Didžioji dalis – Vokietijoje arba Skandinavijoje
„Šiandien mes turime apie 550 neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos neteisėtos migracijos bangos“, – komiteto posėdyje pranešė Vidaus reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Abramavičius.
Anot jo, Pabradės Užsieniečių registracijos centre šiuo metu yra 254 tokie užsieniečiai, Kybartuose – 175.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamame Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre jų yra apie 78, tuo metu Naujininkuose įrengtame centre beliko 47.
Anot SADM viceministrės Justinos Jakštienės, didžioji dalis jų yra nepilnamečiai – Naujininkuose jų gyvena 23, Rukloje – 43.
Institucijų teigimu, didžioji dalis iš Lietuvos pasišalinusių migrantų pasinaudojo laisvo judėjimo teise ir išvyko į Vokietiją ar Skandinavijos valstybes.
A.Abramavičiaus teigimu, apie 400 Lietuvoje esančių migrantų tokią teisę judėti po šalį šiuo metu turi, 111 taikomi judėjimo apribojimai
„Turbūt, panašu, galima taip prognozuoti, kad nuo keturių iki penkių šimtų liks centruose pas mus ir žiemai. Tokiu būdu mes turėtume optimizuoti tuos centrus. Taigi kalbėtume apie Kybartų, iš VRM pusės, ir Naujininkų uždarymą“, – sakė viceministras.
Srautai sumažėjo, tačiau migrantų dar atvyksta
Tiek VRM, tiek SADM pažymi, kad Naujininkuose pernai atidarytas centras po uždarymo galėtų būti lengvai pritaikomas ukrainiečių reikmėms – sąlygos ten ganėtinai geros, tinkama vieta.
„Be abejo, Kybartų infrastruktūra turi būti palikta, siekiant išvengti tokios situacijos, kurią mes turėjome pernai liepos mėnesį, kai vargiai galėjome surasti vietą palapinių miestelyje“, – pabrėžė A.Abramavičius.
Pernai pavasarį paaštrėjus migracijos iš Baltarusijos bangai, į Lietuvą pateko daugiau nei keturi tūkstančiai migrantų. Vėliau buvo priimtas sprendimas apgręžti ne pasienio punktuose sieną kertančius migrantus. Taigi jų srautai beveik išnyko.
Tiesa, apgręžtieji pasienyje skaičiuojami tūkstančiais, o net ir neįleidžiant didžiosios dalies sieną kertančių migrantų į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet pateko 438 užsieniečiai.
VSAT duomenimis, tarp šiemet į Lietuvą patekusių migrantų yra 159 baltarusiai, 92 rusai, 43 irakiečiai, 36 sirai, po 20 Afganistano ir Tadžikistano piliečių.
Maždaug 140 jų prieglobsčio pasiprašė pasienio kontrolės postuose, 164 pasienio ruože, o 119 – šalies viduje.
-
„Medikai be sienų“ smerkia „sisteminę diskriminaciją“ migrantų centruose Lietuvoje
-
Medininkuose oficialiai uždaromas užsieniečių registracijos centras
-
Nepaprastoji padėtis pratęsta iki gruodžio vidurio, sienos užsivers Rusijos piliečiams
-
Lietuvos kariai toliau saugos rizikingiausias pasienio vietas
-
Pasienyje su Baltarusija į Lietuvą neįleistas 71 migrantas
Prieglobstis suteiktas mažiau nei 5 procentams
Iš tūkstančių pernai šalyje buvusių migrantų prieglobsčio sulaukė tik mažiau nei penki procentai – 139 žmonės. Anot Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, kiek daugiau nei 2,5 tūkst. užsieniečių išgirdo neigiamą atsakymą, likusi dalis procedūrų – maždaug pusantro tūkstančio – buvo nutrauktos, nes migrantai pabėgo iš Lietuvos.
„Šiuo metu vis dar nagrinėjami iš naujo 159 prašymai, o tokių naujai dar nagrinėjamų yra apie 85. Iš esmės tai yra tie prašymai, kurie jau yra pateikti pakartotinai. Mes matome augančią tendenciją, nes, kaip žinia, prieglobsčio galima prašyti kiek nori kartų“, – komiteto posėdyje sakė ji.
Dalis Lietuvoje likusių migrantų, praėjus 12 mėnesių nuo jų registracijos šalyje datos, net ir sulaukę neigiamo atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo, gali kreiptis į departamentą ir prašyti užsieniečio registracijos pažymėjimo, kuris suteikia teisę dirbti. Šiuo metu yra išduoti 296 tokie pažymėjimai.
