„Kormotech“ gamykla Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje daro įspūdį – darbuotojų čia nėra daug, nes jie reikalingi iš esmės tik tam, kad prižiūrėtų viską darančią įrangą.
Du trečdaliai iš visų investicijų į naująją gamyklą buvo būtent skirti įrangai, o tai yra arti 10 mln. eurų.
Tad iki 90 proc. visos gamybos čia yra automatizuota, vienoje pamainoje tereikia 8-9 darbuotojų. Didžiąją dalį darbo atlieka robotai.
Šeimos verslas
Įmonės vadovas, iš Ukrainos į Kauną persikėlęs gyventi Andrijus Bereziukas pasakojo, kad „Kormotech“ yra šeimos verslas.
„Matydami, kad didėja mūsų produkcijos paklausa, mes pirmiausia svarstėme galimybes įsikurti Latvijoje. Bet po to, kai į mūsų gamyklą Ukrainoje atvyko Lietuvos ambasadorius, tai pasikeitė – jis mus įtikino, kad sąlygos Lietuvoje daug geresnės. Tada ir priėmėme sprendimą, kad judame į Lietuvą, kuriamės laisvojoje ekonominėje zonoje ir čia plečiame savo veiklą. Tai tokia ta trumpa mūsų atsiradimo Lietuvoje istorija“, – sakė A.Bereziukas.
Oo to, kai į mūsų gamyklą Ukrainoje atvyko Lietuvos ambasadorius, tai pasikeitė – jis mus įtikino, kad sąlygos Lietuvoje daug geresnės.
Kol kas ukrainiečiai nesigaili pasirinkę būtent Lietuvą.
Kaip sako įmonės vadovas, jie sulaukė pagalbos iš „Investuok Lietuvoje“, kitų valstybinių institucijų.
Esą Latvijoje sąlygos kitokios. O Kėdainiuose nuspręsta kurtis, nes čia veikia laisvoji ekonominė zona, pats miestas pramoninis.
Ukrainoje ši įmonė įregistruota dar 1997 metais, o 2003 metais ji pradėjo priiminėti užsakymus gaminti ėdalą naminiams gyvūnams.
„Apie 15 metų dirbame. Mūsų dalis Ukrainos rinkoje dabar yra 25 proc. Jeigu prisiminti pradžią, kai pirmiausia buvo didieji pasauliniai gyvūnų ėdalo gamintojai, jie pagrindiniai mūsų konkurentai. Įtikinti net ir pačios Ukrainos žmones, kad ukrainietiškas vardas, vietos gamintojas gali gaminti tokį patį kokybišką produktą, ne blogiau nei kiti pasauliniai gamintojai, buvo labai sunku. Bet matome, kad šiuo metu tai mums sekasi“, – apie patirtį Ukrainoje pasakojo įmonės Lietuvoje vadovas.
Atrasti savo vietą rinkoje prireikė laiko, bet, kaip sako A.Bereziukas, tai nuolatinis procesas – visą laiką reikia dirbti: „Net ir šiuo metu mes nesame visiškai tikri, kad visus įtikinome. Dar reikia laiko ir didesnio ukrainiečių pasitikėjimo savo vietiniais gamintojais. Taip galima sakyti apie visą verslą Ukrainoje.“
Įtikinti Ukrainos žmones, kad vietos gamintojas gali gaminti tokį patį kokybišką produktą, ne blogiau nei kiti pasauliniai gamintojai, buvo labai sunku.
Kodėl buvo imtasi būtent gaminti tokį produktą? Kaip sako A.Bereziukas, bent jau tuo metu Ukrainoje ėdalo gyvūnams gamintojų nebuvo, todėl ši niša pasirodė labai patraukli ir neužimta.
Lietuva nukonkuravo Latviją
Apie plėtrą vienoje iš Baltijos šalių imta galvoti tuomet, kai nuspręsta ieškoti naujų rinkų Europos Sąjungoje (ES) ir už jos ribų:
„Mūsų pagrindinis tikslas buvo pasiekti Europos rinkas ir pardavinėti savo produktus čia. Tam reikėjo turėti ES teritorijoje gamyklą, nes mūsų pajėgumų Ukrainoje neužtenka. Taip ir atsidūrėme čia.“
O ar Lietuvos gyvūnų augintojai jau patikėjo, kad ukrainietiškas ėdalas jų mylimiems augintojams gali būti pats geriausias?
