„Šiandien su ponu Ch.Micheliu aplankėm keletą vietų, kurios svarbios saugant išorinę Europos Sąjungos sieną, <...> kuri pastaruoju metu susiduria su tikrai rimtu nelegalių migrantų antplūdžiu. Mes jį vertiname kaip inspiruotą taip pat ir valdžios struktūrų juoba, kad tokie grasinimai buvo išsakyti“, – per spaudos konferenciją žurnalistams komentavo I.Šimonytė.
Sako, kad reikės daugiau ES pagalbos
Ji teigė, kad dorojantis su migrantų srautais reikės daugiau ES pagalbos.
„Europos Sąjungos institucijos apie šią situaciją tikrai yra gerai informuotos tiek mūsų, tiek prezidento, visuose lygiuose apie tai diskutuojama – apie praktinę pagalbą, kurios galime sulaukti. Jau turime sulaukę „Frontex“ darbuotojų, kurie padeda mūsų pasienio tarnybai, bet, žinoma, pagalbos reikės ir daugiau.
Akivaizdu, kad problema yra nemenka, įtampos yra nemenkos, reikia tiek rankų darbo, tiek žmonių, kurie padėtų apdoroti prašymus dėl prieglobsčio, tiek ir techninių sprendimų, kuriuos esame nusiteikę daryti ir darome“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji išreiškė padėką ES, įvedusiai Baltarusijos režimui sankcijas, bei teigė neabejojanti, kad vieningai europiniu lygmeniu bus sprendžiamos problemos ir dėl migrantų.
„Labai vertinam, kad visais iki šiol buvusiais momentais, kai buvo užgrobtas lėktuvas, Europos Sąjunga reagavo labai greitai ir vieningai.
<...> Nė kiek neabejojam, kad ir ateityje, tiek bendraudami su savo kaimynais, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, šią problemą, su kuria dabar susiduria, mano vertinimu, visa Europos Sąjunga, spręsime ir išspręsime“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Svarbu, pasak jos, kad ES lygiu būtų vedamos derybos su trečiosiomis šalimis, iš kurių migrantai ir yra kilę.
Europos Sąjunga kaip derybų partneris trečiosioms šalims, tokioms kaip Irakas ar Turkija, tikrai turi solidesnę derybinę galią.
„Ypatingai svarbus yra diskusijų klausimas su trečiosiomis šalimis, kadangi Europos Sąjunga kaip derybų partneris trečiosioms šalims, tokioms kaip Irakas ar Turkija, tikrai turi solidesnę derybinę galią ir daugiau argumentų diskusijose negu viena Lietuva. Ir kai Lietuva šiuo atveju saugo ne savo sieną, o visos Europos Sąjungos sieną, natūralu, kad ta diskusija tokiu lygmeniu galėtų būti“, – teigė I.Šimonytė.
Pažadėjo kalbėtis su migrantų kilmės šalimis
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje viešėjęs Ch.Michelis teigė norintis suprasti, ko trūksta Lietuvai išaugus nelegalių migrantų srautams.
„Lietuvos sienos yra Europos Sąjungos sienos, dėl ko man buvo svarbu čia atvykti ir suprasti poreikius bei kaip Europos Sąjunga galėtų padėti Lietuvai“, – per spaudos konferenciją kalbėjo EVT vadovas.
Jis priminė, kad ES prieš kurį laiką sureagavo į civilinio lainerio priverstinį nutupdymą Minske ir Baltarusijos režimui pritaikė sankcijas, o dabar planuoja „padaryti ką gali geriausio“ ir suteikti daugiau konkrečios paramos Lietuvai, bandančiai atremti Baltarusijos režimo spaudimą.
Kreipdamasis į premjerę, Ch.Michelis davė pažadą: „Jūs galite kliautis Europos Sąjunga, mes darysime, ką galime geriausio, teikiant kuo daugiau pagalbos jums ir jūsų žmonėms.“
Kitą savaitę Ch.Michelis tikino susitiksiantis su Irako ministru pirmininku Mustafa al Kadhemi ir kelsiantis klausimą dėl šios šalies nelegalių migrantų.
„Palaikysiu visus Lietuvos Vyriausybės bandymus pasiekti, kad grąžinimo politika būtų įmanoma“, – komentavo Ch.Michelis.
„Taip pat kontaktuosime su kitomis kilmės šalimis, kad pamatytume, kaip su šiomis šalimis būtų įmanoma daugiau bendradarbiauti pasiunčiant signalą, jog naudojant nelegalius įrankius ir instrumentus čia patekti neįmanoma“, – pridūrė jis.
Įtaria, kad įsitraukęs ir Baltarusijos režimas
Ch.Michelio matymu, bendradarbiavimas su kilmės šalimis leistų greičiau identifikuoti be dokumentų atvykstančius migrantus ir taip paspartinti sprendimus dėl prieglobsčio.
Jis teigė, kad šie sprendimai turi būti priimami „turint omenyje skirtingų atvykstančių žmonių teises“.
Ch.Michelis taip pat nurodė turintis įtarimų, kad Baltarusijos režimas yra įsitraukęs į migracijos procesus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Europoje mes nesame naivūs, mes nesame išgąsdinti.
„Europoje mes nesame naivūs, mes nesame išgąsdinti“, – kalbėjo EVT pirmininkas.
Spaudos konferencija:
Šiemet į Lietuvą jau pateko daugiau kaip 1,3 tūkst. nelegalių migrantų – keliolika kartų daugiau nei pernai.
Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
Lietuvos pareigūnų teigimu, išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.