„Didžiąja dalimi tie pažymėjimai yra įteikti tiems asmenims, kurie yra neteisėti migrantai, nes jų prieglobsčio procedūros yra baigtos ir jie tiesiog laukia savo išsiuntimo, grąžinimo“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovės Eglės Samuchovaitės, kol kas šiuo leidimu pasinaudojo nedaug migrantų.
„Iki dešimt žmonių jau dirba, su mūsų pagalba įsidarbinę yra gal keturi. Tas procesas vyksta, bet jis nėra toks džiaugsmingai integracinis. Tame irgi yra gan daug niuansų ir sunkumų“, – teigė ji.
Jos teigimu, migrantai negali atsidaryti bankų sąskaitų, todėl atlyginimą gali gauti tik grynaisiais, kas sukuria papildomų rizikų. Taip pat įtaką darbo pasirinkimui daro tai, kad migrantai vis dar dažnai yra perkeliami iš vieno Užsieniečių registracijos centro į kitą.
VSAT gerina migrantų apgyvendinimo sąlygas
Kone visos neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizės metu Raudonasis Kryžius, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos kritikavo Lietuvos valdžios institucijas dėl priimamų sprendimų ir migrantams tenkančių apgyvendinimo sąlygų ar teisinės pagalbos.
Panašu, kad į šiuos priekaištus buvo įsiklausyta ir situacija keičiasi.
„Mažėjimas žmonių mums suteikia galimybes sudaryti geresnes sąlygas. Iš Seimo kontrolieriaus pateiktos ataskaitos buvo sudarytas priemonių planas, kaip šalinti trūkumus, nurodytas rekomendacijas. Iš to plano beveik 70 proc. darbų jau beveik įgyvendinta“, – sakė VSAT Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis.
Anot jo, jau suremontuoti trys iš penkių bendrabučio aukštų Kybartuose – čia įrengtos virtuvėlės, dušinės, poilsio kambarys, rūkyklos, užtikrinamas šilto vandens tiekimas.
Taip pat vykdoma tolesnė infrastruktūros plėtra, tam ketinama panaudoti ir Europos Sąjungos lėšas. Tuo metu Pabradės Užsieniečių registracijos centre jau vykdomi pirkimai dėl dviejų naujų bendrabučių statybos, o spalio mėnesį šis centras pereis prie vietoje gaminamo maitinimo ir atsisakys maistą vežusių tiekėjų paslaugų.
„Jeigu viskas bus gerai, turime planą spalio 15 arba lapkričio pradžioje (...) uždaryti konteinerių miestelį Pabradėje“, – sakė G.Ranonis.
Didelį dėmesį VSAT skyrė ir migrantų medicininei priežiūrai užtikrinti, sudarytos sutartys su psichologais, steigiami šeimos gydytojų kabinetai, dirba mobilios komandos.
„Šioje vietoje tikimės proveržio, kas susiję su medicininės pagalbos suteikimu“, – sakė pasieniečių Migracijos valdybos viršininkas.
Nauji reikalavimai teisininkams
Nauji sprendimai priimti ir migrantams teikiamos teisinės pagalbos srityje – Migracijos departamentas pakeitė reikalavimus užsieniečių gynėjams ir spalio mėnesį turėtų pasirašyti naują sutartį su teisinių paslaugų teikėju.
„Naujoje sutartyje bus numatyti papildomi reikalavimai teisininkams, kurie nebuvo numatyti ankstesnėse sutartyse (...) ten surašyta daugiau pareigų teisininkams individualiai susitikti su savo klientais, išaiškinti sprendimų motyvus, supažindinti su sprendimais, tartis dėl bylos nagrinėjimo eigos strategijos“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Departamentas taip pat pakeitė savo sprendimų rašymą ir nuo šiol neigiamuose atsakymuose dėl prieglobsčio suteikimo surašys trumpus neteisinės kalbos tekstus, kuriuose paprastai paaiškins tokio sprendimo motyvus.
Naująją sutartį ketinama sudaryti tik vieneriems metams, nes laukiama politikų sprendimų dėl teisinės pagalbos sistemos keitimo – iki šiol nemažai kritikos sulaukdavo tai, kad Migracijos departamentas pats samdo teisininkus, kurie vėliau turi ginčyti jiems pinigus mokančio departamento sprendimus.
„Jei atiduotume kitai institucijai, pavyzdžiui – agentūrai, sistema taptų logiškesnė. Procesas vyksta“, – teigė A.Abramavičius.