A.Bereziukas šypsosi – viskas tik prasideda, tačiau ši produkcija keliauja jau į 36 pasaulio šalis. Mūsų šalyje sutarta su keliais didžiausiais prekybos tinklais, taip pat šiuos produktus galima rasti visoje Lietuvoje mažesnėse parduotuvėse.
Gamykla Kėdainiuose savo darbą pradėjo prieš metus kovą, pastatyti ją užtruko apie metus, kaip sako vadovas, tai padaryti pavyko labai greitai.
Jis pripažįsta, kad pirmieji metai buvo sunkūs – papildomų iššūkių nepagailėjo ir COVID-19 pandemija.
Mūsų pagrindinis tikslas buvo pasiekti Europos rinkas ir pardavinėti savo produktus čia. Tam reikėjo turėti ES teritorijoje gamyklą.
Tarkim, gamykla kvietėsi aukšto lygio specialistus iš Ukrainos, kurie padėjo apmokyti vietos darbuotojus dirbti su modernia įranga, o atvažiuoti karantino metu, kai vienu metu ir sienos buvo uždarytos, tikrai kilo sunkumų. Čia teko kliautis ir diplomatų pagalba, bet, kaip sako A.Bereziukas, sutarimą rasti pavyko, kolegos turi leidimą atvykti.
Tačiau eilinių darbuotojų ši įmonė iš Ukrainos neketina vežtis – vietinių žmonių jiems visiškai užtenka, juolab kad jų ir reikia nelabai daug.
Į pagalbą atvyksta tik inžinieriai, finansininkai, kadangi visose įmonėse dirbama pagal bendrus principus, galiojančius Ukrainoje.
Šiuo metu įmonėje Kėdainiuose dirba 68 darbuotojai, iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 80.
„Jeigu plėsimės, tai reikės ir daugiau“, – užtikrina direktorius.
Akcentuoja meilę gyvūnams
Šioje gamykloje sauso ėdesio šunims ir katėms negamina, tam užtenka pajėgumų Ukrainoje, Lietuvoje imtasi gaminti tik vadinamąjį šlapią gyvūnų maistą.
Per metus ketinama pagaminti apie 20 tūkst. tonų produkcijos.
Katės, kiti gyvūnai turi labai jautrius skonio receptorius, jie neės produktų, kurie pagedę ar pan.
Ukrainoje įmonė gamina apie 650 skirtingų tipų gyvūnų ėdalo, Lietuvoje šis skaičius siekia vos apie šimtą.
A.Bereziukas šypsosi, kad prieš keletą metų pakvietę į gamyklą Ukrainoje žurnalistus net siūlė jiems ragauti šio maisto – esą jis gaminamas iš tų pačių produktų, ką valgo ir žmonės.
„O pagal kokybę, tai mūsų gamyklose kokybės reikalavimai tokie, kad ne viskas, kas tinka žmonių valgomiems maisto produktams, juos atitinka. Katės, kiti gyvūnai turi labai jautrius skonio receptorius, jie neės produktų, kurie pagedę ar panašiai“, – teigė A.Bereziukas.
Pats A.Bereziukas jau apie 3-4 mėnesius gyvena Lietuvoje, tiesa, ne Kėdainiuose, o Kaune.
Kaip pats sako, jam čia patinka, diskomforto nepatiria, gal tik kalbą norėtų išmokti.
„Dabar jau sakau – iš darbo važiuoju namo“, – juokiasi ukrainietis.
Jis augina namuose katę. „Žmonės, kurie nemyli gyvūnų, nelabai ir galėtų pas mus dirbti“, – sako A.Bereziukas, neslėpdamas, kad jis pats net nepriimtų tokių į darbą, nes esą svarbiausia tokį darbą dirbant vis dėlto yra mylėti gyvūnus.
Jis taip vardijo socialinius projektus, kuriuose jų įmonė dalyvauja Ukrainoje. Tai švietėjiški projektai, kurie keliauja per mokyklas, juos kalbama apie tinkamą gyvūnų priežiūrą, prieglaudas ir panašiai.
Vykdomi ir veterinarų mokymai.
Gamyklos administracinių patalpų sienas puošia darbuotojų iš Ukrainos nuotraukos su gyvūnais.
Kitais metais žadama panašią fotosesiją surengti ir lietuviams darbuotojams bei jų augintiniams.
