Po susitikimo kandidatė teigė su prezidente aptarusi svarbiausius klausimus, tarp jų – Kalėjimų departamento problemas.
Kalbėdama apie daug aistrų visuomenėje keliantį nelietuviškų raidžių dokumentuose rašybos įteisinimą, M.Vainiutė tvirtino, kad reikia atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimus.
„Ir, aišku, bus ieškoma sutarimo visuomenėje“, – teigė ji.
M.Vainiutės teigimu, sprendžiant šį klausimą Konstitucijos keisti nereikia: „Konstitucija rašybos nereguliuoja, yra tik vienintelis straipsnis, kad lietuvių kalba yra valstybinė. Bet Konstitucinio Teismo doktrina šiuo klausimu yra svarbi.“
Sutarimo visuomenėje ieškoti, jei bus paskirta, M.Vainiutė žada ir vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimu. Kandidatė teigė tikinti, jog tokį sutarimą visuomenėje rasti įmanoma.
„Jei būsiu paskirta, pirmiausiai norėsiu geriau susipažinti su Teisingumo ministerijos kuruojamomis sritimis“, – paklausta, kaip formuos komandą, sakė ji.
Paprašyta papasakoti apie save, M.Vainiutė teigė pirmiausiai įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę Lietuvos edukologijos universitete, po to – Vilniaus universitete įgijo teisininkės kvalifikaciją, Vokietijoje įgijo magistro laipsnį, po to – teisės daktaro laipsnį.
„Pirmiausiai, baigusi institutą, dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Sugrįžusi po studijų Vokietijoje dirbau Teisingumo ministerijoje, po metų – nacionalinėje teismų administracijoje, vėliau – prezidento patarėja, konsultante, toliau profesinę veiklą tęsiau mokslinėje srityje“, – sakė ji.
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas į teisingumo ministrus teikti 53 metų M.Vainiutės kandidatūrą nusprendė trečiadienį.
M.Vainiutė yra Mykolo Romerio universiteto profesorė. Ji yra dirbusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais, taip pat Prezidentūros kanceliarijoje dirbo konsultante prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu.
Ketvirtadienį klausiama, kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaliko jos eiti aukštesnių pareigų, o pažemino į konsultantes, M.Vainiutė tai aiškino šalies vadovės asmeniniu pasirinkimu.
Dar kartą teisingumo ministro ieškoti socialdemokratams teko po to, kad šio posto atsisakė jau buvęs ministru paskirtas Julius Pagojus. Savo kandidatūrą jis atsiėmė paaiškėjus, jog pernai gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai.
Savo kandidatūrą jis atsiėmė paaiškėjus, jog pernai gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai.
Anksčiau socialdemokratai į teisingumo ministrus teikė eksparlamentaro Dariaus Petrošiaus kandidatūrą, bet šis ją atsiėmė, sulaukęs priekaištų dėl galimų sąsajų su prieštaringos reputacijos Tauragės verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius.
Kitas socialdemokratų kandidatas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas dėl amžiaus ir politikavimo neįtiko „valstiečiams“.
