Vyriausybė sausio viduryje priėmė nutarimą, kad nuo šių metų gegužės 1-osios kasos aparatai privalės būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir automobilinėse parduotuvėse. Be kasos aparatų prekiauti maistu bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke.
Maršrutinių mikroautobusų vežėjai dirbti su kasos aparatais privalo jau nuo 2000 metų sausio 1-osios. Kaip dabar kai kurie turgaus prekeiviai, taip anuomet vežėjai piktinosi naująja prievole. Jie tikino, kad tai apsunkins vairuotojų dalią, o naudos neatneš. Regis, ilgainiui naujovė prigijo ir diskusijų dėl jos nebekyla. Tačiau realybė tokia, kad sukčiavimo atvejų iki šiol pasitaiko.
„15min“ žurnalistai trijuose didžiuosiuose miestuose praėjusią savaitę atliko nedidelį eksperimentą: penkis kartus kiekviename mieste važiavo skirtingais mikroautobusais. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje pasitaikė uolūs vežėjai – bilietus keleiviams nė neprašomi dalijo visų 10 autobusiukų vairuotojai. Tuo tarpu Vilniuje taip nutiko tik dukart iš penkių. Kituose dviejuose mikroautobusuose bilietus gavo tik dalis keleivių arba negavo jų nė vienas klientas, penktajame vairuotojas atspausdino kvitą tik paprašytas žurnalisto.
Naujienų portalo 15min.lt apklausoje tik 26 proc. iš 8 265 pasisakiusiųjų patvirtino nuolat gaunantys kvitus (visus rezultatus matoto dešinėje).
Loterija Vilniuje
Penkiais skirtingais „mikriukų“ maršrutais Vilniuje pavažinėjęs „15min“ žurnalistas įsitikino, kad tai, ar sumokėjęs 3 Lt gausi kasos aparato kvitą, sostinėje vis dar yra loterija. Dauguma 11-ojo maršruto mikroautobusu iš Pašilaičių į Antakalnį važiavusių keleivių bilietus gavo, tačiau porą kartų vairuotojas atspausdinti kasos aparato kvitą sąmoningai ar nesąmoningai pamiršo. Keliaujant nuo Lukiškių aikštės iki Santariškių 100-uoju „mikriuku“ apskritai neteko matyti, kad vairuotojas paliestų kasos aparatą. Tiesa, abiem atvejais išliko paslaptis, kokios bendrovės veža keleivius – niekur nebuvo matyti tai skelbiančio užrašo.
Tai yra savotiškas įgalinimo veiksmas, kai tu gali. Susimokėjai, gavai kvitą ir supranti, kad tu prisidėjai prie valstybės gerovės kūrimo. Skamba idealistiškai, bet nieko idealistiško čia nėra, – sakė S.Muravjovas.Bene geriausią įspūdį paliko iš Santariškių į centrą važiuojantis 5-ojo maršruto bendrovės „Transrevis“ autobusiukas. Visi keleiviai vos sumokėję gaudavo kvitą. Be to, salone kabėjo paraginimas: „Gerbiamieji keleiviai, reikalaukite važiavimo bilieto. Įvykus eismo įvykiui – tai jūsų draudimo garantas.“ 7-ojo maršruto bendrovės „Zigvalis“ vairuotojas mušdavo kvitus vos pamatęs, kad klientas moja stotelėje. Tiesa, kitoje kelionėje tos pačios įmonės mikroautobuse bilieto niekas nedavė – teko prašyti. Vairuotojas jį atspausdino be ypatingų emocijų, nors iš „mikriukų“ klientų ne kartą teko girdėti, kad kai kurie vairuotojai, išgirdę tokį pageidavimą, lieja pyktį. Paprašiusįjį neretai gėdina ir kiti keleiviai – esą vairuotojai ir taip mažai uždirba.
Leidinio „Lietuvos profsąjungos“ žurnalistė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen pasakojo prieš kelis mėnesius savaitgalį važiuodama „mikriuku“ Vilniuje iš vairuotojo sužinojusi, kad šios įmonės darbuotojai negauna atlyginimo. Esą bendrovė tik sumoka už juos mokesčius. „Algą šie vairuotojai užsidirba štai taip: gauna viską, kas lieka įvykdžius kasdienę normą bei sumokėjus už benziną, ir tiek, kiek susirenka savaitgaliais keleiviams nespausdindami bilietų. Ta mistinė norma 150 Lt, tik nesusivokiau paklausti, ar čia tie nepadengti kasos čekiais, ar legalūs pinigai. Už degalus tenka pakloti dar 100 Lt per dieną“, – pasakojo moteris, bet nepanoro minėti firmos, kad nepakenktų paatviravusiam vairuotojui. Tiesa, vyras ją esą tikino, kad taip dirba toli gražu ne visos vežėjų bendrovės.
Kai kurie sostinės vairuotojai neoficialiai pasakojo „15min“, kad jų darbo krūvis didelis, o algos – mažos, todėl jie retkarčiais taip pat prisiduria „pamiršdami“ atspausdinti vieną kitą kvitą.
Gresia baudos
Kaip maršrutinių mikroautobusų vežėjai tvarko apskaitą, tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau konkrečių skaičių apie pažeidimus inspekcija nepateikė. Tiesa, kaip vieną iš pavyzdžių VMI nurodė, kad 2008-ųjų pabaigoje atlikusi mokesčių tyrimą vienoje keleivių vežimu užsiimančioje bendrovėje VMI priskaičiavo 336 tūkst. nesumokėtų mokesčių. Tiek bendrovė nuslėpė netvarkingai formindama buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėdama vairuotojams algas vokeliuose ir kitais būdais.
