„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 09 09

Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle: „Ar mes turėtume leistis pagaunami?“

Netikėtai išaugęs nelegalių migrantų srautas Lietuvos pasienyje su Baltarusija iškėlė eilę problemų, viena jų – žalingos informacijos sklaida. DebunkEU.org analizė atskleidė, kad kelionei pasiryžę migrantai atsiduria informaciniame vakuume – todėl socialiniai tinklai tampa pagrindiniu žinių šaltiniu.
Migrantų kasdienybė Rūdninkų poligone
Migrantų kasdienybė Rūdninkų poligone / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Gegužės pabaigoje, Aliaksandras Lukašenka pagrasino visai Europos Sąjungai – migrantų bei narkotikų kontrabandos per valstybės sieną į kaimynines šalis nebestabdys. Grasinimas netrukus virto realybe – nelegalių migrantų skaičius netikėtai šoko į viršų. „Dossier“ centro ir vokiečių leidinio „Der Spiegel“ tyrimo duomenimis, Lukašenkos režimas migrantus kaip hibridinį ginklą pradėjo naudoti dar gegužę.

Išaugus Lietuvos sieną kertančių migrantų skaičiui, suintensyvėjo ir informacijos šia tema srautas. DebunkEU.org analizės duomenimis, sieną kirsti siekiantys žmonės aktyviai ieško informacijos socialiniuose tinkluose. Organizacijos analitikai rado bent 122 viešas grupes ir puslapius „Facebook“, kuriose dalinamasi informacija apie migraciją iš Baltarusijos į Lietuvą. Šios grupės jungia nuo 2,655 iki 20,937,417 (naujienų portalo arabų kalba SkyNewsArabia puslapis) narių. Siekiant išanalizuoti, kokios pagrindinės žinutės sklinda socialiniuose tinkluose, DebunkEU.org peržiūrėjo 283 įrašus iš šių grupių bei puslapių.

„Informacijos apie tai, kaip patekti į Lietuvą, atradome 15 proc. visų mūsų išnagrinėtų įrašų. Šios žinutės pasiekė 133 279 kontaktų auditoriją. Paminėtina, kad kiti socialiniai tinklai, pavyzdžiui, Telegram, WhatsApp ir YouTube, taip pat daug informacijos šia tema“, – sako analitikė Gintarė Sereikaitė.

Tyrimo duomenimis, „Facebook“ vartotojai aktyviai dalijasi straipsniais iš naujienų portalų lietuvių, anglų, rusų, arabų, latvių, estų, baltarusių, suomių bei vokiečių kalbomis. Analizė atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. „Facebook“ pasidalintų publikacijų buvo lietuvių kalba, o populiariausias šaltinis – lrt.lt.

DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle
DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle

„Žvelgdami į šiuos duomenis galime teigti, kad žmonės neranda pakankamai informacijos apie migraciją į Lietuvą savo gimtąja kalba, todėl socialiniai tinklai tampa jų pagrindiniu šaltiniu. Tačiau „Facebook“ plinta nuorodos į įvairiausius straipsnius – tarp patikimų žiniasklaidos priemonių gali įsimaišyti ir su Kremliumi siejamos arba Baltarusijos režimo kontroliuojamų portalų publikacijos“, – teigia G.Sereikaitė. Analitikės teigimu, dezinformaciją skleidžiantys šaltiniai gali pasinaudoti medijoje arabų kalba susidariusiu informaciniu vakuumu ir pradėti dar efektyviau skleisti klaidinančiam ir melagingam turiniui.

DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle
DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle

Anot DebunkEU.org analitikės, prieš pradėdami kelionę migrantai atlieka savo namų darbus. Tyrimo duomenimis, daugiausiai susidomėjimo socialiniuose tinkluose sulaukia bendra informacija apie situaciją Lietuvoje, gyvenimo sąlygas migrantų stovyklose, kokių priemonių migrantų srauto valdymo priemonių imamasi tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. „Vis dėlto, pastebime, kad dalis potencialių migrantų yra pasimetę ir nežino, ką daryti, kai peržengs sieną. Nemažai žmonių klausia, kokie veiksmai padidintų jų šansus likti Europoje“, – sako G.Sereikaitė.

DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle
DebunkEU.org nuotr./Migrantų komunikacija „Facebook“ tinkle

Pavyzdžiui, šiame liepos 12 d. įraše „Facebook“ vartotojas pateikia pagrindinės informacijos sąrašą – ką reikia žinoti prieš keliaujant į Lietuvą per Baltarusiją. Įraše pabrėžiama, kad kelionė į Lietuvą visai nesunki – tiesiog reikia peržengti sieną. „Įdomu tai, kad šis asmuo taip pat sako, jog sėkmingai pasiekus Vilnių galima sėsti į autobusą, traukinį, taksi, arba paprašyti draugų pagalbos, ir tęsti kelionę į kitą Europos šalį“, – sako G.Sereikaitė.

DebunkEU.org analitikės teigimu, plintanti informacija apie tai, kad patekti į bet kurią Europos šalį esą labai lengva, sumenkina ES sienos apsaugos strategiją. „Viena iš išvadų kurią padarėme išanalizavę komunikaciją „Facebook“ tinkle – Lietuva daugelio migrantų yra vertinama kaip langas į Europą, o ne galutinė stotelė“, – sako G.Sereikaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų