Būtina numatyti visus galimus saugiklius dėl vadinamų „atstūmimų“ (taip pat žurnalistų teisės rinkti apie tai informaciją) ir taip užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams bei žurnalistų laisvių nepagrįstiems ribojimams.
LŽS atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Kaip žinia, pernai Lietuvos spaudos laisvės indeksas pakilo į nebūtas aukštumas. Dėl žurnalistams įstatymais suteiktų papildomų teisių nemokamai gauti registrų duomenis, taip pat papildomos apsaugos nuo teisinio persekiojimo tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) skyrė Lietuvai ypatingai aukštą poziciją – 9 vietą spaudos laisvės indekse. Tačiau dar 2021 metais Lietuvos spaudos laisvės reitingas buvo kitoks - tik 28 vieta.
Vienas iš kritikos Lietuvai aspektų buvo žurnalistų teisių ribojimas nekliudomai rinkti informaciją pasienyje su Baltarusija. 2021 metų rugsėjį "Reporteriai be sienų" (RSF) pasmerkė "pernelyg didelius spaudos laisvės apribojimus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija".
Tuomet paskelbtoje žinutėje RSF paragino abiejų šalių vyriausybes leisti žurnalistams pranešti apie visuomenei susirūpinimą keliančius sienos klausimus. Toks pareiškimas buvo parengtas reaguojant į griežtus žiniasklaidos suvaržymus Lenkijoje, taip pat teisės patekti į pasienį su Baltarusija apribojimus Latvijoje ir Lietuvoje.
Tuo pačiu metu ir didžiausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės pasirašė bendrą raštą, ragindamos valdžios institucijas leisti patekti į pasienį. Dėl kelis mėnesius trukusių perteklinių ribojimų Lietuvos žiniasklaida negalėjo nei atremti Baltarusijos ir Rusijos propagandos, nei patikrinti valdžios pateiktos informacijos ir taip tinkamai informuoti mūsų visuomenę bei tarptautinę bendruomenę apie migracijos krizę ir grėsmes Lietuvai.
Jau prieš beveik dvejus metus Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai viešai sakė, kad nepriimtina uždrausti žurnalistų darbą remiantis tik tuo, kad žurnalistų kritiškais pranešimais apie migracijos krizę gali pasinaudoti nedraugiškos šalys propagandos tikslais.
Tai negali būti priežastis demokratinėje šalyje riboti žiniasklaidos laisvę ir visuomenės teisę į nešališką informaciją. „Reporteriai be sienų“ taip pat išreiškė palaikymą bendram Lietuvos žiniasklaidos laiškui, smerkiančiam griežtus spaudos laisvės suvaržymus.
Kaip žinia, šimtai nevyriausybinių organizacijų ir akademikų viešai kreipėsi į Lietuvos politikus prašydami nepriimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisų, kuriomis siekiama įteisinti migrantų atstūmimus ekstremalių situacijų metu.
Šį kreipimąsi parėmė daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, jungianti 9 žmogaus teisių organizacijas Lietuvoje, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba, kuri vienija daugiau nei 100 organizacijų visoje Europoje ir kt. Žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad tokių pataisų priėmimas ne tik pažeistų tarptautinę teisę, bet ir Lietuvos valstybę, jos reputaciją pastatytų greta valstybių, kurių vertinimai dėl žmogaus teisių pažeidimų ne vienerius metus kelia problemų.
Todėl atsižvelgdama į minėtus argumentus, Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina politikus įstatymu numatytu tik tokius būtinus veiksmus, kurie nepažeistų kitų žmogaus teisių ir žurnalistų teisių bei laisvių.