Tikrindamos „mikriukų“ darbą miestuose reguliarius reidus atlieka savivaldybės. Anot Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eimanto Babelio, pernai iš viso buvo patikrinta 12 570 maršrutinių taksi, kurie veža keleivius Kaune. „Už įvairius pažeidimus pernai „mikriukų“ vairuotojams buvo surašyta 210 protokolų, šiemet sausį jau surašyta 19-a. Daugiau nei 50 proc. visų užfiksuotų vairuotojų pažeidimų – bilietų neišdavimas“, – pasakojo E.Babelis.
Pasak valdininko, jeigu palygintume ankstesnių metų statistiką, matytume, kad Kaune mažėja maršrutinių taksi vairuotojų, neišduodančių keleiviams bilietų. E.Babelio nuomone, tai pirmiausiai susiję su baudomis: pirmą kartą pagautam nesąžiningam vairuotojui gresia 250–500 Lt bauda. Jei prasižengiama antrą kartą, ji išauga iki 350–700 Lt.
Sostinės savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Evaldas Matonis pasakojo, jog Vilniuje per savaitę atliekami 1–2 reidai, kai kontrolierių automobilis važinėja po miestą ir tikrina „mikriukus“. Pasak jo, praėjusį trečiadienį vykusio reido metu nustatyta 12 įvairių pažeidimų. Vienas įmonės „Zigvalis“ vairuotojas įkliuvo kaip tik dėl to, kad neišdavė keleiviams kasos aparato kvitų. Specialistas pasakojo, jog netvarkingai bilietus dalijančių vairuotojų paprastai pavyksta pagauti vieną ar du. „Vieną arba du pažeidėjus nustatai, o jie mobiliaisiais telefonais arba dar kitaip informuoja vienas kitą ir tą dieną praktiškai būna jau ramu“, – sakė jis. E.Matonis pasakojo, kad sostinėje ir patys įmonių vadovai kartais vykdo reidus tikrindami savo vairuotojus, nes įmonės suinteresuotos, jog, „šiurkščiai tariant, vairuotojai iš jų nevogtų“ .
Bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis teigė, jog pažeidimų, kai vairuotojai keleiviams neduoda bilietėlių, labai sumažėję: „Dabar didžiausi pažeidimai – kad nesilaikoma grafiko.“
Reikia nebijoti reikalauti
G.Girkontas įsitikinęs, kad valdžios sprendimas į „mikriukus“ įvesti kasos aparatus davė naudos: „Kasos aparatai įvedė tvarką. Kiek į kasos aparatą įmušei, tiek, vadinasi, ir vežei keleivių. Apskaita pasidarė gerokai aiškesnė.“Pasak su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, idealiu atveju žmogus net neturėtų prašyti gauti kvitą už apmokėtą paslaugą. Tačiau kiekvienas iš mūsų turi nebijoti reikalauti to, kas mums priklauso, mat prie visų potencialių pažeidėjų nepastatysi kontrolieriaus – sergėti turi pati visuomenė. Anot eksperto, piliečiai turi įsisąmoninti, kad dalis už paslaugą sumokėtų pinigų pateks į valstybės iždą, o ši turi įtikinti piliečius, jog lėšos bus panaudotos viešosioms gėrybėms kurti. „Tai yra savotiškas įgalinimo veiksmas, kai tu supranti, kad gali. Susimokėjai, gavai kvitą ir supranti, kad tu prisidėjai prie valstybės gerovės kūrimo. Skamba idealistiškai, bet nieko idealistiško čia nėra. Tai yra tiesiog duotybė didžiojoje daugumoje kitų Vakarų valstybių“, – sakė S.Muravjovas.
Pradžia nebuvo lengva
UAB „Girobusas“, kurio vairuotojai maršrutiniais taksi važiuoja 15 maršrutų Kauno mieste ir priemiesčiuose, direktorius Gintaras Girkontas prisiminė, kad prieš 11 metų valdžios nurodymas visuose „mikriukuose“ dirbti su kasos aparatais išgąsdino, mat reikėjo didelių investicijų. Iš viso kartu su draudimu kasos aparatams buvo išleisti 200 tūkst. Lt, dalį pinigų teko skolintis. „2000-aisiais niekas net nekalbėjo apie kompensacijas, kurios siūlomos dabar turgaus prekeiviams – kad tik jie pradėtų naudoti kasos aparatus“, – pasakojo įmonės vadovas.
G.Girkontas įsitikinęs, kad valdžios sprendimas į „mikriukus“ įvesti kasos aparatus davė naudos: „Kasos aparatai įvedė tvarką. Kiek į kasos aparatą įmušei, tiek, vadinasi, ir vežei keleivių. Apskaita pasidarė gerokai aiškesnė.“ Tiesa, kol vairuotojai įprato naudotis kasos aparatais, įmonės vadovams teko nemažai paplušėti: buvo organizuojami ir kursai, dalijamos atmintinės, kaip naudotis kasos aparatu. Kai kuriuose maršrutiniuose taksi vairuotojai jas turi iki šiol.
„Pradžioje būdavo ir klaidų: pavyzdžiui, išimti pinigai nurodyti 10, 100 kartų didesne suma, nei yra iš tikrųjų. Tačiau tos klaidos buvo laikinos. Dabar vairuotojai jau įpratę prie kasos aparatų“, – kalbėjo G.Girkontas.
9-ojo maršruto autobusiuku Klaipėdoje važinėjantis Aleksandras pasakojo, kad bilieto davimas keleiviui jau tapo įpročiu, tačiau 2000-aisiais pradžia buvo sudėtinga, stotelėse vairuotojai bėgdavo vienas kito klausti, ką ir kaip daryti. „Nebuvo paprasta – reikia ir į kelią žiūrėti, ir pinigus skaičiuoti, ir tą aparatą spaudinėti“, – pasakojo Aleksandras.
