tyrimas nutrauktas nustačius, kad visgi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Savanoriai tik teikė pagalbą

Anot jos, savanoriai neorganizavo pakistaniečių kelionės, nekontroliavo jų veiksmų. Nors specialiaisiais liudytojais apklausti savanoriai žinojo, kad migrantai sieną buvo kirtę neteisėtai, tačiau jokių aktyvių slėpimo veiksmų neatliko ir jokio atlygio iš to negavo.

„Nustatyta, kad su migrantais ryšį palaikę specialieji liudytojai aktyviai bendravo dėl maisto, rūbų, palapinės, miegmaišių ir kitų išgyvenimo priemonių atvežimo, dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašant taikyti užsieniečių atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.

Tai prokuratūrai nurodė ir patys „Sienos grupės“ atstovai, kurie teigė neatlikę jokių nusikalstamų veiksmų, negabenę ir neslėpę pakistaniečių, tik teikę jiems humanitarinę pagalbą, kad šie galėtų išgyventi lauko sąlygomis šaltame ore.

Baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti ir sieną iš Baltarusijos kirtę keturi migrantai, nes tai jie padarė turėdami tikslą pasiprašyti prieglobsčio, tad jų veiksmai vertinami, kaip padaryti būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Beveik 10 tūkst. apgręžtųjų

Tai – antrasis panašus sprendimas, ikiteisminiame tyrime dėl pagalbos neteisėtai į Lietuvą patekusiems migrantams. Gruodį buvo nutrauktas taip pat kelis mėnesius užsitęsęs tyrimas dėl pagalbos penkiems afganistaniečiams, kurie buvo sulaukę EŽTT apsaugos.

Tąkart prokuratūra taip pat rėmėsi argumentais dėl būtinojo reikalingumo ir humanitarinės pagalbos, kurią migrantams suteikė vienos Ignalinos rajono sodybos gyventojai.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos teritorijos (Ignalinos r.)

Iš viso, per kiek daugiau nei metus besitęsiančią neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizę, buvo priimti šeši Strasbūro teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Visi jie buvo priimti po to, kai pernai rugpjūtį pasieniečiai įgavo teisę apgręžti į Lietuvą einančius migrantus ir grąžinti juos į Baltarusiją. Iki tol, per pirmuosius septynis 2021-ųjų mėnesius, į Lietuvą jau buvo patekę daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.

Nuo rugpjūčio iki balandžio pabaigos pasieniečiai į Lietuvą neleido patekti daugiau kaip 9,5 tūkst. migrantų. Tiesa, dalis šioje statistikos eilutėje esančių žmonių galėjo būti apgręžti ir po daugiau nei vieną kartą.