Anot jo, svarstoma, kad nauja migracijos agentūra galėtų veikti po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sparnu, tačiau kol kas sprendimai dar nėra priimti, neaišku, kiek lėšų jiems reikėtų.
„Ieškome to efektyviausio mechanizmo, kuris galėtų ne tik šios dienos problemas spręsti, bet galėtų lanksčiai reaguoti į ateities iššūkius, jei susiformuotų nauji srautai migrantų. Kalbam apie įvairiausią migraciją, ne tik nelegalią“, – patvirtino ir SADM viceministrė J.Jakštienė.
Klausimų kelia apgręžimo įteisinimas
Visus šiuos pokyčius sveikino Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, kuri teigė dėl materialinių migrantų apgyvendinimo sąlygų iš esmės nebeturinti priekaištų VSAT pareigūnams.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad problemų išlieka tiek su migrantų pažeidžiamumo vertinimu, tiek su psichologinės pagalbos prieinamumu.
Didžiausių klausimų E.Leonaitei kyla dėl siūlomų naujųjų Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimų, kuriais būtų įteisinami apgręžimai.
„Vis tiek išlieka iki galo neaišku, kaip tai bus suderinama su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu ir pagrindinėmis išvadomis“, – sakė ji.
Seimo kontrolierė abejojo ir dėl nuostatų, kuriomis įtvirtinama, kad nebus apgręžiami nuo karo ar persekiojimo bėgantys asmenys.
„Kaip bus įvertinama čia ir dabar, ar tas asmuo iš tiesų bėga nuo karo ir persekiojimo? Ar tai VSAT pareigūnai bus pakankamai kompetentingi tai įvertinti?“ – klausė E.Leonaitė.
Klausimų dėl naujų teisėkūros iniciatyvų kilo ir komiteto pirmininkui parlamentarui Tomui Vytautui Raskevičiui.
„Aš suprantu, kad jis (apgręžimas) būtų taikomas ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu, bet ten yra apgręžimas įteisinamas ne tik pasienio teritorijoje, kai yra saugoma ir neleidžia asmeniui kirsti sienos, bet ir bet kur valstybės teritorijoje. Iš esmės tu gali žmogų sulaikyti Kaune ar Vilniuje ir tada jį apgręžti ar grąžinti“, – sakė Laisvės partijos atstovas.
Jis taip pat teigė, kad ne pasienio teritorijoje sulaikyto asmens individualius poreikius pagal siūlomą reguliavimą vertintų VSAT pareigūnai, tačiau jokio aiškaus mechanizmo šiam procesui nėra.
„Kyla klausimas, ar nėra įstatymo siūlomu reguliavimu suteikti VSAT iš esmės Migracijos departamento funkcijas, nes Migracijos departamentas yra tas, kuris vertina pažeidžiamumą asmenų, o čia VSAT, jei pasienyje sulaikys, galės tai vertinti, o jei ne pasienyje, tai tiesiog sulaikys, grąžins ir viskas“, – sakė Seimo narys.
Vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius tikino, kad apgręžimą siūloma įteisinti tik ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties ir karo metu, be to, tik pasienio ruože.
„Apgręžimas kaip instrumentas veiktų tik pasienio ruože (...) kitoje Lietuvos teritorijoje jie galėtų tapti prieglobsčio prašytojais. Modelis taip turėtų veikti. Jie galėtų pateikti prašymą tolesnėje Lietuvos teritorijoje, tą nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, o ekstremaliosios situacijos metu Sienos apsaugos įstatyme būtų įteisintas neįleidimas“, – tvirtino jis.
Anot jo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasmerkė ne apgręžimo instrumentą, o kitas egzistuojančias teisės normas, kurios apibrėžia prieglobsčio prašymo pateikimą šalyje.
„Jeigu neteisėtas migrantas patenka į Lietuvos teritoriją, šiandien jis neturi tokios galimybės kreiptis prieglobsčio, tai yra kvestionuojama. Taip pat prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai. Teismas nurodęs, kad būtina pripažinti netekusiu galios pagrindą, pagal kurį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas dėl neteisėto atvykimo į Lietuvą, taikant formuluotę sulaikymas“, – sakė viceministras.
Naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas VRM Vyriausybei ir Seimui ruošiasi pateikti rudens sesijos metu, o apgręžimas galėtų būti įteisinamas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, kurio projektas dar nėra paruoštas.
„Toks modelis būtų optimalus“, – teigė A.Abramavičius.
